Atnaujintas 2008 kovo 7 d.
Nr.19
(1612)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Puotautojai ir pokštautojai

Petras KATINAS

Kadaise mūsų klasikė Žemaitė parašė apsakymą „Ne prieš gera toks šėlimas“. Beje, neseniai vienas toks iš ekranų neišlendantis nepraustaburnis televizijos „žvaigždūnas“, tiesa, dar nevadinamas princu, pareiškė, kad Žemaitę apskritai reikia pašalinti iš visų literatūros vadovėlių, negadinti mokinių skonio tokios užkietėjusios kaimo mužikės kūriniais. Matyt, minėtas „žvaigždūnas“ norėtų, kad rašytojos vietą užimtų tos emancipuotos mergaičiukės ar moteriškaitės, kurios štampuoja savo romanus apie lovos ir užpakalio reikalus. Na, gal dar būtų galima palikti iš anksto gyvuoju klasiku paskelbtą Erlicką. Bet apie tai jau kita kalba.

Tos Žemaitės aprašytos šėlionės nė iš tolo negali prilygti bajoriškų ar plikbajoriškų įvairiais vardais persivadinusių buvusių komunistų ir jų prielipų bei giminių šėlimui. Juk tiesiog kasdien ir kiekviena proga (ar net jų nelaukiant) rengiamos karališkos puotos ir baliai, kuriuose stalai lūžta nuo egzotiškiausių valgių ir gėrimų. Maironis, dar 1919 metais savo baladėje „Čičinskas“ aprašęs dvarininkų puotą, tokios prabangos ir švaistymosi šimtais tūkstančių net neįsivaizdavo. Na, nebent Čičinsko puotose dalyvavusių svečių panašumą į dabartinius lėbautojus:

Į Čičinsko puikų dvarą

Nuo Mitniūnų ir Lenčių

Suvažiavę duoda garą

Daug bajorų, daug svečių:

Mantvydaitis juokdarys,

Bartkaus posūnis Kairys,

Ožkabarzdis – jaunikaitis

Aldadrikas Jonuška,

Žvairas kūtvėla Tiška

Ir naktibalda Valaitis…

Pažvelgus į dabartinio „elito“ puotų dalyvius skirtumas ne toks jau didelis. Na, pavyzdžiui, vietoj juokdario Mantvydaičio, galime įrašyti Seimo narį, netgi vicepirmininką „valstietį“ Alfredą Pekeliūną, kurio žodynas neviršija kokios nors Afrikos ar Australijos čiabuvių genčių leksikos. O vietoj ožkabarzdžio jaunikaičio Aldadriko Jonuškos – be jokių kalbų – dabartinį premjerą ir partijos vadą Gediminą Kirkilą. O naktibaldų Valaičių – nors vežimu vežk. Pakanka tiktai pavartyti „aukštuomenės“ „Stiliaus“ žurnalą. Vien medžiotojas Nr. 2 (po pirmojo A. Brazausko), didis Rusijos mylėtojas, nusibastęs medžioti egzotiškų žvėrių ir žvėrelių net į Afriką B. Bradauskas ko vertas!

Į puotų ir balių rengėjų pirmumo palmę aiškiai pretenduoja ne vienas. Netgi vyksta savotiškas „socialistinis“ lenktyniavimas, kuris kurį pralenks. Štai buvęs prezidentas ir premjeras, LKP CK pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas net dvi savo jubiliejines puotas surengė: vieną savo gimtadieniui, o kitą – paminėti 15 metų sukaktį nuo išrinkimo Lietuvos prezidentu. Atskirai savo gimtadieniui netgi dvi prašmatnias puotas surengė naujoji A. Brazausko žmona Kristina. Neatsiliko nuo jų, o gal netgi viršijo savo prabanga „gintarinė ledi“ – žemės ūkio ministrė, rusų kunigaikštienė Kazimira Prunskienė, surengusi masinį šėlimą ir linksmybes „už savo šeimos santaupas“ kagėbisto valdomame garsiajame „Villon“ viešbutyje. Smagu buvo žiūrėti, kaip vos ne iki žemės lankstydamiesi pataikūnai, „kovų ir darbo“ veteranai, valstiečiais pasivadinę buvę kolchozų ir sovkozų pirmininkai, tapę milijonieriais, ilgai išstovėję eilėje linkėjo draugei Kazimirai, pasidabinusiai nauju prabangiu kostiumėliu, įsigytu už ministerijos pinigus, kuo daugiau išpešti iš Briuselio ES pinigų. Ir, žinoma, išdalinti juos saviems. Aišku, ir savęs nepamirštant. Antai vieno rajono partijos draugai „valstiečiai“ draugei Kazimirai net gyvą ponį padovanojo – tegul jodinėja sau į sveikatą pas draugus į Kaliningradą ar Maskvon. Į kompaniją galės ir Pekeliūną su Bradausku pasiimti. Na gal dar kokį „žemdirbį“ milijonierių J. Jagminą.

Pertraukose tarp puotų ir lėbavimų tautai, t. y. žmonėms iš gatvės, premjeras ir partijos vadas išmeta dar vieną anekdotą. Na, pavyzdžiui, apie tai, kad maisto produktai atpigo net 20 proc.! Žinoma, premjeras tokiais niekais – vaikščioti po parduotuves – neužsiima. Tačiau ką veikia prieš darant tokius pareiškimus jo patarėjai? Pirmiausia tas pats visagalis Albinas ar ne mažiau garsus ordinų kancleris Vilius, neseniai kaip ir draugė Kazimira teisme išsigynęs, kad nebuvo KGB agentu „Karalium“, kaip Kazimira – „Šatrija“. Juk visada teismai tokius ir panašius išteisina. Pakanka prisiminti, kaip galvą guldė už du KGB rezervistus – buvusį VSD šefą A. Pocių ir buvusį užsienio reikalų ministrą A. Valionį, dabar kuriantį „gešeftą“ su pačiu V. Uspaskichu, – pats prezidentas ir jo komanda su patarėjais Rauličkyte ir Bieliniu priešakyje. Todėl viskas pasidaro aišku, kai naujasis valdančiosios koalicijos partneris, buvęs Seimo pirmininkas ir generalinis prokuroras, dabar tapęs Aplinkos apsaugos ministru Artūras Paulauskas pareiškia, kad viską gali nuspręsti tiktai teismas ir daugiau niekas. Jis puikiai žino, ką šneka. Nes tą patį nuolat kartoja pats Algirdas Mykolas. Visai nesvarbu, ką sako Specialiųjų tyrimų tarnyba ar panašios institucijos. Kaip puolė ginti skandalingąjį Trakų merą, kai pastarąjį STT apkaltino kyšių prievartavimais ir gavimais, dalį tų pinigų skiriant A. Paulausko partijos kasos papildymui…

Pamąstykime, ko vertas premjero (irgi laisvalaikiu) išreklamuotas pasižadėjimas, padarytas kadencijos pradžioje, jog atsistatydinsiąs, jeigu nepavyks pažaboti korupcijos. Oi, ne be reikalo naujasis išmintingiausios, doriausios, darbščiausios, epochos proto, garbės ir sąžinės partijos vadas ir ideologas, dabar vos ne kasdien išmetantis tautai vis naujas reliacijas ir ovacijas, ėjo mokslus SSKP aukštojoje mokykloje. Ne kiekvienas juk, kad ir uoliai tarnaujantis savo viršininkams, ten buvo siunčiamas – reikėjo parodyti ypatingus nuopelnus. Pavyzdžiui, pasiųsti ten, kur reikia, t. y. į KGB, pranešimėlį apie savo artimą. Tad nenuostabu, kad išmokę įvairiausių protų mulkinimo gudrybių nuolat skelbė paties Lenino išmintį. Na, kad ir tą, jog „komunizmas yra sovietų valdžia plius visos šalies elektrifikacija“. Vėliau toks kukurūzininku pramintas SSKP gensekas Nikita Chruščiovas dar patobulino tą Lenino tezę, pridėdamas žodį „ir chemizacija“. O mūsų ideologas ir premjeras, kaip ir dera partinės mokyklos auklėtiniui, dar papildė – „plius Leo LT“. Štai, ponai, ir nubrėžta gairė, kaip reikės krauti milijonus „Maximos“ ir panašių bendrovių gudriems oligarchams. Žinoma, jie už tai sumokės garsųjį „otkatą“ premjerui ir jo partijai. Ne juokas! Nesvarbu, kad vadinamoji socdemų partija pagal įplaukas į savo kasą jau oficialiai pralenkė visas kitas.

Bet tai dar ne galas, dar ne pabaiga. Va kitas, tiesa, ne SSKP partinės, o Leningrado karinės mokyklos auklėtinis, nušalintasis prezidentas, „tvarkos ir teisingumo“ skelbėjas R. Paksas jau užpildė visus automagistralės Vilnius – Klaipėda reklaminius skydus savo portretais ir pažadėjo po rinkimų mokėti mokytojams Seimo nario dydžio atlyginimus. O Kėdainių kniazius, jau perkantis žemes Vilniuje ir besirengiantis perkelti savo dvarą iš Kėdainių į Vilnių, žada dar daugiau. Tad milijonų reikės labai daug. Matyt, teks sugalvoti dar ne vieną liūtuką ar slibiną dėl to „otkato“.

Šiomis dienomis buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis, kurio niekaip neapkaltinsi didelėmis simpatijomis Tėvynės sąjungai ar prof. V. Landsbergiui, rašė: „Lietuva turi vieną unikaliausią Europoje, ir ne tik joje, operatyvinę kovos su korupcija Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Esame vieni iš lyderių nacionalinių kovos su korupcija strategijų kūrimo ir kai kurių įstatymų leidimo srityje. Į kovą įtrauktos beveik visos valstybinės žinybos. Prisidėti kviečiama visa visuomenė. Nėra Lietuvoje tokio Dievo užmiršto kampelio, kurio kovos su korupcija kovotojai nebūtų pastebėję, neįtraukę į kokius nors antikorupcinius planus ar kitos rūšies dokumentus. (…) Bet, kaip rodo sociologinės apklausos, 85 proc. gyventojų ir 78 proc. įmonių vadovų mano, kad kyšiai padeda išspręsti problemas. (…) Nė viename nacionaliniame plane nebuvo ir nėra užsibrėžta tikslo – likviduoti esamą korupciją nors vienoje konkrečioje institucijoje, organizacijoje, struktūroje. Matyt, planuotojai supranta, kad jie to nepadarys (niekada?) ir nedarys (niekada?). Todėl jie ir nekelia sau tokių nerealių tikslų.“ („Lietuvos žinios“, 2008 02 29)

Užtat puotauja toli lenkdami griūvančios Romos imperijos patricijus ar net rusų oligarchus. Ir niekas jau nebegirdi iš tų puotautojų net užuominų apie tėvynės meilę. Svarbiausias tikslas – neleisti, kad valdžion ateitų dar likę dori, nesavanaudžiai. Vėl prisiminkime Maironio „Čičinską“:

Sako, Maskvai parsidavęs,

Kad už tai nuo priešų gavęs

Aukso kupinus puodus.

Tarp žmonių tačiau plačiai

Eina gandas, kad stačiai

Velniui bus užrašęs sielą.

Visa bėda, kad tokie čičinskai, užrašę savo sielas velniui ir Mamonai, pagaliau leido savo „elito“ laivui dreifuoti į nežinią. Todėl nereikia stebėtis, kad didelė visuomenės dalis taip pat dreifuoja nežinia kur. Tarsi į savižudybę. Įsigali gyvuliški instinktai, nebelieka savikontrolės. Tiesą sakant, ir gyvuliai nesielgia taip primityviai ir agresyviai. Žvėrys nevalgo patys savęs. Netgi vilkai neėda savo gentainių – skirtingai nuo praradusių paskutinius moralės ir kultūros likučius žmonių. O tie žmonių vedliais ir gelbėtojais apsiskelbusieji ir toliau lėbauja. Jeigu nesugebėsime atsikratyti tokių, tai valstybės ir visuomenės laukia krachas, jos pavertimas kvailių šalimi. O tokią šalį valdyti lengva. Tiktai tokia – neturi ateities.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija