Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Credo
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Tibeto laisvės viltis vėl užkerta tankai

Tibeto dvasinis ir politinis lyderis Dalai Lama

Tibetietis trypia Kinijos vėliavą Reuters nuotraukos

Pasaulio dėmesį patraukė įvykiai Tibeto sostinėje Lasoje – čia kovo 9 dieną prasidėjo neramumai. Iš pradžių vyko demonstracijos, budistų vienuoliai žygiavo demonstracijų priekyje, nešdami vėliavas ir skanduodami šūkius „Laisvę Tibetui“. Kovo 13-14 dienomis padėtis Lasoje vis labiau kaito, prasidėjo demonstrantų susirėmimai su policija. Kai kurie protestuotojai ėmė padeginėti parduotuves ir policijos automobilius. Policija panaudojo ašarines dujas ir šaunamuosius ginklus. Lasoje prasidėjo gaisrai, degė parduotuvės, kavinės. Kovo 14 dienos popietę į Lasą atvyko Kinijos kariuomenės daliniai, specialios paskirties policija. Anot vakariečių turistų, jiems atvykus mieste pasigirdo šūviai. Per neramumus nemažai žmonių žuvo ar buvo sužeisti, tačiau skaičiai pateikiami labai prieštaringi. Kinijos valstybinės naujienų agentūros mini 13 žuvusiųjų ir 53 sužeistus asmenis, tuo tarpu Tibeto vyriausybės tremtyje atstovai, remdamiesi artimų žmonių Tibete informacija, teigia, kad žuvo ne mažiau 100 žmonių, daug yra ir sužeistųjų, jų skaičius gerokai viršija 100 žmonių. Kovo 15-16 dienomis Lasoje neveikė parduotuvės, kavinės, pašto skyriai. Tik kovo 16-osios popietę Lasos centre, apsuptame kariuomenės, duris atvėrė keletas parduotuvių. Pranešama, kad kinų kareivai ir policija apsupo tris didžiausius Lasos budistų vienuolynus. Miesto centre sutelkti kariuomenės daliniai, stovi tankai. Šiomis dienomis prisimenami ir 1989-ųjų įvykiai Tibete, kai vyko masinės demonstracijos, mitingai, o kinų kariuomenė nuslopino neramumus, praliedama kraują.

Tibetas ilgą laiką buvo nepriklausoma valstybė. Dar V-VI amžiuose egzistavo Tibeto karalystė. VII amžiuje šiame krašte ėmė plisti budizmas. Palaipsniui čia susiformavo savita budizmo atšaka – lamaizmas. Lamos – budistų dvasininkai – įgijo Tibete didelį autoritetą, o XVI amžiuje sukūrė teokratinę valstybę. Šioje valstybėje vyriausias dvasinis lyderis – Dalai Lama buvo ir vyriausias pasaulietinis lyderis. Lamaizmas paplito po įvairius kraštus – Nepalą, Mongoliją, Buriatiją, Kalmukiją, Tuvą, Jakutiją. Nuo XVIII amžiaus pradžios Tibetas tapo vasaline valstybe, priklausoma nuo Kinijos. Bet kinai nesikišo į krašto vidaus reikalus, leido tibetiečiams tvarkytis savo nuožiūra. 1912 metais Kinijoje nuvertus imperatorių, Tibetas tapo faktiškai nepriklausoma valstybe. 1950-1951 metais komunistinės Kinijos kariuomenė okupavo Tibetą, prasidėjo represijos prieš vienuolius, kai kurie vienuolynai buvo uždaryti. 1959 metais įvyko sukilimas prieš kinų viešpatavimą. Sukilimui pralaimėjus, Dalai Lama ir kai kurie kiti Tibeto lyderiai pasitraukė į Indiją. Dabar Dharamsalos miestelyje Indijoje veikia Tibeto Vyriausybė tremtyje. Indijoje iš viso gyvena apie 100 tūkstančių tibetiečių, dar per 50 tūkstančių jų gyvena kituose kraštuose – Nepale, Butane, Vakarų Europos valstybėse, JAV, Kanadoje.

Dabartinis Dalai Lama XIV (Tendizin Gjadzo) gimė 1935 metais, o 1937 metais mirus pirmtakui, buvo pripažintas įpėdiniu. 1950 metų pabaigoje, prasidėjus Tibeto okupacijai, jis patvirtintas pilnateisiu Tibeto dvasiniu ir politiniu lyderiu. 1954 metais jis kelis kartus lankėsi Pekine, dalyvavo derybose su Mao Czedunu ir kitais tuometinis Kinijos lyderiais. 1959 metų pavasarį, po nepavykusio sukilimo, Dalai Lama pasitraukė į Indiją, kartu su juo išvyko apie 80 tūkstančių tibetiečių.

Dalai Lama dažnai keliauja po įvairius pasaulio kraštus, susitinka su valstybių vadovais, įvairių religijų dvasininkais, yra ne kartą bendravęs su popiežiumi Jonu Pauliumi II. 2006 metų rudenį Vatikane bendravo su popiežiumi Benediktu XVI. 1991-2001 metais Dalai Lama dažnai atvykdavo į Rusiją, lankydavosi Buriatijoje, Jakutijoje, Kalmukijoje, Tuvoje, kur gyvena daug budistų lamaistų. Maskvoje ne kartą bendravo su tuometiniu prezidentu B. Jelcinu, kitais vyriausybės atstovais, 1994 metais netgi lankėsi Valstybės Dūmoje, ten pasakė kalbą. Deja, dabartinė Kremliaus valdžia kartais netgi sudaro kliūtis jam atvykti į Rusiją, neišduoda vizos, tik 2005 metais Dalai Lama turėjo galimybę neilgam apsilankyti Kalmukijoje. Dalai Lama dažnai atvyksta į JAV, čia skaito paskaitas, bendrauja su kongreso nariais, žmogaus teisių gynimo organizacijų aktyvistais. Prezidentas Bušas jau keletą kartų tiesiogiai susitiko su Dalai Lama, o 2007 metų spalį jam įteikė Kongreso aukso medalį – vieną iš aukščiausių JAV valstybinių apdovanojimų. 1991 metais Tibeto dvasinis lyderis lankėsi ir Lietuvoje – Kaune, Vilniuje ir Trakuose.

Kinijos valdžia piktai reaguoja į Dalai Lamos vizitus po įvairias pasaulio šalis. Dalai Lamą jie vadina pavojingu skaldytoju ir teigia, kad jo veikla kelia pavojų Kinijos teritoriniam vientisumui. Kinijos valdžios atstovai Tibeto vyriausybę tremtyje vadina grupe apsišaukėlių.

Dėl Tibeto okupacijos keičiama būsimojo Dalai Lamos parinkimo tradicija. Įpėdinis bus paskirtas dar prieš dabartinio Dalai Lamos mirtį. Teigiama, kad įpėdinio kandidatūra jau dabar žinoma. Dalai Lama ir kiti Tibeto vyriausybės tremtyje atstovai mano, kad tai vienintelis būdas apsaugoti Tibetą nuo visiškos Kinijos valdžios. Nuo 2002 metų Dalai Lama atsisakė politinės valdžios – dabar tibetiečių politinis lyderis yra Tibeto vyriausybės tremtyje premjeras Samvelas Rimpočė.

Dabartiname pasaulyje kova už laisvę ir nepriklausomybę vyksta skirtingomis sąlygomis. Kosovas po įnirtingų partizaninių karų, į konfliktą įsikišus NATO, jau tampa nepriklausoma valstybe. Baskai kovoja už savo krašto nepriklausomybę nuo Ispanijos ir nors kova kol kas neduoda didesnių rezultatų, tačiau jie bent gali džiaugtis nemenka autonomija. Palestiniečiai turi autonominę savivaldą ir, jei netrukdytų ekstremistiniai judėjimai, ypač „Hamas“, realiai galėtų kurti nepriklausomą Palestinos valstybę. Sunkiausia padėtis yra Čečėnijoje ir Tibete. Rusijos ir Kinijos valdantieji režimai žiauriai malšina laisvės siekius. Komunistinės Kinijos valdžia kol kas nesuteikia Tibetui jokios autonomijos. Artėjant olimpiadai Pekine, Kinijos valdžia vengia didelio triukšmo, tačiau nėra linkusi ir daryti nuolaidų tibetiečiams. Kinijoje yra ir daugiau pavergtų tautų, tad Pekino pareigūnai baiminasi, kad Tibeto pavyzdys netaptų užkrečiantis ir jų pavyzdžiu nepasektų uigūrai ir kitos tautos.

Masiniai neramumai prasidėjo kitose Kinijos provincijose. Gianzu ir Sičiuanio provincijoje kovo 17-18 dienomis vyko masinės demonstracijos. Gianzu provincijoje kariuomenė panaudojo šaunamuosius ginklus prieš masinės demonstracijos dalyvius – žuvo 19 žmonių, per 60 sužeista. Sičiuanio provincijoje prieš protestuojančių tibetiečių minią irgi panaudoti ginklai ir ašarinės dujos – du žmonės žuvo, 13 sužeistų, nemažai protestuotojų suimta.

Nepale, kuriame gyvena apie 8 tūkstančius tibetiečių, protesto akcijos prie Kinijos ambasados vyksta nuo kovo 15 dienos. Policija suėmė kai kuriuos šių akcijų dalyvius, du kartus tibetiečius buvo užpuolę Nepalo maoistai. Vietos maoistų grupuotės yra palaikomos iš Kinijos ir įgyja vis didesnę įtaką. Indijoje, kur gyvena gana daug tibetiečių, vyksta piketai prie Kinijos konsulatų.

Europos kraštuose tibetiečių gyvena palyginus nedaug, tačiau ir čia jie organizuoja mitingus ir piketus, reikalaudami, kad Kinijos valdžia nutrauktų tibetiečių persekiojimus ir represijas, be to, kreipiasi ir į įvairių šalių vyriausybės, kad jos imtųsi priemonių apginti Tibeto žmones nuo brutalių kinų valdžios veiksmų. Protesto akcijas organizuoja ir Tibeto rėmimo grupės, įvairios kultūrinės organizacijos. Ir Vilniuje nuo pirmadienio prie Kinijos ambasados vyksta piketai, juose dalyvaujantys Tibeto rėmėjai reikalauja nutraukti represijas prieš laisvės siekiančius Tibeto žmones.

Kinijos Valstybės tarybos pirmininkas Ven Dzedao apkaltino Dalai Lamą neramumų Tibete organizavimu: „Neramumus, nužudymus ir padegimus organizuoja Dalai Lama ir jo aplinkos žmonės. Mes turime įrodymų“. Dalai Lama atmetė Kinijos valdžios atstovų kaltinimus kaip nepagristus. Jis kvietė visus savo tautiečius, gyvenančius Tibete, laikytis rimties. Jei smurtas Tibete nesiliaus, Dalai Lama pagrasino atsistatydinti. Abejojama, ar išties tai gali įvykti, nes Tibeto vyriausybė tremtyje be Dalai Lamos prarastų įtaką.

Artėjant Pekino olimpinėms žaidynėms, kurios vyks Kinijoje rugpjūčio mėnesį, svarstoma, ar jose dalyvaus visi sportininkai. Kai kurie artėjančių olimpinių žaidynių dalyviai jau pareiškė svarstantys galimybės atsisakyti jose dalyvauti, protestuodami prieš kruviną susidorojimą su tibetiečiais ir prieš toliau tebevykdomas represijas ir areštus. Garsus jojikas iš Vokietijos Lugeris Berbaumas sako: „Svarstau, ar galiu varžytis Kinijoje tokiomis sąlygomis“. Dėl dalyvavimo olimpiadoje abejoja ir nemažai atletų iš Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Jų jausmus, be kita ko, užgavo ir tai, kad tarp suimtųjų tibetiečių yra keli žinomi sportininkai. Apie tai, kad gali atsisakyti dalyvauti Pekino olimpinėse žaidynėse, pareiškė ir keli Indijos sportininkai.

Tarptautinė reakcija po įvykių Tibete pakankamai standartinė. JAV, Didžiosios Britanijos ir kai kurių kitų šalių valdžios atstovai išreiškė susirūpinimą padėtimi Tibete. Jei įtampa neatslūgs ir kinų valdžios represijos tęsis, galimi ir ryžtingesni šių valstybių veiksmai. Prieš Tibeto laisvės siekius pasisako Rusija ir jos artimiausios sąjungininkės. Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose V. Čiurkinas pareiškė, kad nemato reikalo Tibeto įvykius svarstyti JT Saugumo taryboje. Indija, kurioje gyvena Dalai Lama ir Tibeto vyriausybė tremtyje, prieš dešimt-dvidešimt metų gana palankiai žiūrėjo į tibetiečių laisvės siekius ir aktyvai palaikė Dalai Lamą. Tačiau dabar, Delio ir Pekino santykiams vis labiau šylant, Indijos valdžia gana abejingai žvelgia į tibetiečių problemas. Tibetiečiai patiria vis didesnį spaudimą Nepale. Honkonge įvyko kelios Tibeto laisvės siekius palaikančios akcijos. Honkongo žmogaus teisių gynimo aktyvistai, matydami, kaip kinų saugumo pajėgos žiauriai slopino tibetiečių demonstracijas, nuogąstauja dėl padėties, kuri susidarys 2040 metais, kai Honkongas praras autonomiją ir krašto valdymą perims centrinė Kinijos valdžia. Tais metais baigsis terminuotas Honkongo ir Makao autonomijų laikotarpis. Šiuose klestinčiuose kraštuose, kaip ir Taivane, turinčiame visai kitokį statusą (tai faktiškai nepriklausoma valstybė), daugiausia gyvena kinai. Šių kraštų aukštas ekonominis ir kultūrinis išsivystymas tiesiogiai siejamas su čia įsigalėjusia demokratine sistema. Bet iki 2040 metų dar daug laiko... Tibeto laisvės viltys tiesiogiai siejasi su galimomis permainomis Kinijoje. Jei komunistinis režimas žlugs, gali atsiverti keliai į laisvę ir tibetiečiams, ir kitoms pavergtoms tautoms...

Giedrius Grabauskas-Karoblis

© 2008 „XXI amžius“