Pirmasis puslapis
Aktualijos
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Memuarai
Mums rašo
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Rusija: viskas tik prasideda

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Vladimiras Putinas užleis savo vietą Dmitrijui Medvedevui, bet ar verta tikėtis didesnių permainų? Medvedevo atėjimas į prezidento postą nereiškia Putino eros pabaigos, tik nubrėžia kitą šios eros etapą Reuters nuotraukos

Sibiro moterys prie balsadėžių atėjo pasipuošusios tautiniais drabužiais

Nors nemažai žmonių teigė, kad balsuoti neis, nes nugalėtojas aiškus, tačiau Maskvos pensininkės norėjo parodyti remiančios D. Medvedevą

Prezidento rinkimus laimėjo Dmitrijus Medvedevas

Kovo 2 dieną, sekmadienį, Rusijoje vyko šalies prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais duomenimis, jau pirmame ture rinkimus laimėjo Kremliaus remiamas kandidatas, Rusijos Vyriausybės vicepremjeras Dmitrijus Medvedevas, surinkęs 70,21 procento balsų. Antroje vietoje liko Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas – 17,77 procento, toliau rikiuojasi Vladimiras Žirinovskis – 9,37, Andrejus Bogdanovas – 1,29 procento. Į rinkimų apylinkes balsuoti atėjo 67,7 rinkimų teisę turinčių Rusijos piliečių.

Pirmadienį anksti ryte Dmitrijus Medvedevas savo rinkiminiame štabe surengė spaudos konferenciją. Jis teigė, kad tikisi efektyvaus darbo kartu su Vladimiru Putinu premjero poste: ,,Bendras darbas gali duoti įdomių rezultatų, tai duos teigiamą postūmį valstybės vystymuisi“. Apie Rusijos užsienio politiką jis sakė: ,,Aš jau ne kartą pabrėžiau, kad Rusijos užsienio politikos pagrindinė kryptis yra glaudus bendradarbiavimas su kitomis Nepriklausomų valstybių sandraugos šalimis. Kai pradėsiu eiti prezidento pareigas, mano pirmasis vizitas į užsienį bus į vieną iš NVS šalių“.

Savo pasirodymą rinkimuose komentavo ir kiti kandidatai į prezidento postą. V. Žirinovskis pareiškė manantis, jog jis rinkimuose surinko trigubai daugiau balsų, nei oficialiai skelbiama, ir išreiškė pasiryžimą dalyvauti ir kituose prezidento rinkimuose po ketverių metų: ,,Dalyvausiu ir kituose rinkimuose ir dar kituose, ir taip iki mirties. Rinkimuose ir iš kapinių dalyvausiu“. G. Ziuganovas abejojo paskelbtais rinkimų rezultatais, o A. Bogdanovas pareiškė, kad jo vadovaujama Demokratų partija ir toliau neva bus opozicinė jėga.

Rinkimų stebėtojai užfiksavo daug pažeidimų. Buvo atlikti ir eksperimentai, kurie parodė, kad tas pats asmuo gali balsuoti po penkis ir daugiau kartų, keliaudamas po rinkimines apylinkes. Daug stebėtojų buvo šalinami iš rinkiminių apylinkių pasitelkus milicijos darbuotojus. Sekmadienį vakare Peterburge buvo sulaikytas vietos ,,Jabloko“ skyriaus pirmininkas M. Reznikas. Sekmadienį ,,Jabloko“ ir judėjimo ,,Kita Rusija“ aktyvistai buvo suimti ir kitose Rusijos vietose – Jekaterinburge, Tverėje ir kitur. Sulaikymuose dalyvavo FSB ir kriminalinės milicijos darbuotojai. Rinkimuose buvo leista dalyvauti ir įkalintiems ,,Jukos“ veikėjams M. Chodorkovskiui, V. Aleksianianui ir kitiems.V. Aleksianianas serga vėžiu, jo sveikatos būklė prasta, dabar jis yra kalėjimo ligoninėje Maskvoje. M. Chodorkovskis įkalintas Sibire, jam dar rengiamos naujos baudžiamosios bylos.

Putino era

V. Putinas užleis savo vietą Medvedevui. Oficiali naujojo prezidento inauguracijos ceremonija įvyks gegužės 7 dieną. Bet ką tai keičia Rusijoje? Ar verta tikėtis didesnių permainų? Medvedevo atėjimas į prezidento postą nereiškia Putino eros pabaigos, tik nubrėžia kitą šios eros etapą. Putino patarėjas V. Nikonovas netgi pareiškė: ,,Putino era nesibaigia, ji tik prasideda“. Šis laikotarpis vadinamas įvairiai: Putino era, Putino sistema, naujasis Kremliaus kursas ir t.t. Ši era prasidėjo sutinkant 2000 metus – tą vakarą B. Jelcinas pareiškė atsistatydinantis iš posto ir valdžią iki rinkimų perduodantis premjerui V. Putinui. Bet šio lemtingo posūkio įžanga buvo 1999 metų rugsėjį. Tada įvyko gyvenamųjų namų sprogdinimai Maskvoje ir Volgodonske. Po šių teroristinių aktų, per kuriuos žuvo keli šimtai žmonių, prasidėjo antrasis Čečėnijos karas. Šio karo pagrindinė priežastis ir buvo teroro aktai, neva organizuoti čečėnų. Karas ir su juo susijusi propagandinė kampanija iškėlė Putino autoritetą, formavo jo, kaip ryžtingo šalies vadovo, įvaizdį. Bet kiekvienais metais vis daugėja faktų, kurie leidžia teigti, kad sprogdinimus Maskvoje ir Volgodonske organizavo Federalinė saugumo tarnyba. 2000-2003 metais sprogdinimus tyrė Dūmos narių S. Kovaliovo ir S. Jušenkovo vadovaujama komisija. Dar tyrimo pradžioje paaiškėjo įtartini FSB darbuotojų veiksmai 1999 metų rugsėjį, prieš teroro aktus. Vėliau vykusių tiek Kovaliovo-Jušenkovo komisijos, tiek Anos Politkovskajos ir kai kurių kitų žurnalistų tyrimų rezultatai panašūs. Prie sprogdinimų organizavimo aktyviai prisidėjo Maskvos kriminalinis autoritetas M. Lazovskis, su juo artimai susijusi verslininkė T. Koroliova, FSB darbuotojas V. Romanovičius, ingušų kriminalinis veikėjas M. Gočiajevas. M. Lazovskis, sovietmečiu buvęs milicininku, vėliau įkūrė savo gaują, užsiėmė reketu, kontrabanda, teroristinių aktų ir nužudymų organizavimu. Buvo FSB slaptasis bendradarbis, 1998 metais teistas už nužudymų ir teroristinio akto, kurio metu 1994 metais Maskvoje buvo susprogdintas autobusas, organizavimą. Į teismo procesą aktyviai kišantis FSB, dėl daugelio kaltinimų jis buvo išteisintas. 2000 metų balandį M. Lazovskis nušautas prie savo namų Maskvoje. T. Koroliova dingo be žinios. FSB darbuotojas Romanovičius, kuris pagal fotorobotą buvo atpažintas kaip buto, kuriame buvo laikomi sprogmenys, savininkas, 2000 pradžioje išvyko į Kiprą, kur tų metų balandį žuvo mįslingoje avarijoje. M. Gočiajevas dingo be žinios. Daugelis kitų paieškomų nusikaltėlių – ne čečėnų tautybės asmenys, kai kurie buvo sulaikyti ir nuteisti, dalis iš jų nerasti iki šiol.

2002 metais A. Litvinenka ir JAV istorikas J. Felštinskis Londone išleido knygą ,,FSB sprogdina Rusiją“, kurioje išsamiai išdėstoma 1999 metų rugsėjį įvykusių gyvenamųjų namų sprogdinimų kronika, pateikiama daug įdomių faktų ir detalių. Šių metų vasario pradžioje versiją apie tai, kad FSB organizavo sprogdinimus, palaikė ir Didžiosios Britanijos Vyriausybės patarėjas D. Kingas. Jis teigė: „Už šių sprogdinimų organizavimą atsakingas Putinas. Aš mačiau įrodymus. Tai svarūs įrodymai. Putinui šie sprogdinimai buvo reikalingi jo politinės galios stiprinimui“.

Žvilgsnis iš vidaus

Prancūzų žurnalistas Vinsanas Žoresas vasario mėnesį lankėsi Maskvoje ir bendravo su Kremliui artimais žmonėmis. Tai Kremliaus patarėjai, buvę KGB pareigūnai, dabar tapę finansininkais ir valdininkais. Žmogus, pristatęs Švarcmano slapyvardžiu, teigė: „Putino draugai kontroliuoja visas ekonomikos sferas. Jie krikštatėviai, jų klanai lobsta“. Švarcmano vieta yra pačioje putiniškos sistemos širdyje. Jis – finansininkas, dabar valdo kai kuriuos fondus, vadinamąsias ,,juodąsias kasas“. Kalbėdamas apie prekybą nafta, Švarcmanas sako: ,,Naftos versle dabar viskas sutariama iš anksto. Tam, kad laimėtum konkursą ar gautum pelningą licenziją, reikia susitarti su Igorio Sečino grupuote“. Putino klanai korupciją ir sukčiavimą padarė įprastais valstybės valdymo metodais. Kitas prancūzų žurnalisto pašnekovas – Igoris Galoščepovas, buvęs KGB pareigūnas. 1980-1982 metais jis persekiojo Vakarų žurnalistus Afganistane. Dabar jis – stambaus apsaugos koncerno savininkas. Šis jėgos struktūrų pasaulyje gerbiamas žmogus teigia: ,,Korupcija milicijoje ir kitose teisėsaugos srityse didelė kaip niekad. Viskas perkama ir parduodama. Milicininkai dalyvauja įmonių užgrobimuose, tampa ,,juodaisiais reideriais“. Šie reideriai jungiasi į grupuotes, grobia įmones ir žemės sklypus. Reiderių lyderiai jau nuo seno gyvena Rubliovkoje (prestižiniame Maskvos rajone)“.

Pasak V. Putino patarėjo Glebo Pavlovskio, ,,mes bandėme įvairius politinio žaidimo modelius. Galų gale nusprendėme įvesti ne dvipartinę, bet pusantrinę partinę sistemą. Dvipartinė sistema kol kas per didelė prabanga Rusijai“.

Opozicijos požiūris į rinkimus

Partijos ,,Jabloko“ pirmininkas Grigorijus Javlinskis pareiškė: „Tai rinkimų farsas. Įvyko tai, kas ir buvo planuota. Putinas lieka trečiajai kadencijai, jo rankose bus pagrindiniai valdžios svertai. Medvedevas nėra savarankiška figūra – statytinis. Jį valdys Putinas ir tie, kurie vadovauja saugumiečių klanams“ . Judėjimo „Kita Rusija“ lyderis G. Kasparovas komentuodamas rinkimų rezultatus pasakė: „Tariamuose rinkimuose buvo padaryta daugybė pažeidimų. Opozicijos atstovams neleidus dalyvauti rinkimuose, jie jau iš anksto buvo nulemti kaip rinkimų farsas. Bet įdomu, kad net iš anksto užsitikrinusi pergalę, valdžia organizavo masinius rinkimų procedūros pažeidimus, opozicijos veikėjų areštus. Ši situacija ir dabar organizuojamos masinės Putino, Medvedevo ir jų klikos palaikymo akcijos primena Hitlerio laikus“. Dar vienas opozicijos lyderis Michailas Kasjanovas teigė: „Tai neteisėti rinkimai. Dėl to ir kviečiau juos boikotuoti, nedalyvauti šioje apgailėtinoje komedijoje“.

Galima tolesnė įvykių raida

Jau prognozuojama, kad V. Putinas, pereidamas į premjero postą, pasiims su savimi dalį savo komandos narių, o kitą dalį paliks Medvedevui. Konkretūs kadriniai pasikeitimai lieka artimiausių dviejų trijų mėnesių mįsle. Kremliuje jau įprasta, kad skirstymai į atsakingus postus vyksta ,,po kilimu“, valdžios klanams slapta sudarant sandėrius.

Rytų ir Vidurio Europos šalių ir toliau laukia „energetinės politikos“ staigmenos. Ir tada daug kas priklausys nuo konkrečių šalių vyriausybių, nuo jų pozicijos. Regime, kad ji yra dvejopa: arba pakankamai tvirta (tokios laikosi Lenkijos, Čekijos, Estijos vyriausybės), arba prisitaikėliška pozicija (kaip Lietuvos, Bulgarijos ir kai kurių kitų šalių vyriausybių). Vargu ar artimiausiu metu įvyks ryškesnių permainų santykiuose su Vakarais. Vokietija ir kitos šalys, linkusios į artimesnį bendradarbiavimą su dabartine Rusijos valdžia, tikriausiai ir toliau tęs tokią politiką. JAV, Didžioji Britanija, Izraelis ir kitos šalys, dažnai kritikuojančios Rusijos valdžios veiksmus ir atsargiau bendraujančios, ir toliau prisilaikys tokios politikos. Kad iš esmės keistųsi Rusijos ir Vakarų valstybių santykiai, būtinos demokratinės permainos šalyje ar bent tam tikri realūs žingsniai šia linkme. Tik neaišku, kiek laiko teks laukti permainų...

© 2008 „XXI amžius“