Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Credo
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Pasaulinį gailestingumo kongresą pasitinkant

Mindaugas BUIKA

Šv. Faustina Kovalska (1905-1938)

Pagal šv. Faustinos Kovalskos mistinį patyrimą Vilniuje 1934 metais nutapytas paveikslas tapo vienu populiariausių Gailestingojo Jėzaus atvaizdų pasaulyje

Sutampa su Jono Pauliaus II mirties metinėmis

Artėjantis Pasaulio apaštalinis gailestingumo kongresas taps dar vienu svarbiu įvykiu po to, kai popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu jau keleri metai kiekvieną Atvelykio sekmadienį celebruojama Dievo gailestingumo šventė. Ši visoje Bažnyčioje entuziastingai priimta liturginė naujovė buvo įvesta 2000 metais per Dievo gailestingumo kulto iniciatorės, Vilniuje gyvenusios lenkės vienuolės šv. Faustinos Kovalskos (1905-1938) kanonizaciją. Gailestingumo liudijimą skatinantis kongresas Romoje vyks balandžio 2-6 dienomis ir sutaps su Jono Pauliaus II trečiųjų mirties metinių minėjimu. Pranašišku ženklu laikoma tai, kad velionis Popiežius savo žemiškąją kelionę baigė 2005 metais Dievo gailestingumo šventės vigilijoje.

Minint pirmąsias mirties metines dabartinis popiežius Benediktas XVI pasakė: „Dievo gailestingosios meilės slėpinys buvo mano garbingojo pirmtako pontifikato centru“. Iš tiesų, Dievo tarnas Jonas Paulius II sąvokoje „gailestingumas“ įžvelgė visą Išganymo slėpinį, kurį naujai perteikė mūsų epochai. Savo enciklikoje „Dives in Misericordia“ jis rašė: „atėjo laikas, kai Dievo gailestingumo žinia turi užpildyti širdis viltimi ir įžiebti naująją civilizaciją – meilės civilizaciją“. Todėl šių dienų Bažnyčia suvokia, kad tik Dievo gailestingume ji galės atlikti uždavinius, kuriuos iškėlė Vatikano II Susirinkimas ir, visų pirma, ekumeninį uždavinį, kurio tikslas suvienyti visus tuos, kurie išpažįsta Kristų“.

Ypatingą popiežiaus Jono Pauliaus II pasitikėjimą Dievo gailestingumu nulėmė ir jo asmeninis gyvenimo patyrimas. Gyvenęs valdant dviem ideologinėms diktatūroms – nacizmui ir komunizmui – jis realiai pajuto, kas yra skurdas, nepriteklius ir prievarta. Šventasis Tėvas gerai žinojo, kas yra tamsybių galia, kelianti pavojų dabartiniam laikmečiui. Todėl jis stipriai jautė Dievo esamybę, kuri savąja galia – dieviška gailestingumo galia – yra priešprieša toms blogio jėgoms. Būtent gailestingumas nutraukia blogio viešpatavimą, kadangi jame pasireiškia ypatinga Dievo prigimtis – Jo šventumas, tiesos ir meilės viešpatavimas. Popiežius Benediktas XVI sako, jog „Dievo gailestingumas tampa kūnu Jėzuje, kuris vienintelis gali pasaulyje atstatyti pusiausvyrą tarp gėrio ir blogio, pradedant nuo paties mažiausio, bet reikšmingiausio „pasaulio“, – kokia yra žmogaus širdies“.

Turtinga kongreso programa

Romoje vyksiantį pirmąjį tarptautinį gailestingumo kongresą globoja Patronažo komitetas, į kurį įeina penkiolika kardinolų, tarp kurių yra ir Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Tarp kitų žymių komiteto narių yra Popiežiaus generalinis vikaras Romos miestui kardinolas Kamilas Ruinis, Krokuvos (Lenkija) arkivyskupas kardinolas Stanislavas Dzivišas, Liono (Prancūzija) arkivyskupas kardinolas Filipas Barbarenas, kitų svarbių Šventojo Sosto dikasterijų vadovai. Patronažo komiteto pirmininku išrinktas Austrijos sostinės Vienos arkivyskupas kardinolas Christofas Šionbornas. Kardinolas Ch. Šionbornas prieš metus (2007-ųjų balandžio 6 dieną) Vienoje surengtoje spaudos konferencijoje pranešė apie gailestingumo kongreso rengimą, kurio pradžia sutaps su popiežiaus Jono Pauliaus II mirties trečiosiomis metinėmis. Pasak kardinolo, ši data – ne sutapimas. Ji specialiai pasirinkta pabrėžiant, jog kvietimas būti „gailestingumo liudytojais“ buvo esminė velionio Šventojo Tėvo mokymo dalis. Spaudos konferencijoje buvo priminta, jog 2002 metais Krokuvos priemiestyje Lagievnikuose konsekruodamas naujai pastatytą Dievo gailestingumo šventovę popiežius Jonas Paulius II pasakė: „Be Dievo gailestingumo nėra kito vilties šaltinio žmonijai“. (Lagievnikų vienuolyne sesuo šv. Faustina Kovalska praleido paskutiniuosius gyvenimo metus ir čia buvo palaidota.)

Kardinolas Ch. Šionbornas taip pat aiškino, kad mokymas apie Dievo gailestingumą būdingas ne tik krikščionybei, bet ir kitoms religijoms. Todėl būsimasis kongresas Romoje turi ir tarpreliginį aspektą (juo susidomėjo žydai, musulmonai ir budistai). „Kongresas bus savotišku tiltu į kitas religijas, taip pat bandys pasiekti netgi agnostikus ir ateistus“, – sakė Vienos arkivyskupas. Jis priminė, jog Bažnyčia kartais kritikuojama dėl savo „doktrininio siaurumo“ ir „moralinio griežtumo“, todėl pirmasis pasaulinis gailestingumo kongresas kaip tik galės radikaliai paskatinti iš naujo atrasti tikrąją Evangelijos esmę – gailestingumą.

Kadangi kongresas įvardytas kaip „pastoracinis“, tai svarbiausia jo paskirtis bus Dievo gailestingumo skleidimo ir liudijimo Bažnyčioje stiprinimas. Apie tai liudija ir kongreso paskelbtoje programoje nurodytos pagrindinės svarstymo temos: „gailestingumas Bažnyčios slėpinyje“; „gailestingumo skatinama Bažnyčios vienybė“; „gailestingumo vaidmuo Bažnyčios misijoje“. Kartu su šių temų nagrinėjimu bei popiežiaus Jono Pauliaus II pranašiškos įžvalgos aptarimu, plenarinėse sesijose ir darbo grupėse vyks Eucharistijos celebracijos, maldos vigilijos įvairiose Romos bažnyčiose, liudijimų renginiai miesto aikštėse bei didinga procesija su fakelais. Kongresas baigsis balandžio 6 dieną, trečiąjį Velykų sekmadienį, iškilmingu Eucharistijos šventimu Šv. Petro aikštėje.

Projektas įgauna visuotinį pritarimą

Pasaulinio gailestingumo kongreso idėja subrandinta 2005-ųjų liepą per tarptautines kunigų ir pastoracinių darbuotojų dvasines pratybas, vykusias Dievo gailestingumo šventovėje Lagievnikuose (Krokuvoje). Tose rekolekcijose, kurių tema buvo „Gailestingumas – vienintelė viltis pasauliui“, kalbėjo kardinolas Christofas Šionbornas, kardinolas Filipas Barbarenas, kiti žymūs pamokslininkai. Baigiantis dvasinėms pratyboms iškelta iniciatyva surengti pasaulinį gailestingumo kongresą gavo visuotinį pritarimą ypač dėl poreikio skatinti perteikti popiežiaus Jono Pauliaus II dvasinį paveldą.

Tais pačiais 2005 metais Romoje vykusiame Vyskupų Sinode toliau buvo svarstytas pasaulinio gailestingumo kongreso projektas. Tuometinis Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas K. Ruinis sutiko būti kongreso vedėju, jeigu toks susitikimas įvyks Romoje. Apie gailestingumo kongreso iniciatyvą 2006 metų vasario mėnesio audiencijoje popiežių Benediktą XVI supažindino kardinolas Ch. Šionbornas. Vėliau jis pranešė, kad Šventasis Tėvas geranoriškai pritarė šiai idėjai ir suteikė jai savo apaštalinį palaiminimą.

2006 metais gailestingumo kongreso projektas buvo plačiai svarstomas Jungtinių Valstijų ir Lotynų Amerikos episkopatuose, kur įvyko kontinentiniai pasirengimo kongresai. Tų metų gruodžio mėnesį kongreso rengėjai susitiko su Krokuvos arkivyskupu kardinolu Stanislavu Dzivišu, buvusiu ilgamečiu popiežiaus Jono Pauliaus II asmeniniu sekretoriumi, kuris priėmė projektą su dideliu entuziazmu ir patvirtino jį visiškai paremsiąs. 2007 metų pavasarį sudarytas Azijos kongreso komitetas, kuriame dalyvavo 300 diecezijų delegatai iš 11 žemyno šalių, įskaitant ir dešimties Azijos pagrindinių katalikiškų šalių Filipinų, vyskupus.

Apie būsimąjį kongresą plačiai diskutuota Romoje, kur seminaristų grupė pasiūlė kongrese sudaryti atskirą darbo grupę, kurioje būtų svarstoma Dievo gailestingumo mokymo reikšmė kunigiškai formacijai. Kongreso rengėjai 2007 metais užmezgė vaisingus kontaktus su Popiežiškosiomis tarpreliginio dialogo ir krikščionių vienybės tarybomis. Į Patronažo komitetą įsijungė žymūs Vatikano kardinolai – Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas kardinolas Stanislavas Rilka, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Žanas Lui Toranas, Vienuolių kongregacijos prefektas kardinolas Francas Rodė.

Svarbius pasiūlymus gailestingumo kongresui pateikė (įeinantis į Patronažo komiteto sudėtį) Dievo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas emeritas kardinolas Frensis Arinzė ir Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas emeritas kardinolas Polis Puparas. Pastarasis hierarchas pažymėjo, kad kongresas bus svarbus istorinis kultūros ir religijos susitikimo įvykis, pasitarnaus įvairių religijų atstovų diskusijai. Romos vyskupijos ir ypač kardinolo K. Ruinio pastangomis sudarytos savanorių ir profesionalių specialistų grupės būsimojo kongreso logistikos ir finansų klausimų sprendimui.

Bažnyčios mokymo pavyzdžiai

Netrukus prasidedančiam pasauliniam gailestingumo kongresui skirtoje interneto svetainėje pateiktoje mąstymų apie gailestingumą ir Dievo bei artimo meilę apžvalgoje pradedama nuo Bažnyčios mokytojo ir vyskupo Šv. Grigaliaus Naziansiečio (330-390) minčių. Pastarasis pabrėžė, kad „pirmasis ir didžiausias Viešpaties įsakymas yra meilė“. Todėl nėra didesnio darbo Dievo garbei, kaip gailestingumas, užuojauta, švelnumas ir meilė savo artimui, o ypač vargšui. „Mes turime atverti savo širdį visiems, kurie yra varge, ir visiems, kurie yra nelaimingi, kad ir kiek dėl to tektų kentėti“, – teigia šv. Grigalius.

Tokia yra įsakymo prasmė, kuri reikalauja „džiaugtis su besidžiaugiančiais ir verkti su verkiančiais“ (Rom 12, 15). Kadangi mes taip pat esame žmonės, argi nėra teisu ir teisinga mums būti maloningiems tiems, kurie yra panašūs į mus“.

Šiai nuostatai pritaria ir šv. Cezarijus (470-543), Arlio vyskupas ir vienuolis, kuris primena, kad Kristus, kuris yra „dangiškasis gailestingumas“, ateina pas mus ne tik dvasiškai, pro sielos duris, bet ir kūniškai, prie mūsų namo durų, vargšų pavidalu. Kiekvieną kartą, kai skurdo ir vargo ištiktas asmuo prisiartina prie jūsų namų, be abejonės, tai būna Kristus, kuris sako: „Kiek kartų jūs gera padarėte vienam iš mažiausiųjų, man padarėte“. Todėl suminkštinkite savo širdis, duokite šiek tiek pinigų Kristui, iš kurio prašote, kad priimtų į jo Karalystę. Duodami jam truputį maisto, turite viltį iš Jo gauti gyvenimą“. Kaip žmogus į savo namus priima vargšą, taip jis bus priimtas ir į rojų, kaip jis duoda jam išmaldą, taip gaus amžinąjį gyvenimą. Kadangi tik per dosnumą žemiškojoje kelionėje galima pelnyti dangišką karalystę.

Tą primena ir sesers šv. Faustinos Kovalskos maldavimai, pagal jos mistinį patyrimą Vilniuje 1934 metais nutapytas paveikslas tapo vienu populiariausių Gailestingojo Jėzaus atvaizdų pasaulyje. „Aš noriu būti visiškai perkeista į tavąjį gailestingumą ir taip tapti tavęs, Viešpatie, gyvuoju atvaizdu, – rašė šv. Faustina savo „Mažajame dienoraštyje“. Ji meldė, kad kiekviena kūno dalis – akys, ausys, rankos, liežuvis, rankos, širdis – taptų gailestingumo įrankiais ir tai visa savimi tarnautų artimui, net tokiam, kuris gali piktnaudžiauti šiuo gerumu.

Dievo gailestingumo šventimas visuomenėje turi pasireikšti per tikrąjį atleidimą ir susitaikymą, nurodo pilietinių neramumų iškankinto Sudano sostinės Chartumo arkivyskupas kardinolas Gabrielius Zubeiras Vakas. Savo 2006 metų velykiniame kreipimesi jis pabrėžė, jog jo šalyje visuomenė, bendruomenė ir šeimos yra paženklintos žiaurumo, smurto, keršto, gentinio uždarumo, korupcijos, savanaudiškumo ir nesirūpinimo silpnaisiais bei vargšais. Todėl ganytojas kviečia tikinčiuosius būti „ryžtingais ir drąsiais žmonėmis“, „plaukti prieš srovę“ ir skatinti tarpusavio supratimą ir draugiškumą, būti panašiais į Jėzų, kuris nepaisant patirtų didžiulių kančių ir pasityčiojimų, išlaikė nepaliestą širdį, „kupiną begalinio gerumo, užuojautos, gailestingumo ir meilės“. Išganytojo širdis kviečia visus mus taip melstis už tuos, kurie mums yra bloga padarę, kaip Jis meldėsi už savo kankintojus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“. (Mt Lk 23, 34).

© 2008 „XXI amžius“