|
Gyvena dėl kitų
Jonas Burokas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos pirmininkas, grynakraujis ukmergiškis čia gimęs, baigęs dabartinę Antano Smetonos gimnaziją, įgijęs veterinarijos gydytojo diplomą Kauno veterinarijos akademijoje, jautrios širdies patriotas nuo pat ankstyvos jaunystės.
Gilią įtaką jo pažiūrų formavimuisi turėjo šviesaus atminimo tėveliai Bronė ir Vladas Burokai partizanų, politinių kalinių globėjai, rėmėjai, ir vyresnysis brolis Edvardas, laisvės kovotojas pogrindininkas, Vorkutos sukilimo tarybos narys, kalėjęs Vladimiro, vėliau Irkutsko srities lageriuose.
Burokų šeima buvo tarsi oazė visiems politiniams kaliniams sugrįžus į Lietuvą. Bronė ir Vladas Burokai tarsi tikrus sūnus glaudė juos prie savo namų židinio, dalijosi paskutiniu duonos kąsniu. Jų buvusioje žemėje sūnų iniciatyva tėveliams atminti pastatytas ąžuolinis kryžius.
Jonas, nors paragavo KGB kalėjimo muštro, tačiau jo, kaip brolio Edvardo ir jo draugų, neištiko katorgos dalia, todėl laiškais, banderolėmis, siuntinėliais padėjo ne tik Edvardui, bet ir jo nelaisvės draugams.
Tuos, kuriems buvo lemta gyviems grįžti iš katorgos į tėvynę Lietuvą, Jonas pėsčiomis lydėjo į Ukmergės, Širvintų, Jonavos rajonų kaimus lankyti lageriuose likusių kalinių brangių, mylimų namiškių, kad padovanotų jiems paguodą, viltį, tikėjimą jų sulaukti gimtinėje.
Jonas seniai svajojo suburti laisvės kovotojus į sąjungą. Svajonė išsipildė. Jonas Burokas aktyviai reiškėsi spaudoje: jo publikacijos žurnale Varpas buvo ypač aktualios. Dabar jis yra labai aktyvus komisijos, kovojančios, kad Lukiškių aikštėje būtų pastatytas paminklas Laisvė, įamžinantis laisvės kovas, narys.
Jono Buroko iniciatyva šios aikštės pakraštyje vietoje irstančio kryžiaus 1863 metų sukilėliams iš jo tėvelių miške augusio ąžuolo, gavus savivaldybės leidimą, pastatytas naujas kryžius su užrašu: Žuvusiems už Tėvynę, kovojusiems ir dvasiškai atgimstantiems.
Jono pasiaukojančiu rūpesčiu sutvarkyti lietuvių karių kapai Vilniuje, o Naujųjų Rasų kapinėse pastatyti kenotafai su paminklinėmis plokštėmis, kuriose įamžinti laisvės kovotojai, neturintys kapo: partizanai, žuvusieji lageriuose politiniai kaliniai, amžino įšalo žemėje likusieji tremtiniai. Sunku apsakyti, koks svarbus ir didžiulis darbas nuveiktas su talkininkų pagalba renkant žuvusiųjų be kapo žymės vardus, pavardes.
Jonas Burokas ištikimas vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės puoselėjimo tradicijoms, Vaižganto humanizmui, dosnus nepakartojama širdies šiluma ir pasiaukojamu rūpesčiu laisvės kovotojams.
Danutė ŠILINIENĖ
Ukmergė
© 2008 XXI amžius
|