Pirmasis puslapis
Aktualijos
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Memuarai
Mums rašo
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vilties laivas Palangos centre

Gediminas Griškevičius

Palangos viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys

Dabar, kai iš savo melodingos lietuvių kalbos beveik baigiame išvaryti būdvardį ir malonybinius žodžius, kai nuo ryto ligi vakaro dominuoja liepiamoji nuosaka, kai lietuviškos tautiškos vertybės aukojamos tuštybės laužui „Eurovizijos“ pseudokoncertuose, Dievuliau, kaip brangus yra tasai ir toji, kurie dar atranda taką į knygos namus – vilties laivą. Knyga ugdo protą, mąstymą. Mąstantis žmogus nebuvo, nėra ir nebus vergiškai nuolankus neteisybei, blogiui. Neseniai pranciškonas brolis Benediktas pacitavo Romos imperatoriaus, karvedžio ir filosofo Marko Aurelijaus mintį: „Tik vieno reikia siekti gyvenime – kad mintys būtų teisingos, darbai – naudingi visuomenei, o žodžiuose niekada nebūtų melo“.

Brolio Benedikto manymu, „pilietiškumas yra kelias į pilį, kuri statoma ant uolos, ant moralės pamatų, kur pilietinės vertybės tampa gyvenimo norma ir tikrove. Liūdna žiūrėti į žmones, statančius sau pilis ant smėlio, ant momentinės moralės, įteisinančios posakį: tikslas pateisina priemones. Kad ir kaip būtų apmaudu, tokiai pozicijai mūsų kasdieniame gyvenime sudaromos geriausios sąlygos“.

Štai kodėl gera stebėti dar knygą tebevertinančius lietuvius. Štai kodėl smagu, kad ir Palangos garbė – ne tik begarbių spekuliantų rankose, tų, kurie nesilaiko jokių įstatymų nei moralės principų. Kęstučio Rudžio vadovaujamos savivaldybės Viešosios bibliotekos bibliotekininkės, be tiesioginio darbo, padaro labai daug visuomenei, kurorto bendruomenei svarbių ir reikšmingų darbų, dabar projektais vadinamų.

Dvidešimt metų kasdien jausdamas artimą Palangos viešosios bibliotekos kolektyvo darbų pulsą, aš atsakingai liudiju, jog į bibliotekos vadovų Kęstučio Rudžio ir Audros Lukauskaitės ir visų čia besidarbuojančių moterų nuomones įdėmiai įsiklauso ir savivaldybės vadovai, tarybos nariai, ir Palangos bažnyčios, gausios katalikų parapijos sielovadininkai, ypač dabartinis klebonas A. Genutis. Savivaldybės viešoji biblioteka labai noriai remia kiekvieną kūrybiškesnę idėją, padeda jai įsigyventi žmonėse, šventai atsiliepia į inteligentiškąją sąšauką – šviestis ir šviesti. Tuo įsitikinau ir aš asmeniškai, sykiu su bibliotekos Vaikų skyriumi vykdydamas kultūrinį projektą „Sėkim, vaikai, raideles ir gaivinkim širdeles“. Palangos menininkų kūrybinio susivienijimo „Mostas“ prezidentas, Lietuvoje žinomas dailininkas Juozas Griušys šiltai atsiliepia apie bibliotekos kolektyvą ir vadovus: „Nėra nė vieno talentingesnio kūrėjo – dailininko, literato, muziko ne tik iš Palangos, bet ir iš Kretingos, Klaipėdos, net Kauno, kuris paroda, literatūriniu vakaru, koncertu nebūtų pagerbtas mūsų bibliotekoje. Biblioteka yra dvasinis tiltas ir su savąja palangiškių bendruomene, ir su pasauliu. Ypač viduržiemyje“.

Viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Audra Lukauskaitė teigia: „Per 10 metų bibliotekos parodų salėje surengta 150 dailės, literatūros, informacinių parodų, 200 teminių, muzikos literatūros vakarų, pristatytos visuomenei Palangos bendruomenės narių knygos, susitikta su Lietuvos kūrėjais ir parengta per 100 publikacijų apie Palangos kraštą, jo istoriją, žmones.

Idėjomis ir darbais dalyvauta iškiliųjų kraštiečių pagerbimo renginiuose: prof. Vlado Jurgučio, aviakonstruktoriaus Broniaus Oškinio dienose, Botanikos parko 100-mečio minėjime, darbuotasi padedant įamžinti dr. Jono Šliūpo, dr. Jono Basanavičiaus, prof. Balio Dvariono, gydytojo Liudo Vaineikio vardus.

Bendradarbiauta su autoriais Albertu Žulkumi ir Gražina Oškinyte-Eimanavičiene palydint į gyvenimą jų kūrybos albumus. Surengti iškilių palangiškių jubiliejiniai vakarai. Dešimt metų vyksta ir tradiciniai muzikos renginiai „Senuosius palydint“.

Ši veikla sustiprino Viešosios bibliotekos, kaip aktyvios kultūros įstaigos, vardą. Bėgant metams pasikeitė ne tik tradicinė biblioteka. Keitėsi skaitytojas, bibliotekininkas, jo profesionalumo samprata. Galiu tik didžiuotis, kad bibliotekų bendruomenės nariai skubėjo mokytis ir mokyti kitus, dalijosi patirtimi, suprato šiuolaikinės bibliotekos plėtros tendencijas.

Bibliotekų bendruomenės žmonės darbštūs, bet kuklūs. Šiandien galėtume priminti, kad bibliotekininkių atlyginimai mažiausi šalyje, pasiguosti, kad dėmesys knygai menksta, o kainos kyla. Sielotis, kad brangsta knygos, o politikų gretose – menkas bibliotekos darbo supratimas. Svajoti apie naujus baldus, patogius knygai ir skaitytojui. Rūpintis seną kompiuterinę techniką pakeisti nauja, nes ši jau „nebeveža“ informacinių krūvių ir greičių. Teigti, kad bibliotekos kultūrinė veikla lygiavertė miesto kultūrinio vyksmo dalis“.

Palangos viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys dėkoja visiems, padėjusiems per 2007-uosius atgimti bibliotekai, ją iš pagrindų renovuoti. Lėšos gautos iš Valstybės investicijų programos, taip pat parėmė Savivaldybės administracija: meras R. Kirstukas, vicemeras R. Garolis, LR Seimo narys R. Palaitis. UAB „Konsolės“ iš Klaipėdos meistrai ne tik apšiltino stogą ir pastato sienas, išplėtė Vaikų literatūros skyriaus patalpas, pakeitė elektros instaliaciją, lubas, duris, kompiuterinių tinklų įrangą, bet ir bene vienintelėje (kol kas) bibliotekoje Lietuvoje įrengė brangų liftą – keltuvą neįgaliesiems.

Pasak direktoriaus, knygos pozicijos internetiniame amžiuje dar nesumenko. Ir bibliotekininkai yra patenkinti savo bendruomenės narių dėmesiu, ypač tuo, kad bene labiausiai biblioteką lanko moksleiviai.

© 2008 „XXI amžius“