Lietuvos istorijos atspindžiai
Jolita ŽURAUSKIENĖ
|
Išsipildė Mykolo Dirsės (centre)
svajonė atidaryta paroda
partizaninės kovos motyvais
|
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Ukmergėje buvo atidaryta kraštiečio, kilusio iš Taujėnų valsčiaus, Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda. Joje partizaninės kovos motyvai. Norėčiau šią ekspoziciją padovanoti savo gimtojo krašto mokyklai, kad ją galėtų matyti jaunimas, parodos metu prasitarė autorius. Šią svajonę jam įgyvendinti padėjo Ukmergės rajono tarybos narys Valdas Petronis bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė.
M. Dirsės parodos atidarymu rūpinosi VO SOS Vepriuose direktorius Romas Petras Šaulys. Jis padėkojo Ukmergės kultūros centro direktorei Eugenijai Vaitkienei bei renginio rėmėjams: LR Seimo nariui Ramūnui Garbaravičiui, UAB Aljuva direktoriui Alvydui Polkai, Ukmergėje leidžiamo Kultūros almanacho Eskizai redaktoriui Vytautui Česnaičiui, choro Tremtinys dalyviams bei vadovei Julijai Juodienei ir kt. Patriotines dainas dainavo Veprių seniūnijos Sližių kaimo mergaičių ansamblis, kuriam vadovauja Vilma Matočiūnaitė.
Padėką už Lietuvos istorijos atspindį vaizduojamojoje dailėje autoriui įteikė Ukmergės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Julius Zareckas. Redaktorius V. Česnaitis padovanojo M. Dirsei Eskizus, kuriuose autoriaus peizažai.
M. Dirsė pastaruoju metu gyvena Panevėžyje, tik vasarą sugrįžta į sodybą Ukmergės rajone. Užugiryje jis baigė pradžios mokyklą, lankė Raguvėlės žemės ūkio mokyklą. Tuo metu, kai į Lietuvą įžengė okupantai, jis dalyvavo pasipriešinimo dalyvių gretose. 1948 metais Mykolui teko pakeisti savo gimimo metus ir šiek tiek pasijauninti, kad netektų eiti į okupacinę armiją. Jaunuolis pasirinko Kauno vidurinę dailės mokyklą, bet tapybos mokslų nebaigė. 1948 metais M. Dirsę suėmė už ryšį su partizanais, todėl teko paragauti tremtinio duonos. Būdamas lageryje bendravo su dailininkais, dirbo dailininkų brigadoje, gamino įvairias agitacines priemones. Kaip pats prisipažįsta, per tą laiką daug ko išmoko ir pamėgo tapybą. 1957 metais, grįžęs į Lietuvą, dirbo dailininku kino teatruose, Panevėžio pieno įmonėje. M. Dirsė tapė religinius paveikslus, dalyvavo liaudies meno parodose. Į devintą dešimtį įkopęs vyras pasakoja, kad tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę jis ėmė piešti partizanų gyvenimą, naudodamasis fotografijomis bei įamžino prisiminimus. Šias parodas eksponavo Utenoje, Anykščiuose, susitiko su jaunimu ir papasakojo, kas užfiksuota jo potėpiuose. M. Dirsė labai norėjo, kad jo paveikslai būtų eksponuojami būtent Užulėnio mokykloje, nes ten vyko partizaniniai judėjimai.
Ukmergė
Autorės nuotrauka
© 2008 XXI amžius
|