|
Vilniaus universitete atidarytas Latvistikos kabinetas
Dr. Aldona Kačerauskienė
Lietuvių ir latvių kalbos dvi gyvos išlikusios baltų kalbos traukia visame pasaulyje dirbančius baltistus. Prieš karą Ryga buvo tapusi pasauliniu baltistikos centru. Čia gyveno ir dirbo latvių kalbininkas Janis Endzelynas (1873-1961), vienas žymiausių baltistų, Lietuvių mokslo draugijos narys (1911), Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1932), Latvijos universitete dėstęs lietuvių kalbą. Jo iniciatyva Latvijos universitete įkurtas Baltų filologijos skyrius. Jis tyrinėjo lietuvių kalbos kirčiavimą, sukūrė latvių ir lietuvių kalbų priegaidžių atitikimo teoriją. Su Janiu Endzelynu artimai bendravo lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (1879-1924), pirmasis pradėjęs skaityti latvistikos kursą studentams lituanistams. Iš J. Endzelyno mokėsi Jonas Kabelka, 1939-1941 metais studijavęs Latvijos universitete. Vytauto Didžiojo universitete latvių kalbą dėstė Pranas Skardžius, Antanas Salys. Okupacijos nutraukė vaisingą latvių ir lietuvių kalbininkų bendradarbiavimą. Po karo Vilniaus universitete latvių kalbą dėstė Jonas Kabelka ir Jonas Balkevičius. Jiedu išleido latvių-lietuvių kalbų žodyną, anot prof. Zigmo Zinkevičiaus, juos galima laikyti latvistikos metodologijos kūrėjais.
Nuo trečiojo XX amžiaus dešimtmečio Vilniaus universitetas (VU) tapo baltistikos centru. Čia buvo pradėtos rengti tarptautinės konferencijos, leistas žurnalas Baltistica. Dabar Vilniaus universitete veikia suomių, vengrų, rusų, slavų, estų, olandų, italų, turkų, Kanados studijų kabinetai. Latvistika buvo viena iš Baltistikos katedros mokslinės veiklos sričių. Nuo šiol latvistikos statusas Vilniaus universitete pasikeis. Kovo 28 dieną VU Sarbievijaus kiemo pastate iškilmingai buvo atidarytas Latvistikos kabinetas. Ta proga surengta mokslinė konferencija, į kurią atvyko Lietuvos ir Latvijos Respublikos švietimo ministrės Roma Žakaitienė ir habil. dr. Tatjana Kuokė, VU prorektorius doc. Juozas Galginaitis, Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus. LR Prezidento patarėja doc. dr. Irena Vaišvilaitė perskaitė prezidento Valdo Adamkaus sveikinimą.
Kaip sakė prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, Latvistikos kabineto įsteigimas tai aštuonerių metų kryptingo darbo rezultatas. 1999 metais VU priėmė keturiolika studentų į naujai pasiūlytą specialybę Lietuvių filologija ir latvių kalba. Dabar jie magistrantai, aštuoni iš jų rašo disertacijas. Jauni, talentingi žmonės teikia vilties, kad latvistika bus toliau plėtojama, kad jie padės tiems, kurie savo gyvenimą norės susieti su latvistika, teigė prof. B. Stundžia.
Latvistikos katedros doktorantė Eglė Žilinskaitė su kolegomis Agne Navickaite ir Vytautu Rinkevičiumi apibūdino Latvistikos kabineto veiklą: Pagrindinis mūsų tikslas užtikrinti kokybiškas latvistikos studijas ir plėtoti mokslinę veiklą. Mes stengsimės latvistikai suteikti naujų spalvų. Latvistiką reikėtų suprasti plačiąja prasme, kaip regioninių studijų objektą: tai ne tik latvių kalbos, bet ir literatūros, tautosakos, kultūros, istorijos, politologijos studijos. Sieksime palaikyti kontaktus su pasaulio latvistikos institucijomis. Jau esame užmezgę ryšius su visais humanitariniais Latvijos universitetais, Latvių kalbos institutu, Valstybine kalbos agentūra Latvijoje, taip pat Sankt Peterburgo, Poznanės, Greifsvaldo, Prahos latvistikos centrais. Keletas tokių centrų veikia ir Lietuvoje: Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Stengsimės aktyviai su jais bendradarbiauti. Skatinsime studentų mainus, organizuosime tarptautines konferencijas, savo studentus raginsime dalyvauti Latvijoje ir kitose užsienio šalyse vykstančiose konferencijose.
Buvo smalsu sužinoti, ar Latvistikos kabineto darbuotojai bendraus su Lietuvos visuomene? Į tai gavome teigiamą atsakymą: Organizuosime pažintinius seminarus apie Latvijos kultūrinį, ekonominį, politinį gyvenimą, vyks latviško kino vakarai, susitikimai su žymiais Latvijos žmonėmis, bendri renginiai su Vilniaus latvių draugija. Taip pat teiksime paslaugas norintiems pramokti latvių kalbos, siūlysime vakarinius ir vasaros kursus, taikysime patrauklius šiuolaikiškus kalbų dėstymo metodus. Be to, mūsų išugdyti specialistai galės teikti kokybiškas vertimo į latvių kalbą ir iš latvių kalbos paslaugas, dalijosi ateities planais jaunieji doktorantai. Palinkėkime, kad jų lūkesčiai išsipildytų.
© 2008 XXI amžius
|