|
Pasitikėkime Dievu
XXI amžiuje perskaičiusi Teresės Bernotienės laišką, panorau išsakyti savo mintis. Autorė rašo, kad tiems, kurie nežino kelio į bažnyčią, puikiai sekasi gyvenime ir pan. Bet juk tokie žmonės apie gyvenimo prasmę, sielos išganymą, amžinybę net nesusimąsto. Jiems rūpi tik jų kūnai, materija, vien tik šis laikinas žemiškasis gyvenimas. Jie netiki Dievu, o mums atrodo, kad jiems gyvenime viskas puikiai sekasi. Galbūt. Tačiau žinau daug turtuolių, lyg ir laimingų žmonių, kurie baigė gyvenimą savižudybe. Vadinasi, jie nebuvo laimingi ir saugūs su savo turtais. Rašote: Dievą išpažįstantiems lieka vien ligos, vargas, kančios
Kodėl taip yra? Kodėl Dievas leidžia? Gal tos vargo pelės Dievui neįdomios? Dievas sukūrė tik gėrį ir grožį blogio Dievas nesukūrė ir jo netoleruoja. Tai žmogus, šnibždant piktajai dvasiai, viską subjaurojo. Dievas neleidžia daryti blogio, bet žmogus, eidamas žudyti, vogti, plėšti, prievartauti, neprašo Dievo leidimo. Dievas žmogui davė protą, sąžinę, laisvą valią, sugebėjimą rinktis gėrį arba blogį. Jeigu visi laikytųsi Dešimties Dievo įsakymų žemėje būtų rojus. O jeigu jų nesilaikome nekaltinkime Dievo. Svarbiausias įsakymas mylėti Dievą ir kiekvieną žmogų. Jeigu mes klausytume Dievo, išnyktų skurdas, vargas, nesantaika ir daug kitų bėdų. Dievas myli kiekvieną žmogų, net didžiausią nusidėjėlį. Jam kiekvienas žmogus yra brangus. Mes esame Dievo vaikai, atpirkti Jėzaus Kristaus Krauju. Per nuodėmę atėjo kančia į šį pasaulį. Dievas nieko mums neskolingas Jis kentėjo be kaltės ir savo kančia ir mirtimi ant kryžiaus išgelbėjo mus visus. Dievas yra Meilė. Jo Gailestingumas beribis. Nepasitikėjimas Jėzumi Kristumi labai žeidžia Jo dievišką širdį.
Kodėl egzistuoja ligos, kančios, karai, smurtas? Tai labai opus klausimas. Tik vienam Dievui žinoti, kodėl taip, o ne kitaip. Dažnai Dievas per Kančią išbando mūsų tikėjimą ir ištikimybę. Daug nusidėjėlių atsivertė, grįžo prie Dievo tik ligoje, kančioje. Jie tapo didžiais šventaisiais ir net Bažnyčios mokytojais. Reikia pasitikėti Dievo gailestingumu ir meile. Mums tik atrodo, kad Dievas neišklauso maldų Jis visada išklauso, tik dažnai ne taip, kaip mes norime, o kaip mums geriau. Tą žinau iš savo patirties. Asmeniškai patyriau Dievo malonę, kai buvau beviltiškoje padėtyje. Mes dažniausiai Dievo tik prašome ir prašome ir dažnai net nesusimąstome, jog Dievui reikia dėkoti už visas Jo dovanas: gyvenimą, sveikatą, gabumus, akių šviesą ir už daugybę malonių, kuriomis Jis mus apdovanojo. Reikia padėkoti net ir už ligas, kančias ir vargus, nes tokia Dievo valia. Jis žino, ką daro.
Patarčiau gerbiamai autorei daugiau skaityti dvasinės literatūros: žurnalą Artuma, laikraštėlį Kregždutė, leidinėlį Žodis tarp mūsų ir kt. Gerai, kad skaitote XXI amžių. Šiuose leidiniuose Jūs surasite daug medžiagos ir patarimų savo abejonėms išsklaidyti. Tikiuosi, kad dar daug skaitytojų atsilieps į Jūsų laišką.
Irena INSODIENĖ
Kaunas
© 2008 XXI amžius
|