Laisvėje gyventi dar mokomės
Jau aštuoniolika metų, kaip savo šaly esame patys šeimininkai: kaip patys norime ir sugebame, taip tvarkomės, kokius vadovus norime, tokius išsirenkame. Bet ar visi esame tuo patenkinti? Jeigu dabar reikėtų pakartoti Baltijos kelią ar kaip Sausio 13-ąją budėti prie Parlamento ar sugebėtume? Tikriausiai daugelis atsakytų ne
Priežastis viena: mūsų išrinktieji mus nuvylė. Bet mes patys esame kalti, kad patikime populistų demagogija. Senieji nomenklatūrininkai, atsidūrę valdžioje, leidžia tiktai sau palankius įstatymus, sudarydami sau palankias sąlygas pasiglemžti valstybės turtą. Jie sutrypė krikščioniškos moralės principus ir pagrindus, jiems didžiausia vertybė pinigai. Vadinam save teisine valstybe, tačiau visi žinome, kokie mūsų teismai. Vis dėlto patys ir esame visų šių blogybių priežastis nes patys balsuojame už tuos, kurių mąstymas neleidžia atsisakyti praeities ir kurie ją prisimena su nostalgija. Tačiau, nepaisydami visų sunkumų, turime džiaugtis Dievo dovanota Laisve. Tikiu mūsų tauta su laiku pasveiks. O tiems, kurie ilgisi praeities, šios eilutės:
Vergas ne tas, kurio sprandas kraujuoja
Nuo nešamo jungo tautos svetimos.
Bet vergas tas, kurs pančius bučiuoja
Ir šaukia: Nereikia mums laisvės jokios!
Jonas STEPKOVIČIUS,
Laisvės kovų dalyvių sąjungos pirmininko pavaduotojas,
Gedimino ordino kavalierius
© 2008 XXI amžius
|