|
Sugrįžkime į ramybės dvasią
Šiaulių vyskupo sveikinimas tikintiesiems
Didingas varpų skambesys primena visiems, jog Kristus nugalėjo mirtį ir prisikėlęs mus visus sveikina: Ramybė jums, kartu kviesdamas eiti tiesos, meilės ir ramybės keliu.
Tesilinksmina nušvitusi žemė ir Amžių Valdovo spindesiu nušviesta tepajunta, kad pasaulyje tamsa jau išsisklaidė, puolusiems grąžina nekaltumą, o nuliūdusiems džiaugsmą. Tokius žodžius skaitome Velykų šlovinimo giesmėje.
Tad apkabinkime vieni kitus, atleiskime iš širdies, nušviskime iš džiaugsmo. Tai tikro Prisikėlimo rytas. Tačiau žvelgdami į pasaulį ir matydami blogio siautėjimą, su pranašu Izaiju galėtume pasakyti: Ramybės kelio jie nepažino, nėra teisingumo jų takuose. Vėžes pasidarė sau kreivas, kas jomis eina, ramybės nepažįsta. Maištas, neištikimybė Viešpačiui. Teisingumas paneigtas, teisumas laikosi atokiai, nes teisybė klumpa gatvėje, o dorumui uždrausta eiti (Plg. Iz 59, 8-14). Todėl Išganytojas primena pasaulio klaidą dėl nuodėmės, kad netiki Prisikėlusiu Kristumi.
Dievo pamiršimas ir Jo nustūmimas į paskutinę vietą yra didžiausia nedorybė. Labai svarbu dar kartą priminti, jog nuodėmė yra mirtis. Meskite nuo savęs visus nusikaltimus, kurkite sau naują širdį ir naują dvasią(Ez 18, 31) primena pranašas Ezekielis. Viešpats trokšta žmonių laimės, todėl ir primena būtinybę pakeisti gyvenimą, nes dėl to, kad pasaulis nelaimingas, kalta yra nuodėmė.
Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose(Lk 19, 5). Viešpats ragina sugrįžti į širdies šventovę ir primena: Ši tauta vien tik lūpomis tegarbina mane,- jos širdis yra nutolusi nuo manęs (Iz 29, 13).
Šv. Augustinas sako: Neišeik į išorę, sugrįžk į save patį: vidiniame žmoguje apsigyvena tiesa. Ir visa tai giliai pajutusi palaimintoji Trejybės Elžbieta sušunka: Žemėje atradau rojų, nes rojus yra Dievas, Jis yra mano širdyje.
Šiandien žmogui reikia atrasti vidinio gyvenimo skonį. Jau įprasta bėgti į išorę. Vaikai bėga iš namų, tėvai bėga į užsienį, o namų šventovės subyrėjo ir ištuštėjo. Dirbant, studijuojant ir sportuojant neapsieinama be triukšmo. Patiriama tuštumos baimė. Įprasta niekada nebūti vienam. Kartą vienas kunigas išėjusių iš diskotekos jaunuolių paklausė: Kodėl čia susirinkote? Jie atsakė: Kad apie nieką negalvotume.
Brangieji, ar šiandien nesigirdi tylus, bet labai pražūtingas šių dienų faraonų įsakymas: Leiskime jaunimui šėlti triukšme, teapsvaigsta nuo silpnųjų gėrimų svyruojančios galvelės, kad nieko negalvotų ir laisvai neapsispręstų. Temėgdžioja patogias madas, tekartoja mūsų melodijas ir žodžius, temąsto mūsų mintimis. Juk didžiausią įtaką mūsų visuomenei daranti reklama žmogų padaro tik stebėtoju ir vartotoju.
Tiek daug kalbame apie prarastus gyvenimus. Tačiau tikrai prarastas gyvenimas yra žmogaus, kuris niekada nesusimąstė, jog yra Dievas, jog yra amžinasis gyvenimas, jog yra tikrasis džiaugsmas ir Amžinas Prisikėlimo Rytas.
Amžinos atminties Popiežius Paulius VI kalbėjo: Šiandien esame lyg drugio purtomi. Karščiuojame tiek bažnyčioje, tiek vienatvėje. Triukšmas ir gaudesys beveik visur įsiviešpatavo. Nebepajėgiama susikaupti. Žmonės tapo tūkstančių pramogų ir išsiblaškymų grobiu. Savo energiją jie švaisto į visas šių dienų kultūros puses. Laikraščiai, žurnalai, knygos užplūsta mūsų namų intymumą ir mūsų širdis. Vis sunkiau atrasti atokvėpio valandėlę susikaupti, kad siela susirūpintų tik Dievu.
Todėl kaip svarbu, brangieji, kad švęstume Velykas trokšdami vidinio išsilaisvinimo ir atsivertimo. Šv. Augustinas rašė: Tu buvai manyje, o aš stovėjau lauke ir ten Tavęs ieškojau, ir lyg pamišęs nėriau į tavo kūrinių išorinį grožį. Tu buvai su manimi, bet aš su Tavimi nebuvau. Mane nuo Tavęs atitolino kūriniai, kurie tikrai neegzistuotų, jeigu Tu nebūtum dėl savęs jų sukūręs.
Šiais metais visa Lietuva švenčia M. Marijos pasirodymo Šiluvoje 400 metų jubiliejų. Marija yra Bažnyčios Įvaizdis; tai, kas pastebima joje, turi būti matoma ir Bažnyčioje.
Brangūs broliai ir seserys! Džiugiai švęskime Velykas. Šiais jubiliejiniais Marijos metais prašykime Dangiškosios Motinos, kad ji padėtų mums visiems pereiti iš išorės į vidų, iš triukšmo į tylą, iš išsiblaškymo į susikaupimą, iš nesutarimų į vienybę, kad prisikėlę iš nuodėmės vergijos pereitume iš triukšmingo pasaulio pas ramybės ir meilės Dievą. Amen.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
© 2008 XXI amžius
|