| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Krizė Armėnijoje Giedrius Grabauskas-Karoblis
Armėnijoje susiklostė aštri padėtis. Vasario 19 dieną šalyje vyko prezidento rinkimai. Jau pirmajame ture nugalėjo premjeras Seržas Sarkisianas, surinkęs 52,8 procentų balsų. Antroje vietoje liko eksprezidentas Levonas Ter-Petrosianas 21,5 procento balsų. L. Ter-Petrosiano šalininkai nepripažino rinkimų rezultatų ir nuo vasario 20 dienos Jerevane ėmė rengti masinius mitingus, reikalaudami naujų rinkimų. Kovo 1 dienos ryte Jerevano centre vykusį mitingą išvaikė policija. Vėliau apie 15 tūkstančių Ter-Petrosiano šalininkų susirinko netoli Prancūzijos ambasados. Sustiprintos policijos pajėgos pradėjo puolimą prieš demonstrantus: aštuoni žmonės žuvo, virš 50 sužeista. Vasario 28 kovo 1 dienomis vykusių riaušių metu protestuotojai sudegino kelias dešimtis transporto priemonių, iš jų 10 autobusų ir troleibusų. Kovo 4 dieną, antradienį, prasidėjo kovos Kalnų Karabacho Azerbaidžano pasienyje. Armėnų valdoma Kalnų Karabacho respublika yra kitų valstybių juridiškai nepripažinta, bet realiai egzistuojanti valstybė. Antradienį anksti ryte Azerbaidžano kariuomenės spec. būrys peržengė Karabacho sieną ir užėmė pozicijas. Prasidėjo mūšis su armėnų kariais. Po kelių valandų Azerbaidžano kariškiai paliko Karabacho teritoriją. Tada prasidėjo armėnų ir azerbaidžaniečių susišaudymas kitoje pasienio zonoje. Kaip skelbiama, yra žuvusiųjų ir sužeistų iš abiejų pusių. Žuvo trys Azerbaidžano kariškiai, šeši sužeisti. Žuvo ir trys armėnų kariai, penki sužeisti. Armėnija šiuo metu yra artimiausia Rusijos sąjungininkė Užkaukazės regione. Įdomu tai, kad L. Ter-Petrosianas pasisako už dar glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija, tačiau jo idėjos Armėnijoje kol kas nesulaukia didesnio palaikymo. Dabartiniame parlamente daugiau nei pusę mandatų turi Respublikonų partija. Šios partijos pirmininkas premjeras S. Sarkisianas, 1999 metais nužudyto premjero V. Sarkisiano brolis. Kovo pabaigoje jis perims prezidento pareigas iš R. Kočiariano, buvusio prezidentu dvi kadencijas. Antra parlamente pagal mandatų skaičių yra R. Kočiariano įkurta partija ,,Klestinti Armėnija. Trečia Dašnakų partija, taip pat įeinanti į valdančiąją koaliciją. Dašnakų partija yra senausia Armėnijos partija, įkurta 1890 metais. Ji buvo valdančioji partija 1918-1921 metais, kai egzistavo nepriklausoma Armėnijos respublika. Vėliau, Armėniją užėmus sovietinei kariuomenei, ši partija veikė užsienyje. Armėnijoje dašnakų partija veiklą oficialiai atnaujino nuo 1991 metų. 1994 metais tuometinis prezidentas L. Ter-Petrosianas šią partiją uždraudė, daug partijos veikėjų buvo suimta ir įkalinta. 1998 metais naujasis prezidentas R. Kočarianas vėl leido partijai veikti. Šiuo metu Dašnakų partija yra viena iš pagrindinių šalies politinių jėgų. Pasaulyje dabar gyvena per dešimtį milijonų armėnų. Pačioje Armėnijoje jų yra trys milijonai (tai sudaro per 95 procentus Armėnijos gyventojų). Taigi, daugiau nei du trečdaliai armėnų gyvena už šalies ribų. Tai gana unikalus atvejis. Jį galima palyginti nebent su Izraelio pavyzdžiu, kuriame gyvena per 5 milijonus žydų kilmės žmonių, o už Izraelio ribų gyvena apie 15 milijonų žydų. Daug armėnų nuo seno gyvena Irane, Izraelyje, Libane, Jordanijoje, Sirijoje. Rusijoje gyvena 1,1 milijono armėnų. Nemažai armėnų gyvena ir Vakarų Europos šalyse Prancūzijoje (0,5 milijono), Didžiojoje Britanijoje (130 tūkstančių), Vokietijoje (42 tūkstančiai), Graikijoje (35 tūkstančiai). Nuo XIX amžiaus pabaigos vyko aktyvi armėnų emigracija į Šiaurės ir Pietų Amerikos kraštus, dabar čia gyvena didelės armėnų diasporos daugiausia JAV, Kanadoje, Argentinoje, Urugvajuje. Armėnijoje vykę susidūrimai tarp dabartinės valdžios ir opozicinių jėgų buvo logiška ilgų nesutarimų atomazga. L.Ter-Petrosianas ir jam artimi opozicijos veikėjai kaltina dabartinę valdžią visomis nuodėmėmis, tarp jų ir opozicijos persekiojimu. Valdant Ter-Petrosianui, tuometinė opozicija, dabar esanti valdžioje, patyrė didžiulį spaudimą. Nuo to laiko liko ypač dideli nesutarimai tarp Dašnakų partijos narių bei rėmėjų ir Ter-Petrosiano šalininkų. Kaip teigia įvairias politines kryptis atstovaujantys Armėnijos politikai, jie tiesiog pasmerkti artimam bendradarbiavimui su Rusija. Armėnija yra Turkijos ir Azerbaidžano pašonėje. Jos santykiai su šiomis valstybėmis prasti. Turkijoje 1915 metais buvo vykdomas armėnų genocidas, kurio metu žuvo apie 1,5 milijono armėnų. Santykiai su Azerbaidžanu įtempti dėl Kalnų Karabacho ir 1989 metais Azerbaidžane vykusių masinių armėnų žudynių, kurių metu žuvo kelios dešimtys tūkstančių armėnų. Šiuo atveju Rusija palaiko Armėnijos pusę jos dabartiniuose konfliktuose su Azerbaidžanu, be to, abi šalis jungia itin glaudūs ekonominiai ryšiai. Armėnijos valdžia palaiko artimus ryšius su Prancūzijos, Graikijos ir kai kurių kitų Europos šalių vyriausybėmis. Prancūzijos lyderiai 2005-2007 metais siekė, kad 1915 metais turkų vykdytos armėnų žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos kaip genocidas. Kaip klostysis tolimesni Armėnijos santykiai su Azerbaidžanu, priklausys nuo to, kaip bus išspręsta Kalnų Karabacho problema.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |