| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Puoselėkime tvarką ir švarą Benjaminas ŽULYS
Tikriausiai net vaikai žino, jog namuose reikia paisyti švaros, tvarkos. Ne vien praustis, valytis dantis, bet ir nemėtyti kur pakliūva popiergalių, nuograužų, kauliukų, kitų atliekų. Tam skirtas šiukšlių kibiras, iš kurio šiukšlės vėliau keliauja į kieme esantį konteinerį. Todėl savo namuose mes, suaugusieji ir vaikai, seni ir jauni, gyvename ar bent stengiamės gyventi tvarkingai. O kaip elgiamės už savo buto, už savo daugiabučio gyvenamojo namo durų ar visuomet paisome tvarkos, švaros? Deja, laiptinėse vis dar įprasta numesti nuorūką, saldainio popierėlį, prie pašto dėžutės reklamos lapelius, o kai kada ir tuščią butelį nuo alaus. Lauke dar gražiau čia vėjas nešioja popiergalius, mėtosi cigarečių pakeliai, tuščios pakuotės. (Žinoma, taip yra ne visur ir ne visada.) Nors, atrodo, vos už kelių ar keliolikos žingsnių stovi šiukšlių konteineriai, tik ženk kelis žingsnius ir mesk į juos tai, kas nereikalinga. Aišku, tai priklauso nuo namo gyventojų kultūros, sąmoningumo ir geranoriškumo. Ypač svarbu, kad tai suvoktų vaikai, kad jie nesektų blogu suaugusiųjų pavyzdžiu, o pamokyti tėvelių, senelių, kaimynų, paisytų tvarkos ir švaros ne vien savo namuose, bet ir kieme, gatvėje, aikštėje, miške, bet kurioje kitoje viešoje vietoje, mieste ir kaime. Palaikyti švarą žmonėms į pagalbą ateina specializuotos švaros įmonės. Viena didžiausių ir moderniausių Lietuvoje veikia Kaune tai uždaroji akcinė bendrovė Kauno švara. Jos maždaug 600 žmonių kolektyvas rūpinasi, kad šio miesto ir regiono įmonės, gyventojai turėtų kur palikti įvairias atliekas, kad jos neterštų aplinkos, oro, vandens telkinių, nekenktų žmonių sveikatai. Bendrovės generalinis direktorius Petras Čiegis, jo patarėjas Zenonas Vainoras pasakojo, kad vietoj kažkada buvusių tvaiką skleidusių šiukšlynų buvo įdiegta betarė šiukšlių surinkimo sistema. Nuo 1962 iki 1992 metų atliekas 49-iais maršrutais surinkdavo specializuotos automašinos, kurios atvažiuodavo į kiekvieną kiemą ar šalia gyvenamųjų namų. Sanitariniu-higieniniu požiūriu tai buvo pažangu, tačiau sudarė ir kai kurių nepatogumų, nes dalį savo laiko gyventojai turėdavo derinti prie šiukšliavežės darbo grafiko. Be to, šiukšliavežė iš sąvartyno turėdavo į miestą grįžti tuščia, o tai buvo nuostolinga. Nuo 1992 metų pradėta diegti nauja atliekų surinkimo sistema. Dabar kiemuose ar šalia jų buvo pastatyti konteineriai buitinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms. Imta atskirti iš bendro atliekų kiekio popierių, stiklą, plastmasę, metalą. Įmonė Švara, po reorganizacijos tapusi UAB Kauno švara, atnaujino visą šiukšliavežių parką. Didžiuosius buitinių atliekų konteinerius dabar aptarnauja Volvo, Scania, Mersedes Benz automobiliai. Jie išveža atliekas į sąvartynus, atliekų perdirbimo įmones. Buitines, plastmasės ir kitas atliekas gyventojai turi mesti į specialius konteinerius, kurie stovi prie dažno daugiabučio gyvenamojo namo ar privačioje valdoje. Už šiuos konteinerius gyventojams mokėti nereikia, juos Kauno švara duoda veltui ir ragina naudotis jos paslaugomis. Iš konteinerių surinktos atliekos gabenamos į pakaunėje esantį didžiulį sąvartyną Lapių gyvenvietėje. Dabar čia įrengiamas trečias šios paskirties objektas, kuris yra gerokai modernesnis už du pirmuosius. Bendrovės specialistai ir šiukšlių perdirbėjai žmones ragina neteršti aplinkos, o visas atliekas išrūšiavus mesti į konteinerius! Vieni konteineriai skirti popieriui, kiti kartonui, stiklo tarai, plastmasei. Šios atliekos nenueis be naudos žmonėms. Popierius, kartonas juos perdirbant yra žymiai pigesni, nes taupo energiją, vandenį, nenaudojami chemikalai, nereikia kirsti miško ir pan. Pavyzdžiui, Vokietijoje iš makulatūros pagaminama 61 proc. naujo popieriaus. Gaminant popierių iš makulatūros, kiekviena jo tona išsaugoja 17 medžių, sutaupo 27 000 litrų vandens, 4 megavatus elektros energijos. Deja, pastebi bendrovės specialistai, Lietuvoje sunaudojama tik apie 24 proc. popieriaus atliekų, o mūsų popieriaus fabrikai gali per metus perdirbti apie 40 000 tonų popieriaus bei kartono atliekų. Iš perdirbtos stiklo taros, duženų gaminama nauja stiklo tara gėrimams, uogienėms, kečupui, indeliai kūdikių maisteliui, vaistų buteliukai. Nemenką ekonominę naudą duoda ir perdirbtos metalo, plastmasės, medienos, statybos atliekos. Visa tai, kaip sakoma, prikeliama antram gyvenimui. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Kauno švaros bendrovės darbas yra nepastebimas iš tikrųjų tai milžiniškos apimties, kone precizinė, tiksliai sureguliuota veikla. Pagal Statistikos departamento ir Statistikų sąjungos viešosios įstaigos Statistikos tyrimai leidinyje Lietuvos įmonės, veiklos efektyvumas ir reitingai pateiktus duomenis, iš daugiau nei 700 įmonių UAB Kauno švara užima 15-ą vietą pagal veiklos efektyvumą. Įmonė ir toliau siekia pažangos: diegia naujoves, modernizuoja techniką, nemažai lėšų skiria investicinėms programoms. Bendrovės vadovams rūpi moksleivių, visos jaunuomenės švietimas aplinkosaugos srityje. Įmonėje apsilankę moksleiviai, studentai stebisi atliekamais darbais. Bendrovės specialistai visada laukia jaunimo pasilankymo įmonėje: Mes galime daug ką papasakoti, parodyti, patarti. Mūsų nuomone, visose mokyklose, vaikų darželiuose turėtų stovėti atliekų konteineriai ir vaikams reikėtų daugiau teikti žinių apie tvarką bei švarą. Propaguoti šias žinias ne vienerių metų darbas. Tuo rūpintis reikia visiems atkakliai ir nuosekliai.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |