|
Jis
yra gyvas!
Velykinis žodis Lietuvos tikintiesiems
Velyknakčio liturgijoje girdėjome Dievo angelo
žinią: Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo
nukryžiuotas. Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs (Mt
28, 5).
Tai yra Geroji Dievo žinia, kuri ir šiandien,
po 2000 metų, yra svarbi mums. Svarbi visiems, kurie tiki Dievas
taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas,
kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn
3, 16).
|
|
Kristaus
pergalės žygis
Sveikinimas švenčiant 2008 metų Velykas
Per šv. Velykas džiaugsmingai sveikiname vieni
kitus, linkėdami laimės, geros nuotaikos ir prisikėlusiojo Kristaus
palaimos savo gyvenimui. Prie šių sveikinimų prisidedame ir mes,
Kauno arkivyskupijos ganytojai. Meldžiame Dievą, kad mirtį nugalėjęs
Kristus mus visus vestų prisikėlimo keliu. Ar gerai pažįstame šį
kelią?
|
|
Sugrįžkime
į ramybės dvasią
Šiaulių vyskupo sveikinimas tikintiesiems
Didingas varpų skambesys primena visiems, jog
Kristus nugalėjo mirtį ir prisikėlęs mus visus sveikina: Ramybė
jums, kartu kviesdamas eiti tiesos, meilės ir ramybės keliu.
Tesilinksmina nušvitusi žemė ir Amžių Valdovo
spindesiu nušviesta tepajunta, kad pasaulyje tamsa jau išsisklaidė,
puolusiems grąžina nekaltumą, o nuliūdusiems džiaugsmą. Tokius
žodžius skaitome Velykų šlovinimo giesmėje.
|
|
Krikščionis
gyvenimo programa
Panevėžio vyskupijos žmonėms
Sveikinu visus didžiąją Velykų džiaugsmo dieną!
Visi šiandien spindime džiaugsmu, visi džiūgaujame ir su tūkstančiais
varpų giedame: Aleliuja, aleliuja, aleliuja! Kristus kėlės! Nėra
pasaulyje kitos tokios dienos, kad taip visur skambėtų giesmės ir
varpai, kad tokios minios eitų procesijose. Pasaulis nežino didesnio
džiaugsmo, didesnės pergalės. Nugalėti didžiausieji žmogaus priešai
nuodėmė ir mirtis! Ir jau visais laikais visi, kurie jį tiki,
gaus jo vardu nuodėmių atleidimą (Apd
10, 43).
|
|
Kad
mūsų gyvenimas nebūtų tuščias
Vilkaviškio vyskupo velykinis laiškas
Jau dvidešimt amžių krikščionija šiuo laiku švenčia
ypatingą Kristaus prisikėlimo iškilmę mūsų krašte ji tradiciškai
vadinama Velykomis. Kai kas vis dėlto sako: tai pavasario, atbundančios
gamtos, margučių ar gyvybės šventė. Viso pasaulio krikščionys du
tūkstantmečius ją laiko kitokia, daug svarbesne švente, skelbiančia
Kristaus pergalę prieš mirtį ir žmogaus amžinojo gyvenimo galimybę.
Dėl to ir Bažnyčios liturgijoje ji įvardyta ne kaip viena iš daugelio
švenčių, bet kaip pati svarbiausia metų iškilmė.
|
|
Akmeninės
širdys tepavirsta jautriomis
Velykinis sveikinimas pasaulio lietuviams
Čia per amžius buvo garbinamas mano Sūnus,
o dabar čia ariama ir sėjama.
(Švč. M. Marijos apsireiškimas Šiluvoje, 1608)
Visi pažįstame Velykų simbolius uždegtą Velykų
žvakę, margučius, lelijas. Neužmirškime ir akmens, kuris dengė Jėzaus
kapą. Skaitome Evangelijoje, kaip Velykų rytą moterys rado tą akmenį
nuverstą nuo rūsio angos ir kapą tuščią. Švęsdami Velykas mes esame
kviečiami nustumti savo širdį slegiančius akmenis pyktį, pavydą
ir kitas nuodėmes, ir įleisti Dievo gydančią meilę. Eikime iš tamsos
į šviesą.
|
|