Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Credo
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Nesodintų bulvių bulviakasio laukiant

Petras KATINAS

Pažįstamas čiulbėjimas Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Nežinia, ar dar daug Lietuvoje liko žmonių, kurie vis dar galvoja, kad juos valdo tautos išrinktieji parlamentarai ar jų patvirtinta Vyriausybė. Tauta vis dar yra, tačiau valstybę faktiškai pasisavino grupelė žmonių, metų metais neišlendančių iš Seimo. Tie patys ministrai, departamentų direktoriai, apskričių viršininkai ir jų pavaduotojai ir t.t. Apskritai tiek biurokratų, įvairiausių klerkų nebuvo netgi sovietinės okupacijos dešimtmečiais. Ir kone kiekvienas jų ištiesęs ranką, į kurią net smulkiausiu reikalu besikreipiantis pilietis privalo įdėti didesnę ar mažesnę krūvelę šlamančiųjų. Tačiau baisiausia, kad kuo „nusipelnę gyventi geriau“ aukščiau sėdi, tuo daugiau ima. Ir jeigu per stebuklą koks būna nutveriamas už rankos, nė vienas neatsiduria už grotų. Vienintelis mažumėlę pasėdėti gavo buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Bet tai – vos ne Gineso knygos vertas „rekordas“. O ką jau kalbėti apie bankininkus, paprasčiausiai apšvarinusius dešimtis tūkstančių žmonių! Kuris gi iš tų politikų tikrąja to žodžio prasme paragavo Lukiškių ar Pravieniškių balandos? Netgi oligarchų ir kagėbistų valdomoje Rusijoje retsykiais pasodinami tokie. Netgi ministrai. Štai neseniai penkeriems metams ir šešiems mėnesiams už grotų atsidūrė pirmasis naujosios Rusijos istorijoje ministras – atominės energijos ministras Jevgenijus Adamovas. Už korupciją – ir vos už kažkokių menkų 9 mln. dolerių pasisavinimą. Kiek teko girdėti iš mūsų teisėsaugos reikalais besidominčių, mūsiškius korupcionierius tokia bausmė labai nustebino, nes mūsų nuvorišai tokią sumelę laiko visiškai niekinga. Beje, paskutiniuoju metu Rusijoje areštuoti ir kiti stambūs valdininkai, netgi generolai. Pirmiausia finansų ministro pavaduotojas Storčakas ir generolas Bulbovas, vadovavęs rusiškų ginklų eksportui. Argi galima ką nors panašaus įsivaizduoti Lietuvoje? Ypač be pertraukų valdant vis tiems patiems. Bet kitaip ir būti negali. Pakanka tik peržvelgti, kas diriguoja mūsų teisėtvarkai ir teisėsaugai. Kai kurie ženklai rodo, jog šiemet, kaip niekada anksti prasidėjus naujai Seimo rinkimų kampanijai, galima laukti tam tikrų netikėtumų. Tuo labiau kad net negalvojantys palikti šiltų kėdžių gali ant „teisingumo aukuro“ paaukoti vieną kitą nežymesnį ar savo darbą jau atlikusį veikėją išreklamuojant savo nuopelnus atskleidžiant tą ar kitą nenaudėlį. Žinoma, daugelis naivuolių gali patikėti tokiais „kovotojais“. Nesvarbu, kad jie prisidirbę ir įklimpę į korupciją kur kas daugiau ir giliau nei tie aukojamieji.

Nesibaigiant diskusijoms ir tebesiplečiant skandalui dėl to nelemto nacionalinio investuotojo „Leo lt“ atidavimo vienai grupei turčių oligarchų, kuriems leista tvarkytis ne tik Lietuvos energetiniame ūkyje, bet ir visur kitur, visai galimas dalykas, kad gali nulėkti netgi labai aukštų nomenklatūrininkų – biurokratų galvos. Netgi priklausančių valdančiajai grupuotei. Neatsitiktinai kai kurie politikai ir žurnalistai, kaip ir dažnai ateinant pavasariui, ėmė kalbėti, kas, beje, buvo kalbama ir prognozuojama ne kartą, kad tas ar anas aukštai sėdintis valdžios ar partijos tūzas gali ir nesulaukti „šviežių bulvių“. Tiesa, tokios prognozės toli gražu ne visada išsipildydavo. Sulaukdavo tokie ne tik šviežių bulvių, bet ir naujo bulviasodžio. Šį kartą, atrodo, šviežių bulvių gali nesulaukti ne koks nors ministerijos ar savivaldybės klerkas ar šiaip apsivogęs rajono meras su savo pavaduotojais, bet kur kas didesnės figūros. Pirmiausia, buvęs artimiausias Kėdainių oligarcho V. Uspaskicho bendražygis, vienas iš „darbiečių“ partijos kūrėjų, dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Tą kėdę jis užsidirbo gana gudriai, pačiu laiku įkūręs savo „Pilietinės demokratijos“ partijėlę ir atitraukęs nuo V. Uspaskicho keletą veikėjukų. Kai kurie iš tų pilietininkų netgi nemažais viršininkais tapo. Vienas jų – netgi Kauno apskrities viršininku! Ir štai atsitik šitaip, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ėmė klibinti „pilietininko“ vadovaujamą Kauno apskrities viršininko administraciją. Ir ne tiktai klibinti. Vienas iš apskrities viršininko pavaduotojų, tiesa, liberalcentristas Virginijus Vizbaras suimtas – kartu su dviems apsukriomis Kauno biznierėmis. Beje, STT užfiksavo, kaip Seimo pirmininkas V. Muntianas perdavinėjo iš savo storos piniginės pinigus tam V. Vizbarui. Triukšmelis kilo nemažas ir bemat pasigirdo balsai: „Išversti iš balno V. Muntianą!“ Jo paties vieši pasiaiškinimai, kam ir už ką jis davė pinigus, neįtikino ne tik opozicijos, bet netgi vis dar esančių V. Muntiano šalininkų. Tų, kurie nepabėgo pas socdemus, „valstiečius“ ar paksininkus. Tiesą sakant, Seimo pirmininkas, kuriam šis aukštas postas nukirto tarsi mana iš dangaus, nieko apčiuopiamo savo kėdėje ir nenuveikė. Dažniausiai dairėsi, iš kur vėjai pučia ir kaip čia įtikus tiems pūtikams. Kita vertus, visus Seimo reikalus tvarkė jo pirmasis pavaduotojas, seimūnas iki gyvos galvos Česlovas Juršėnas. Šitas patyręs ir gudrus, dar nuo LKP CK laikų užsilikęs veikėjas ne toks kvailas, kad viešai kištų pinigus kam nors. Be to, privalu atsiminti, iš kokio lizdo išsirito pats V. Muntianas. Iš to paties finansinėmis machinacijomis pagarsėjusio V. Uspaskicho ar aplinkos „sergėtojo“ – ne mažesnio apsukruolio, perdėm sukto veikėjo Antano Boso bei panašios kompanijos. Tad stebėtis nevertėtų. Bet tai dar toli gražu ne viskas.

Kaupiasi debesys virš premjero ir socdemų partijos lyderio Gedimino Kirkilo galvos. Įdomiausia tai, jog pats amžinasis A. Brazauskas, nors ir netiesiogiai, leidžia suprasti esąs nepatenkintas Premjero ir naujo vado veikla. Todėl labai abejotina, ar nomenklatūriniai socdemai kels G. Kirkilo kandidatūrą į prezidentus. Jo reitingai krinta kasdien ir nėra jokių ženklų, kad padidės. Užtat socdemų susibėgimuose vis dažniau kalbama, kad juos gali išgelbėti tiktai „socialine rūpintojėle“ pasiskelbusi ministrė V. Blinkevičiūtė. Nesvarbu, kad jos partinis stažas nė iš tolo negali lygintis su G. Kirkilo, J. Karoso, Č. Juršėno ar panašių SSKP veikėjų. Užtat uolumas neišpasakytas. Dargi kaip pati gyrėsi, nuo pat spaliukų laikų... Stebina ir dar kai kas. Visas tas triukšmas tikriausiai sukeltas ne tik dėl V. Muntiano ar Kauno apskrities valdininkų ir su jais susijusių dviejų damų – verslininkių. Tai gali būti labai gudri provokacija, nukreipta prieš Tėvynės sąjungą. Raudonieji ir „ružavieji“ bei jų uolūs tarnai labai sunerimo, kad paskutiniai apklausų duomenys rodo vis augantį konservatorių populiarumą. Todėl iš pat pradžių tam tikrų jėgų nupirkta ir kontroliuojama žiniasklaida – pirmiausia paksininkus šlovinanti TV3 ir „Lietuvos rytas“, „Leo LT“ slibino organas, ėmė skelbti, kad su tais STT ir prokuratūros tyrimais gali būti susijusi pirmiausia visų ne tik neokomunistų, bet ir paksininkų, liberalcentristų frakcijos seniūno V. Bogušio koneveikiama Seimo narė Rasa Juknevičienė ir kiti jos kolegos. Taigi, visa ši byla ar jos parodija tikriausiai turi visai kitą tikslą. Juk ne atsitiktinai ne tik Lietuvos reikalus nušviečianti Rusijos informacinė agentūra „Regnum“, bet ir Lietuvos laikraštis „Verslo žinios“ ėmė mušti pavojaus būgnus, kad tokie politikai, ypač prof. V. Landsbergis ir R. Juknevičienė, „šmeiždami“ Rusiją, trukdo Lietuvos verslininkams sėkmingai plėtoti savo biznį Rusijoje. Cituojamas netgi Lietuvos komercijos atašė Rusijoje Vitalijus Baranauskas, kuris esą pasakė, jog „išvirti gerą košę nepavyks, jeigu kažkas į katilą nuolat mes ledo gabalėlius“. Nereikia aiškinti, kas, jų nuomone, tie ledo mėtytojai. Todėl visa tai dėl korupcijos apraiškų Kauno apskrityje, o gal ir nekenčiamų dešiniųjų valdomoje Kauno miesto savivaldybėje, apie kurią irgi pasipylė valdančiosios grupuotės užuominos, turi tikslą smogti Tėvynės sąjungai. Iš tos pačios serijos vėl ištrauktas pirmininkas savanoris kūrėjas Algirdas Petrusevičius. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Egidijus Mažeika pateikė teismui Valstybės Saugumo departamento paknopstomis „išslaptintą“ medžiagą, teigiančią, kad A. Petrusevičius prekiavo ginklais ir šaudmenimis. Imta kalbėti, kad pas ją pasiųstas VSD šnipelis dabar kažkur dingęs, nes bijo savanorio keršto. Žodžiu, ne pirmas, ne paskutinis kartas. Galima lažintis, kad netrukus paksininkai išmes daugiau panašios bjaurasties. Juk ne veltui „erelio“ žmona Laima ves laidą TV3 televizijoje. Pasirodo, esanti didžiai dvasinga ir intelektuali...

Visa nelaimė, jeigu tikėsime „Vilmorus“ ar kitomis apklausų kontoromis, pilietinė visuomenė ir toliau nyksta. Štai skelbiama, kad tvirtai pirmauja paksininkų „Tvarkos ir teisingumo“ šoumenai. Antroje vietoje – Tėvynės sąjunga, o trečioje – „darbiečiai“. Prognozuojama, jog į naująjį Seimą taip pat pateks A. Paulausko ir K. Prunskienės bei besiblaškančių socdemų „žiedas“. Jeigu taip yra iš tiesų, tai 19-aisiais atkurtosios nepriklausomybės metais Lietuvoje prasidės pati juodžiausia naktis. Netrūks ne tiktai naujų dekanazovų ar pozdniakovų. Kaip trimituojama, tokius ir panašius išvysime, kai paksininkai paskelbs savo „šešėlinės Vyriausybės“ sudėtį. Tai bus publika, kokios Lietuva dar nėra regėjusi. Anot vieno humoristo, jeigu sociologinių apklausų kontorų paskelbtais duomenimis, po rinkimų paksininkai su „darbiečiais“ valdys Lietuvą, tai vėl galėsime kaip sovietmečiu dainuoti: „nei mėsytės, nei dešrytės, tiktai vienos uodegytės...“

© 2008 „XXI amžius“