Įnamiai ir šeimininkai
Daugeliui lietuvių XIX, o ypač XX amžiuje teko tremtinio dalia. Pasitraukusių į Vakarus ar ištremtų į Sibirą namuose apsigyvendavo sovietiniai darbuotojai. Jie nesirūpino namais, pritrūkę malkų kirsdavo sodo medžius, ardydavo pastatus, greit nugyvendavo.
Lietuvos valstybė dabar vėl panaši į namus ar sodybą, kur šeimininkauja įnamiai, o ne tikrieji šeimininkai. Pastarieji ir toliau gyvena tarsi tremtyje. Kai daugelis tėvynę mylinčių žmonių žuvo, atsidūrė tremtyje toli nuo Lietuvos ar sovietinėje katorgoje, jų namuose ir jų darbovietėse buvo sutupdyti trėmėjų pagalbininkai ir prisitaikėliai. Ir tas vietas įvairias valstybines tarnybas nuo švietimo vadovų iki teisėjų, policininkų, karininkų ir saugumiečių iki šios dienos užima žmonės iš po komunistų partijos sparno išėję mokslus ir pradėję karjerą sovietmečiu, taip pat ir jų vaikai bei anūkai.
Kaip prieš kelis šimtmečius žmonės dalijosi į bajorus ir prastuomenę, taip dabar dalijasi į buvusius komunistus bei kagėbistus ir jais nebuvusius. Nebuvusiems buvusieji tegali pasiūlyti naują tremtį į Angliją, Airiją, Norvegiją ir t.t. Komunistinis klanas tvirtai ir nuosekliai gina užgrobtus Lietuvos namus, kad nė vienas gabus, patriotiškai mąstantis jaunuolis neįleistų čia šaknų. Ir toliau Lietuvoje sėkmingai įsitaiso prisitaikėliai ir nusikaltėliai, kuriems rūpi apvaginėti, apiplėšinėti Lietuvą ir tuos, kurie nebuvo kompartijoj. Tik šį kartą tremtiniai gyvena pačioje Lietuvoje. Užtat ir Europos parama neišnaudojama jeigu valdininkai tos paramos nepasiglemžia, tai liaudžiai ir toliau neduoda. Jeigu galėtų, Lietuvą po gabalėlį išdalintų.
Galbūt tokiai tvarkai Lietuvoje laikytis padeda nuostata, įgyta sovietmečiu, valstybę laikyti piktu engiančiu dariniu. Dabar pyktis perkeliamas į savo valstybę.
Aleksandras JAKUBONIS
Marijampolė
© 2008 XXI amžius
|