|
|
Demokratinė
komunistų diktatūra
Prieš 50 metų didžiulė Lietuvos visuomenės dalis
vieningai smerkdavo tuos, kurie įstodavo į komunistų partiją, komjaunimą,
stribų būrius arba uoliai dalyvaudavo valdžios organizuojamuose
propagandiniuose renginiuose. Dabar viskas, kas nesovietiška, nepriimtina.
Pavyzdžiui, kariuomenės dalinių viršininkams atrodo, kad neverta
kareivių varginti valstybės švenčių minėjimuose. Todėl kareiviai
jeigu ir dalyvauja tokiose iškilmėse, tai nelabai žino, kur dalyvauja
ir ką švenčia.
|
|
|
Šimtadienis
saugumo rūsiuose
1952 metų vasario 16-ąją Šakių vidurinės mokyklos
vienuoliktokai Vytautas Tirlikas, Pranas Būčys ir Antanas Karalius
ant miestelio vandentiekio bokšto iškėlė Trispalvę. Vėliava nuo
penkioliktosios dienos vakaro plevėsavo iki šešioliktos dienos vienuoliktos
valandos. Užrašas, kad užminuota, sulaikė tvarkdarius.
Iš mūsų gausios vienuoliktosios klasės į Kauno
saugumo požemius nuvežė vienuolika mokinukų septynis berniukus
ir keturias mergaites.
|
|
|
Lietuviui
Lietuvoje nesaugu
Policijos komisarams terūpi išsaugoti švarią paradinę
uniformą. Kol jie pervargę nuo darbų relaksuojasi Palangos poilsinėse,
paprastoji vargo bitė, kuriai telieka trupinėliai, dar ir nesijaučia
saugi, nes stebint augančią agresiją, matant tiek neišaiškintų (tyčia
ar ne?) nusikaltimų, peršasi nuomonė, jog visiška neveikla yra išskirtinis
mūsų laikų pareigūnų bruožas. Kai palangiškis žurnalistas, pasakodamas
savo įspūdžius iš Briuselio, pamini faktą, jog tenykščiai vairuotojai
šypsodamiesi praleidžia užsiplepėjusį turistą net žibant raudonai
šviesoforo akiai, mūsuose lyg spyruoklė turi būti įsitempęs ir saugotis
(dieną ir naktį!), eidamas netgi per žalią... Jiems nesvarbu, kad
palangiškiams tamsiuoju metų laiku nesaugu. Žinoma, policininko
prie kiekvieno gyventojo nepastatysi, kiekvienam degradavusiam,
girtaujančiam konteinerio nelaimėliui lašinių ar pinigų nepasiūlysi.
Visi esame atsakingi už
save.
|
|
|
Pasitikėkime
Dievu
XXI amžiuje perskaičiusi Teresės Bernotienės
laišką, panorau išsakyti savo mintis. Autorė rašo, kad tiems, kurie
nežino kelio į bažnyčią, puikiai sekasi gyvenime ir pan. Bet juk
tokie žmonės apie gyvenimo prasmę, sielos išganymą, amžinybę net
nesusimąsto. Jiems rūpi tik jų kūnai, materija, vien tik šis laikinas
žemiškasis gyvenimas. Jie netiki Dievu, o mums atrodo, kad jiems
gyvenime viskas puikiai sekasi. Galbūt. Tačiau žinau daug turtuolių,
lyg ir laimingų žmonių, kurie baigė gyvenimą savižudybe. Vadinasi,
jie nebuvo laimingi ir saugūs su savo turtais.
|
|
|
Laisvėje
gyventi dar mokomės
Jau aštuoniolika metų, kaip savo šaly esame patys
šeimininkai: kaip patys norime ir sugebame, taip tvarkomės, kokius
vadovus norime, tokius išsirenkame. Bet ar visi esame tuo patenkinti?
Jeigu dabar reikėtų pakartoti Baltijos kelią ar kaip Sausio 13-ąją
budėti prie Parlamento ar sugebėtume? Tikriausiai daugelis atsakytų
ne
|
| |
|