Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Įvairiapusė asmenybė

Kun. Antanas Skinderis – Jotvingių kryžiaus ordino atkūrėjas tarpukario Lietuvoje

Dr. Raimundas Kaminskas

Didysis Jotvingių kryžiaus ordino kancleris kun. Antanas Skinderis (1869-1948)

1487-ieji laikomi Jotvingių ordino įkūrimo data. Tuo metu aplink Medininkų (Varnių) žemių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje valdytoją kunigaikštį Jurgį Komiatavičių susibūrė jotvingių bajorų grupė. Ordiną sudarė kilmingosios Lietuvos šeimos, kurias vienijo jų senosios tradicijos.

Žinių apie tarpukario Jotvingių kryžiaus ordiną randame 1938 metais prancūzų kalba leistame žurnale „Riterių gyvenimas“, kuriame tarp kitų faktų yra pažymima, kad 1918 metais Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, brolija buvo oficialiai reorganizuota, tapo Jotvingių geležies kryžiaus ordinu ir buvo paskirti jos nuolatiniai vadovai. 1936 metais, siekiant atgaivinti tradicijas, ordinui buvo grąžintas senasis pavadinimas, suteiktas XVII a. antroje pusėje – „Jotvingių kryžiaus riterių ordinas, globojamas riterio ir kankinio šv. Viktoro, garsaus valdovo ir gynėjo“. 1938 metais buvo rašoma, kad ordino didysis magistras yra bajoras Jurgis Komiattowicz, bajoras Bronislas Kommiatowicz paveldėtojas ir brolijos fundatorius.

Prieškario Lietuvoje Jotvingių geležies kryžiaus ordiną (Ordo uquestis ferrae Jaczvingorum crucis) atkūrė kunigas, aktyvus visuomenės veikėjas Antanas Skinderis. A. Skinderis gimė 1869 metais Stumbrų kaime, Mažeikių apskrityje. Savo giminę A. Skinderis kildino iš kunigaikščių Kaributų, asmeninį kilmės medį išvesdamas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio. Manoma, kad prieškario Lietuvos ordinas buvo Varšuvoje įsikūrusio Jotvingių ordino padalinys, kuriam priklausė kilmingieji ir kunigai. Jos kancleris buvo A. Skinderis, sekretorius – Liudvikas Montvila (1939 m. priimtas į Šv. Jurgio ordiną komandoru). Iki 1930 metų ordinas į savo narius retai kada priimdavo ne jotvingių kilmės kilmingų šeimų palikuonis. Manytina, kad šiai organizacijai priklausė nemaža dalis prieškario Lietuvos elito, tarp kurių buvo Kauno karo muziejaus direktorius. Be bendros programos, skirtos visiems riteriams (riteriškų principų propagavimo, svetingumo ir pan.), principiniai ordino tikslai buvo jotvingių tradicijų ir šlovingosios senosios Lietuvos praeities atminimo išsaugojimas, humanistinių ir tautos dvasingumą skatinančių idėjų sklaida. Ordino būstinė buvo Požerėje, tačiau jo veiklos dokumentų dar mažai rasta.

Antanas Skinderis – didysis Ordino kancleris – buvo baigęs Kauno dvasinę seminariją, į kunigus įšventintas 1892 metais. Būdamas klebonu 1910 metais pastatė naują mūrinę Švento apaštalo evangelisto Mato bažnyčią Stulgiuose. Nuo 1926 metų A. Skinderis buvo vikaru Kražiuose (Kelmės r.), o nuo 1933 metų iki mirties (1948) dirbo Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Palaidotas šios bažnyčios šventoriuje. A. Skinderis buvo ne tik kunigas – jis aktyviai reiškėsi lietuviškoje veikloje, kaip visuomenės veikėjas dalyvavo Lietuvių konferencijoje, įvykusioje 1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis Vilniuje, taip pat pasižymėjo kaip literatas, knygelių autorius, labdaros organizacijų rėmėjas. A. Skinderis buvo knygnešys ir publicistas – nuo 1892 metų platino draudžiamą lietuvišką spaudą, rašė „Apžvalgoje“, „Tėvynės sarge“. Yra rašęs „Nedieldienio skaityme“, „Vadove“, „Vienybėje“, „Žemdirbyje“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“. Jis buvo liaudies medicinos žinovas, paskelbė daugybę brošiūrų sveikatos klausimais – „Vaistų žolynas“ (1932), „Sveika ir skaisti mergaitė“ (1912; 1919), „Sveika ir graži moteriškė“ (1920), „Be skausmo gimdymas“ (1920).

Ypač aktyviai Antanas Skinderis dalyvavo plėtojant vietinį ūkį – 1907 metais jis įkūrė žemdirbystės draugovę, 1908 metais – Stulgių vartotojų bendrovę, kuri nuomojo dvarus, pirko miškus, gamino plytas, statė namus, kasė durpes, veisė sodus, augino karpius, turėjo apie 100 tvenkinių. Ne mažiau aktyviai Skinderis rėmė įvairias labdaros organizacijas – atjausdamas mūsų besikuriančios kariuomenės sunkią materialinę būklę 1919 metais muzikui Juozui Gudavičiui, kuriam buvo pavesta organizuoti 1-ojo pėstininkų pulko karinį orkestrą, paaukojo devynis muzikos instrumentus, buvo įkūręs „Saulės“ draugijos skyrių, suorganizavo bažnyčios chorą.

A. Skinderis buvo asmenybė, savo įvairiapuse aktyvia veikla daug pasitarnavusi ordino labui. 1940 metais Ordino veikla sovietų valdžios buvo uždrausta. Sovietinės okupacijos metais iš žmonių atminties išdilo žinios apie Jotvingių ordiną ir jo veikėjus. Tik 2003 metais, įvertinus kilnius ordino tikslus ir siekiant puoselėti senąsias jo tradicijas, atnaujinta Jotvingių kryžiaus riterių ordino veikla siekiant tęsti senąsias Jotvingių kryžiaus riterių ordino tradicijas – išsaugoti Lietuvos praeities atminimą, propaguoti riteriškumą, meilę tėvynei bei brolybės principus. Pasak kunigo A. Skinderio, „kilni kilmė ragina prie kilnių darbų, duoda nemažai energijos, atsiminus savo prosenelių žygius ir pasiaukojimus“.

© 2008 „XXI amžius“