Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Putinas didysis ir Putinas mažasis

Rusija keičiasi. Nuo civilizuotos – „suverenios“, Putino sugalvotos demokratijos link. Atrodo, jog jo valdymo metu prasidėję negatyvūs procesai tęsis ir toliau. Jėgų, galinčių užkirsti jiems kelią, nėra arba jos per silpnos tai padaryti.

Vladimiras Beskudnikovas

Rinkiminė agitacija Rusijos miestų gatvėse

1999 metais Vladimiras Putinas tiesioginiame eteryje pažadėjo susidoroti su teroristais ir visais, kurie išdrįs ginklu kovoti su teisėta valdžia. „Tualetuose juos gaudysime ir unitazuose skandinsime“, – grasino naujai išrinktas prezidentas. Per aštuonerius savo prezidentavimo metus jis spėjo įgyvendinti bene visus savo grasinimus. Įkalinti, dingę be žinios ar nužudyti buvo ne tik tie, kurie pakėlė ginklą, bet ir nemažai tų, kurie išdrįso bent kiek garsiau kritikuoti esamą tvarką. Atrodo, jog sukurtai sistemai jau niekas nekelia rimtos grėsmė – jis gali ramiai išeiti užleisdamas savo vietą Dmitrijui Medvedevui, vis dažniau vadinamam „Putinu mažuoju“.

„Ar eisite balsuoti?“

„Ar eisite balsuoti?“ – neapdairiai viename miegamųjų Maskvos rajonų paklausiu pro šalį einančios pagyvenusios moteriškės. Ji sustoja, pažvelgia į mane ir tyli. Tyla tampa nejauki, jau ruošiuosi apsisukti ir eiti, bet išgirstu nuostabos kupiną balsą: „Žinoma, žinoma, eisiu. Koks klausimas!“ Klausimo, už ką balsuosite, jau nebeužduodu – ir taip viskas aišku.

Jaunimas, žinoma, išskyrus tuos, kuriems liepė, laikosi visai kitokios pozicijos. „Ar eisite?“ „Ne, o kam? Ir be mano pagalbos išrinks“, – sarkastiškai pastebi pro šalį einanti mergina. Ji iš tikrųjų teisi. Prasidėjusi priešrinkiminė agitacija Rusijoje nieko nauja neatnešė. Kandidatai žinomi, būsimas prezidentas taip pat. Rinkėjų, kaip visada, niekas neklausia, nes jų yra dvi rūšys – tie, kurių dauguma ir kurie balsuos taip, kaip bus liepta, ir tie, kurių nuomonė niekam neįdomi ir kurie viską supranta „neteisingai“.

Su būsimuoju prezidentu Dmitrijumi Medvedevu susipažįsta užsienio svečiai, neseniai jam ranką spaudė apsilankęs Maskvoje Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, į neoficialų NVS šalių suvažiavimą Maskvoje atvykę prezidentai.

Kita Rusija

Kalbėdamas per televiziją Ingušijos prezidentas retoriškai klausė: „Kas ta kita Rusija? Mums nereikia kitos, mums reikia mūsų Rusijos. Joje mes užaugome, ją mes ir turime kelti iš griuvėsių“. Prie „kitų“ dabar priskiriami ne tik judėjimo „Kita Rusija“ nariai, bet ir visi tie, kurie nepalaiko oficialaus valdžios kurso arba tą palaikymą bando interpretuoti savaip.

Timūras jau septinti metai visuomeninės organizacijos „Memorial“ atstovas Ingušijoje. Jis stebi situaciją, fiksuoja žmogaus teisių pažeidimus. „Vietos valdžia visada skaudžiai reaguoja į bet kokius protestus, visur mato pavojų sau. Net menkiausias mitingas yra išvaikomas, o jo dalyviai nubaudžiami kaip viešosios tvarkos pažeidėjai“, – dalijasi savo įspūdžiais Timūras.

Labiausiai Timūrą stebina tai, jog beveik niekada (bent jau jis nėra pastebėjęs) nenukenčia protesto akcijų organizatoriai. Sausio 26 dieną Nazranėje įvykusios protesto akcijos vienas organizatorių buvo verslininkas, gaunantis užsakymus iš vietos prezidentūros. „Drąsiai dalyvavo organizuojant mitingą, taip pat drąsiai nesislėpdamas aiškino, jog kovoja už teisybę. Tik kažkodėl sulaikyti buvo eiliniai žmonės, o jis kaip buvo prezidento draugu, taip juo ir liko“, – stebėjosi Timūras.

Tiesą sakant, mitingas taip ir neįvyko – jam nebuvo leista įvykti. Susirinko viso labo tik 200 žmonių, norėjusių paremti Putino planą. Tačiau Putinas ir vietos valdžia paramą suvokia kitaip – remia tie, kurie vaikšto į oficialias demonstracijas, o ne drįsta reikšti savo nuomonę. Remiate – ateikite balsuoti ir parodykite 99 nuošimčių rezultatą, tada tikrai įrodysite jog remiate, priešingu atveju – jūs priešai.

Kandidatai

Tikėtina, jog ši liūdnai nuskambėjusi protesto akcija buvo paskutinė prieš rinkimus, juolab jokio palaikymo iš alternatyvių kandidatų ji nesulaukė. Vienintelis žmogus, kuris kažką kalbėjo, buvo Michailas Kasjanovas, bet jam dėl neva ar iš tiesų suklastotų rėmėjų parašų nebuvo leista iškelti savo kandidatūros ir tokiu būdu teisėtai pabandyti ginti šių žmonių teises.

Kiti kandidatai grėsmės valdžiai nekelia. Komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas atrodo bene rimčiausiai, tačiau juo jau niekas nebetiki. Komunistų rinkėjai – praėjusios epochos žmonės. Ekscentriškasis Vladimiras Žirinovskis puikiai jaučiasi pajaco vaidmenyje. Jo pareiškimai yra tokie absurdiški ir nekonkretūs, jog už jį balsuoja tik linksmuoliai. Nors jų Rusijoje netrūksta, tačiau nėra tiek daug, kad valdžioje esantys jaudintųsi dėl savo krėslų.

Ir paskutinis, neaišku iš kur atsiradęs, Vladimiras Bogdanovas, neoficialiai atstovaujantis taip pat mažai žinomai „Rusijos demokratinei partijai“ (per Dūmos rinkimus vos sugebėjusiai surinkti 0,1 proc.). Atrodo, jog toks kandidatas netgi palankus Putinui. Iš vienos pusės, bus sudaromas kažkoks nuomonių įvairovės ir pasirinkimo galimybės įspūdis. Iš kitos, D. Medvedevo pergalė šalia tokio kandidato atrodys dar svaresnė ir akivaizdesnė, kitaip tariant, „bus su kuo palyginti“.

„Jau nusibodo tie demokratai. Balsuosiu už komunistus,- piktinosi iš vienos Rusijos sudėtyje esančios Šiaurės Kaukazo respublikos į Maskvą atvykęs uždarbiauti taksi vairuotojas. – Niekad nėjau, o dabar eisiu, nors žinau, kad mano nuomonė nieko nereiškia, bet vis tiek“. Keista ne tik tai, jog Rusijoje atsiranda žmonių šioje beviltiškoje situacijoje pamatančių alternatyvą, tačiau ir tai, jog nepatenkinti Putinu Rusijoje vadina jį „demokratu“.

Tarptautinė bendruomenė prieš

Miunchene vykusioje konferencijoje Europos saugumo klausimams aptarti vasario 10 dieną susitiko Rusijos pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Susitikimas įvyko pastarojo iniciatyva. Kalbėdamasis su žurnalistais M. Saakašvilis pareiškė, jog „Gruzijai labai svarbūs vyksiantys Rusijoje prezidento rinkimai, todėl mes juos neabejotinai stebėsime“. Gruzijos vadovas ypač pabrėžė tolimesnės Kremliaus ekonominės politikos svarbą.

Tą patį kalbėjo ir lankydamasis Maskvoje Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Visi Rusijos kaimynai pradeda suprasti, kokia kalba su aplinkiniais šnekasi ši valstybė ir nebando tam priešintis – geriau prisitaikyti ir pabandyti išgauti iš to maksimalios naudos. Taip jau seniai elgiasi Vakarų Europa, taip pamažu pradedame elgtis ir mes – artimiausi kaimynai.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, atsakinga už rinkimų stebėjimą, kaip ir per praėjusius rinkimus daugiau dėmesio skiria ne ekonomikai, bet politikai. Todėl ir kovo 2-ąją šios autoritetingos organizacijos stebėtojų Rusijoje nebus. Pastaroji stengiasi suminkštinti situaciją, tačiau nesėkmingai. Tai labai svarbus ženklas viso demokratinio pasaulio bendruomenei, siūlantis susimąstyti, kur eina Putino Rusija ir ką mes turime veikti šioje situacijoje.

© 2008 „XXI amžius“