|
Tarp streikų, nelegalių statybų ir kainų karuselės
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Lietuvoje tęsiasi kovo 3 dieną prasidėję mokytojų streikai. Nors kai kurios mokyklos streiką nutraukė, yra ir naujai prie streiko prisijungusių mokyklų. Yra mokyklų, kurių pedagogai, nors nedalyvauja streike, įvairiomis akcijomis palaiko streikuojančius kolegas. Kai kurių Panevėžio mokyklų pedagogai praėjusią savaitę po mokyklas vaikščiojo su oranžinėmis liemenėmis, tuo, anot jų, norėdami atkreipti dėmesį į pedagogų problemas ir solidarizuotis su kolegomis. Kovo 12 dieną Kaišiadorių apylinkės teismas išnagrinėjo Žiežmarių vidurinės mokyklos vadovų pateiktą ieškinį dėl streiko šioje mokykloje. Teismas paskelbė, kad streikas yra neteisėtas. Švietimo ir mokslo ministerija šioje byloje įvardinta kaip trečioji šalis. Šis pavyzdys rodo, kaip galima formaliai teisėtomis priemonėmis kovoti su pedagogų reikalavimais pakelti atlyginimus. Socialdemokratų partijos narys, oponuojantis partijos vadovybei, Bronius Genzelis teigia: ,,Streikai gali sukelti dideles problemas. Bet ką daryti, jei žmonių argumentai negirdimi? Tai skaudi tema streikuoja mokytojai, streikais grasina kultūros, socialiniai darbuotojai... Prieškario Lietuvos mokytojų atlyginimai buvo solidūs, panašūs kaip valdininkų. Mokytojai būrė į visuomeninę veiklą ne tik moksleivius, bet ir jų tėvus. Piliečiai gerbė mokytojus. Jie ir jų auklėtiniai, studentai ir gimnazistai sudarė pasipriešinimo okupantams branduolį, kovėsi su ginklu rankose. Net okupantai nedrįso skirti švietimo ministru tokį tolimą lietuvių kultūrai asmenį, kokį turime dabar. Opozicija parengė pakankamai motyvuotą interpeliaciją ministrei. Neabejotina tai, kad jei valdančiųjų frakcijų vadai nespaustų savo narių, jau turėtume kitą ministrą.
Streikai ir kiti socialiniai neramumai susiję su socialinio teisingumo klausimais. Per paskutines dvi savaites žiniasklaidoje aktyviai svarstoma algų tema. Valdžios žmonių algos didelės, kartais jų dydis dar gudriai nuslepiamas, pristatant algą be priedų, kartais net viršijančių pačią algą. Premjero G. Kirkilo alga 5600 litų, be to, jis dar gauna priedą apie 6000 litų ir kaip Seimo narys 6000 litų kanceliarinėms išlaidoms. Taigi, iš viso per mėnesį pajamos siekia apie 18 tūkstančių. Dar didesnės daugelio ministrų pajamos. Jų alga yra 4200 litų, jie gauna 8000 litų priedus ir daugelis ministrų, būdami Seimo nariais, gauna 6000 litų kanceliarinėms išlaidoms. Taigi, daugumos ministrų pajamos yra arti 19 tūkstančių. Aukščiausių pareigūnų pajamos nesunkiai iššifruojamos, bet kai kurių valstybinių žinybų pareigūnai savo pajamas slepia po devyniais užraktais. Valstybės turto fondo vadovai ilgai nenorėjo Seimo Audito komitetui pateikti duomenis apie šiame fonde mokamas algas ir priedus. Galiausiai vasario mėnesį jie atsiuntė duomenis, tačiau kaip įslaptintą informaciją Seimo nariai gali susipažinti su duomeninis apie Turto fondo darbuotojų algas ir priedus Seimo kanceliarijoje ir turi pasirašyti, kad niekam neperduos šios informacijos. Tai valstybinė paslaptis. Situacija tragikomiška. Tokios ,,tvarkos nėra netgi nedemokratinėse valstybėse, pavyzdžiui, Singapūre. Beje, nors tai nedemokratinė šalis, bet klestinti, korupcijos lygis Singapūre gana žemas. Skandinavijos valstybėse visi duomenys apie valdininkų algas skelbiami internete, be to, kiekvienas pilietis, jei nori, gali gauti ir raštišką informaciją iš bet kurios įstaigos apie ten dirbančių pareigūnų algas.
Pernelyg netolygios Lietuvos piliečių pajamos ir yra šiuo metu viena iš pagrindinių mūsų krašto problemų. Remiantis oficialia Lietuvos statistika, dabar žemiau skurdo ribos gyvena 20 procentų Lietuvos gyventojų. Neseniai Europos Sąjungos atlikto tyrimo duomenims, tokių yra 25 procentai. Reikia manyti, kad ES tyrimas objektyvesnis, tuo labiau kad per metus nuo praėjusio pavasario infliacija pasiekė rekordinių aukštumų. Šeimos, kuriose vienam šeimos nariui tenka 500-600 litų per mėnesį, vos suduria galą su galu. Ypač skursta vieniši pensininkai, kai kurie studentai, neįgalieji, daugiavaikės šeimos. Jei savo laiku Lietuvoje labai ryški buvo bedarbystės problema, tai dabar jau egzistuoja kita problema kaip pragyventi turint darbą, netgi kartais dirbant pusantro etato. Standartinė keturių asmenų šeima, kurioje yra du tėvai ir du nepilnamečiai vaikai, gaunanti apie 2000 litų per mėnesį, išgyvena sunkiai. Prieš dvejus-trejus metus tokios pajamos dar užtikrindavo normalų pragyvenimo lygį, bet dabar vis kylanti infliacija daugeliui šeimų jau tampa grėsminga. Įstatymų keitimas smogia mūsų valstybės piliečiams kai kurie per paskutinius kelerius metus į pensiją išėję kariškai pasijuto apgauti. Atitarnavę kariuomenėje 20 metų, jie tegauna 600-650 litų pensijas. Tokia padėtis susiklostė pakeitus kai kuriuos įstatymus.
Išeitis iš ekonominės ,,duobės būtų kartelinių susitarimų pažabojimas, mokesčių reforma, algų ir pensijų indeksavimas. Žmones piktina, kai pareigūnai, kurių algos siekia 8-20 tūkstančių litų, kalba apie tai, kad nevalia kelti atlyginimų, nes kils infliacija. Toks elementarus socialinis neteisingumas skatina nusivylimą.
Kasdienybe jau tapo praktika, kai susikompromitavę valdžios veikėjai lieka postuose ar dėl šventos ramybės perkeliami į šiltą vietelę. Tačiau sąžiningiems valstybės tarnautojams dažnai tenka patirti didelį spaudimą. Tą savo kailiu patyrė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė. Ji, patyrusi architektė, Tėvynės sąjungos narė, 2005 metų rudenį laimėjo konkursą šioms pareigoms užimti. Aktyviai ėmėsi kontroliuoti savo pavaldinių darbą, kovojo su nelegaliomis statybomis, kurios Kuršių nerijoje tapo populiarios. Tai nepatiko įvairiems verslo veikėjams ir jų įtakingiems globėjams. Kovo 9-osios rytą A. Stancikienė prie savo durų rado uždegtą Vėlinių žvakelę ir geltonas chrizantemas. Stancikienė teigia, kad jau kurį laiką jai grasinama, ji gauna grasinamo turinio žinutes telefonu, o į parko direkciją įsiveržęs skandalingas verslininkas V. Valceris grasino ją nušauti automatu. Be to, ji pastebėjo, kad dažnai ją seka automobilis užtamsintais stiklais. Spaudimas padidėjo po to, kai A. Stancikienė pareikalavo iš saugomos teritorijos iškelti laikiną statinį, kurį buvo įrengęs Rolandas Zujevas. Šis skandalingai pagarsėjęs veikėjas 2000-2001 metais kurį laiką ėjo Seimo pirminio A. Paulausko patarėjo pareigas. Klaipėdoje jis dar 1993-1996 metais padėjo oligarchams A. Bosui ir M. Gusiatinui privatizuoti kai kurias įmones. Be to, tuo laikotarpiu R. Zujevas, būdamas įmonės ,,Jūra likvidatoriumi, sugebėjo per statytinius itin pigiai įsigyti keletą įmonės pastatų. Dabar jis vadovauja bendrovei Gintarinis uostas. Zujevas organizavo ir piketą, kurio metu neringiškiai reikalavo A. Stancikienę atleisti iš pareigų, rinko parašus. Į piketą atvykęs Seimo narys G. Jakavonis švaistėsi skandalingais kaltinimais, vadindamas Nacionalinio parko vadovus stribais. Seimo konservatorių frakcija pažadėjo kreiptis į Seimo Etikos komisiją, kad ši apsvarstytų tokius Jakavonio pareiškimus. Stancikienės atvejis artimai susijęs su Rūtos Baškytės istorija. Ši valstybės pareigūnė, Aplinkos apsaugos ministerijos Saugomų teritorijų departamento vadovė, didelį dėmesį skyrė nelegalių statybų problemoms. Jai irgi buvo grasinama, prieš ją Klaipėdos prokuratūra ėmėsi ikiteisminio tyrimo. Dar gerai, kad Generalinė prokuratūra patikrino šio ikiteisminio tyrimo medžiagą ir nustatė, kad tai tendencingas tyrimas, iš esmės pradėtas tuometinio vyriausiojo Klaipėdos apylinkės prokuroro S. Stulpino užsakymu. R. Baškytės veikla sutrukdė S. Stulpinui ir jo šeimos nariams vykdyti nelegalias statybas, tai jis ėmėsi keršto akcijos. Deja, neapskaičiavo jėgų ir po šio primityvaus išpuolio prarado savo postą.
Taigi vienas iš rodiklių, parodantis valstybės būklę, yra valstybės pareigūnų padėtis. Jei sąžiningi pareigūnai persekiojami, o abejotinos reputacijos užstojami, tai iliustruoja tikrąją valstybės padėtį. Ir ateityje analogiškos situacijos realiai parodys, ar padėtis šalyje išlieka panaši ar keičiasi į gera.
© 2008 XXI amžius
|