|
Kosove vėl užvirė smurtas
Kosovo respublikoje vėl aštrėja padėtis. Kovo 17 dieną Mitrovicos mieste, kuriame gyvena daug serbų, prasidėjo masiniai neramumai ir serbų susirėmimai su Jungtinių Tautų policija ir NATO taikos palaikymo pajėgų kariškiais. JT policijos pareigūnai po kelių dienų atsiėmė serbų užimtą Mitrovicos teismo pastatą. Vėliau prie pastato susirinko didelė serbų minia: kai kurie serbai buvo ginkluoti, jie šaudė, mėtė granatas ir butelius su Molotovo kokteiliu. 36 JT policininkai buvo sužeisti, keli iš jų sunkiai. Dauguma nukentėjusių lenkai ir ukrainiečiai. Sužeistas ukrainietis leitenantas kovo 18 dieną mirė. Jis JT policijos pajėgose Kosove tarnavo pusę metų, prieš tai Ukrainoje buvo specialios paskirties policijos pajėgų ,,Berkut pareigūnas. Dar du ukrainiečiai ir du lenkai buvo sunkiai sužeisti. JT policija panaudojo ašarines dujas, vėliau jiems į pagalbą atvyko NATO taikdariai. Per susirėmimus buvo sužeista kelios dešimtys serbų.
JT policijos pajėgoms išvykus iš Mitrovicos, miesto kontrolę perėmė NATO taikdarių pajėgos. Kovo 18 dieną padėtis Mitrovicoje jau buvo ramesnė. Tik grupelės serbų apmėtė patruliuojančius NATO kariškius akmenimis. Kelis kartus patruliai šaudė į orą, išvaikydami agresyvias serbų grupes.
Kovo 18-os vakare Kosovo sostinės Prištinos centre vyko susišaudymas. Šūviai aidėjo prestižiniame Dardanijos rajone, sužeista 13 asmenų. Policijos duomenimis, tai buvo konfliktas tarp kriminalinių grupuočių. Nukentėjusieji išgabenti į ligonines, incidentas tiriamas. Pačioje Prištinoje dauguma gyventojų sudaro albanai, čia dar gyvena makedonai, graikai, romai. Anksčiau čia gyvenę serbai paliko miestą dar 1999 metais.
Tai didžiausi smurto proveržiai Kosove nuo to laiko, kai kraštas paskelbė nepriklausomybę. Žuvęs ukrainietis policininkas pirma auka per paskutinius aštuonerius metus. Neatsitiktinai smurtas pasireiškė Mitrovicoje čia gyvena didelė dalis Kosovo serbų. Per paskutines kelias savaites serbai daug kartų rengė mitingus prie Mitrovicos teismo pastato, ginkluotos serbų grupės kelis kartus bandė blokuoti geležinkelį netoli Mitrovicos. Serbai dažnai blokuoja ir tiltą per Ibaro upę, neseniai sudegino JT policijos automobilį. Sustiprinus Kosovo ir Serbijos pasienio kontrolę, serbų nacionalistų būriai, bandantys patekti į Kosovo teritoriją, sustabdomi. Nustatyti keli atvejai, kai serbai į Kosovą pateko mažomis grupelėmis, kirsdami sieną miškingose vietovėse.
Kosovo nepriklausomybę jau pripažino Japonija ir Kanada. Japonijos užsienio reikalų ministras Masachiko Komura, komentuodamas šį įvykį, pareiškė: Kosovo nepriklausomybės pripažinimas stiprins stabilumą Balkanų regione. Tai nereiškia priešiškumo Serbijai. Tikimės ir toliau palaikyti su Serbija draugiškus santykius. Šiuo metu Kosovo nepriklausomybę oficialiai pripažino jau 30 valstybių. Kosovo sostinėje Prištinoje atsidarė Vokietijos ambasada tai pirmoji užsienio valstybės ambasada, pradėjusi oficialiai veikti Kosove.
Serbija nori atšaukti savo ambasadorius iš Kosovo nepriklausomybę pripažįstančių šalių. Tokių valstybių vis daugėja ir greitai gali ateiti laikas, kai Serbijos ambasadorių nebus daugumoje Europos, Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos valstybių bei Azijos kraštų. Serbijos poziciją neigti Kosovo nepriklausomybę palaiko nedaug valstybių Rusija, Baltarusija, Kinija, Pietų Amerikos valstybės Venesuela, Bolivija ir Nikaragva, valdomos komunistinės pakraipos populistų. Venesuelos prezidentas Hugo Čavesas, garsėjantis skandalingais pareiškimais, teigia, kad Kosovo nepriklausomybės paskelbimą organizavo imperialistinės jėgos, vadovaujamos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio lyderių. Kovo 12 dieną Rusijos atstovai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateikė nutarimo projektą dėl Kosovo, kuriame teigiama, kad Kosovas yra Serbijos dalis. Bet Kosovo nepriklausomybę pripažįstančių valstybių atstovai pareiškė, kad nepalaikys šio projekto priėmimo. JAV pasiuntinys Jungtinėse Tautose Z. Halinzadas teigė, kad JAV nepalaikys šio projekto: Negalime ignoruoti naujų realijų. Kosovas, kaip nepriklausoma valstybė, jau pripažintas daugelio kraštų vyriausybių.
Pačioje Serbijoje politinė padėtis nestabili. Kovo 8 dieną atsistatydino V. Koštunicos vadovaujama Serbijos vyriausybė. Ji žlugo dėl nesutarimų valdančiosios koalicijos viduje. V. Koštunica ir jo vadovaujama partija nesutaria su Serbijos prezidentu B. Tadičiumi ir jam artima Demokratų partija. Nesutarimai iškilo ir Kosovo klausimu. V. Koštunica pasisakė už tai, kad Serbija nutrauktų kontaktus su Europos Sąjunga, nes ši bendrija aktyviai remia Kosovo nepriklausomybę. Tam nepritaria prezidentas B. Tadičius jis ir jo šalininkai laikosi lankstesnės pozicijos ir mano, kad iškilusius neaiškumus reikia spręsti derybomis. B. Tadičius ragina serbus nutraukti smurto veiksmus. Pasak jo, tai tik skatina nestabilumą ir kenkia Serbijos interesams. Norint, kad Serbija žengtų į priekį, reikia užmegzti dialogą su ES lyderiais. Gegužės mėnesį turi įvykti priešlaikiniai rinkimai į Serbijos parlamentą. Šių rinkimų rezultatai turės didelę įtaką procesams Serbijos viduje, jos santykiams su Europos Sąjunga ir situacijai Kosove.
Giedrius Grabauskas-Karoblis
© 2008 XXI amžius
|