|
Kovo 11-osios laisvė įpareigoja
Kiekvienos šalies žmonių gerovė priklauso nuo to, kiek ji vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis. Kai visuomenės nariai vis labiau pažįsta Kristų bei Jo tiesas, tuomet šis dieviškųjų dalykų pažinimas ne vien tobulina jų mąstyseną, bet ir kardinaliai pakeičia žmonių gyvenimo būdus, kad jų viduje įvykęs antgamtinis gimimas juos saugotų nuo sąmoningų kalčių darymo (plg. 1 Jn 3, 9).
Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save (1 Jn 1, 8). Suvokdami, kad kiekvienas turime žmogišką silpnumo polinkį, kuris dažnai mus gundo nusidėti, stengiamės maldos dvasioje ne tik budėti, kad išvengtume moralinių nuopuolių, o kai vis dėlto tenka nusidėti, tada atgailaujame bei skubame pasinerti į Susitaikymo sakramento vilnis, kurios paskandina visas mūsų nuodėmes.
Dar daugiau. Kai sąmoningi krikščionys savo kasdienybę grindžia tikėjimu ir jų pastangas lydi Dievo malonė, tuomet jie, net ir eidami labai atsakingas pareigas, pavyzdžiui, dirbdami Seimo nariais, iš visų jėgų stengsis elgtis taip, kad būtų pasitarnauta teisingų (ne vien valstybinę svarbą turinčių) sprendimų įgyvendinimui, tai yra tėvynainių gerovės (daugelį gyvenimo sričių apimančios) siekiams.
Artėjant Kovo 11-osios šventei pagarbiai prisimename visus signatarus, pasirašiusius ant mūsų Nepriklausomybės atkūrimą deklaruojančio akto. Nors prieš aštuoniolika metų Lietuva buvo išvaduota iš išorės agresorių kalėjimo, tačiau dabar mūsų akis bado tautiečių širdyse tūnanti ir slegianti įtampa. Ji liudija, kad gyvenimas laisvoje valstybėje savaime nesuteikia vidinės laisvės, kurią bet kuriuo metu yra pasirengęs kiekvienam žmogui dovanoti Kristus.
Jis dėl to ir kentėjo ant kryžiaus bei prisikėlė iš numirusių, kad mes, prisiminę Sausio 13-ąją, kai dauguma lietuvių (kaip kas mokėjo) vienijosi maldoje, dabar vėl pradėtume melstis, prašydami Jėzų ir Mariją, kad pasigailėtų klystančių politikų, valdininkų, verslininkų ir kitų atsakingas pareigas užimančių asmenų. Tegul jiems Visagalis suteikia atsivertimo malonę, kurios dėka įvyks nuostabūs pasikeitimai ne vien jų pačių viduje rezultatus pastebėsime ir kitose gyvenimo srityse. Geras medis negali duoti blogų vaisių.
Taigi, kol jie neskuba kviesti Jėzų į savo širdį, tol teigiamų poslinkių mūsų sergančioje visuomenėje teks palūkėti, tol Kovo 11-ąją (beje, ir kitas šventes) švęsime su tam tikru vidiniu rūpesčiu savo širdyje.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2008 XXI amžius
|