Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Memuarai
Pasaulis
Požiūris
Proza
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius pagerbė žuvusius tikėjimo liudytojus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina maldininkus, susirinkusius į Romos Šv. Baltramiejaus baziliką. Kairėje – Šv. Egidijaus bendruomenės įkūrėjas ir vadovas Andrea Rikardis

Nors specialios Naujųjų kankinių minėjimo dienos Bažnyčios liturgijoje dar nėra, popiežius Benediktas XVI, aplankydamas XX amžiaus ir vėlesnio laikotarpio žuvusių tikėjimo liudytojų šventovę Romoje, tarsi paskatino tokios iniciatyvos atsiradimą. Memorialinę šventovę Šv. Baltramiejaus bazilikoje, esančioje Tiberio saloje, įkūrė Šv. Egidijaus katalikų pasauliečių bendruomenė, išgarsėjusi socialiniais darbais. Ji atsiliepė ir į Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II siekį – švenčiant Didįjį 2000 metų jubiliejų įamžinti praėjusio amžiaus gausių kankinių atminimą. Šv. Egidijaus bendruomenė neseniai minėjo savo įkūrimo 40-metį, todėl balandžio 7 dienos vizitu Šventasis Tėvas pagerbė bei paskatino ir šią organizaciją, dabar vienijančią 50 tūkstančių narių, veikiančių daugiau kaip 70 pasaulio šalių.

Neįgyvendintas projektas

Algimantas Černiauskas

Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

„Veido“ žurnale (2008 03 10) perskaičiau Valento Nevieros straipsnį „Kodėl dirba tik penktadalis nuteistųjų?“ Straipsnio pagrindinę mintį nusako pateikti statistiniai duomenys: „Skandinavijoje dirba 90 procentų nuteistųjų, Lietuvoje – tik 18,9 proc. Padariniai pragaištingi: iš kolonijų tūkstančiai kalėjusių išeina visiškai paradę darbinius įgūdžius“, tai yra jie užprogramuoti ir vėl nusikalsti.

Nešė kaimui šviesą

Margionyse tebeplevena režisieriaus Juozo Gaidžio dvasia

Rūta Averkienė

Margionių kaimo kapinaitėse prie J. Gaidžio kapo Autorės nuotrauka

Balandžio 10 dieną sukako 100 metų, kai gimė Margionių Strazdelis – kaimo šviesuolis, poetas ir „režisoris“ Juozas Gaidys. Tądien nedidukėse Margionių kaimo kapinaitėse jo šviesų atminimą pagerbė ne tik jo vaikai, bet ir visi, kuriems šis žmogus buvo artimas ir brangus, kam teko jį artimiau pažinti, kas vertina jo unikalią kūrybą. Kaimo dainininkės giedojo Juozo Gaidžio giesmes, kurios skambėdavo prieš kiekvieną klojimo teatro spektaklį, ir malda pagerbė Margionių klojimo teatre vaidinusius ir šiame atilsio kalnelyje besiilsinčius kaimo artistus.

Advokatas Juozas GAUDUTIS: „Prašau išteisinti Algirdą Petrusevičių“

Advokatas Juozas Gaudutis, gynęs buvusio rezistento, buvusio parlamentaro Algirdo Petrusevičiaus interesus baudžiamojoje byloje

2008 m. balandžio 9-ąją Kauno miesto apylinkės teisme iš emės baigta nagrinėti buvusio rezistento, parlamentaro Algirdo Petrusevičiaus baudžiamoji byla. Lietuvos generalinės prokuratūros atstovas reikalavo, kad teismas A. Petrusevičių nuteistų realia laisvės atėmimo bausme. Teisiamojo advokatas Juozas Gaudutis prašė, kad teisėjai skirtų bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme. Koks bus nuosprendis, visuomenė sužinos kitą savaitę. Būtent tada teismas paskelbs savo verdiktą. Beje, advokato J. Gaudučio kalba teisme ne sykį palydėta gausiai susirinkusių A. Petrusevičiaus gerbėjų aplodismentais. Kodėl buvęs rezistentas, buvęs parlamentaras A. Petrusevičius nenusipelnė realios laisvės atėmimo bausmės, „XXI amžiaus“ žurnalistui Gintarui Visockui pasakoja advokatas Juozas GAUDUTIS.

Lietuvos tūkstantmečiui

Prie pasaulio vieškelio – Plokščiai

Vidas Sutkus,

Monografijos „Plokščiai” vyriausias
redaktorius ir sudarytojas

„Versmės“ leidyklos ekspedicijos dienos Plokščiuose: prof. Konstantinas Valuckas, Plokščių vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Bitinienė, Plokščių seniūnė Laimutė Miliūnienė, ekspedicijos vadovas Antanas Andrijonas

Iki Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio beliko vos metai. Šiai Lietuvai žymiai datai Vilniuje įsikūrusi „Versmės” leidykla jau daugiau kaip 10 metų rengia ir leidžia lokalinių monografijų „Lietuvos valsčiai” seriją. Rengiant kiekvieną knygą dalyvauja 80–100 autorių, leidinių apimtis 1000–2000 puslapių, sudedama apie 500 nuotraukų, iliustracijų ir žemėlapių.

Aktorystė kaip antrasis gyvenimas

Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktorius Julius Tamošiūnas Autoriaus nuotrauka

Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktoriui Juliui Tamošiūnui kovo 26-ąją sukako 50 metų. Su jubiliejinį gimtadienį švenčiančiu scenos veteranu kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

„Padėkim Kūrėjui kurti kuriantį“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Dainius Sobeckis

Jeigu žmogus iš jaunumės, dieviškosioms galioms padedant, nusiteikia prasmingam, teisingam, kūrybingam darbui, jis, nepaisant nesėkmių, atranda sau, savo gabumams ir protui vertą vietą bei veiklą.

Palangos kūrybiniame vitraže savo kūrybiniais polėkiais ir konkrečiais darbais inteligentų pagarbą pelnė 2007-ųjų liepos viduryje vos trisdešimtmetį atšventęs dviejų poezijos rinkinių („Be vietovardžių“ (2001) ir „Žvejo sūnaus“ ( 2006)) autorius, Palangos miesto savivaldybės vyresnysis specialistas Dainius Sobeckis. Ne vieną žavi jauno vyro profesionalumas. Tuo įsitikinome, kai Dainius Sobeckis surengė išvyką respublikinės etninės kultūros seminaro dalyviams į labai senas Anaičių kaimo kapinaites.

Tautinės stiprybės puoselėtojai

Vytautas PAULAITIS,

Vilniaus Vytautų klubo prezidentas

Vilniaus ir Kauno Vytautai prie paminklo Kovo 11-ajai su jo statytoju Juozu Pečiuliu ir Punsko valsčiaus savivaldybės viršaičiu Vytautu Liškausku Vytauto VISOCKO nuotrauka

Kovo 11-ąją į Lietuvos Nepriklausomybės šventę Vilniaus ir Kauno Vytautai skubėjome pas mūsų brolius, gyvenančius lietuviškose žemėse Lenkijoje. Ir vienus, ir kitus pakvietė Punsko valsčiaus viršaitis Liškauskas, irgi Vytautas.

Labai norėjosi šią dieną būti prie šiai datai skirto paminklo. Žinojome, kad tokių paminklų yra du: Berlyne, Šarlotenburgo parke, ir Lenkijoje, netoli Punsko, Kampuočių kaime. Tam paminklui truputį mažiau metų nei atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei, o mes dar jo nematėme. 2004 m. kovo 19 dieną „XXI amžiuje“ prof. Vytautas Landsbergis rašė: „Tokią dieną vertėtų juos aplankyti, padėti gėlių. Ateis laikas, kai Lietuva bus kur kas lietuviškesnė – atvira, nesujaukta širdimi, kai nebevaikščiosime aplink Kovo 11-ąją kiekvienas kitokiais akiniais. Tam pirmiausia turime kurti Kovo 11-osios vertybinį paminklą savo pačių ir mūsų vaikų širdyse“.

Du likimai

Irena Montvydaitė-Giedraitienė

LLAKS vėliavą šventina mons. Alfonsas Svarinskas. Garbės sargyboje stovi Alvydas Semaška ir Arvydas Montvydas

2007 m. lapkričio 25 dieną Kaune po šv. Mišių Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, paskui Kauno karininkų ramovėje vyko Lietuvos karininko, partizanų LLA Žemaičių legiono vado Jono Semaškos-Liepos 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Susirinko giminės, šeimos nariai, pažinoję karininką ir daug garbingų svečių.

Olimpinio deglo kelyje – aktyvūs protestai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pekino olimpinių žaidynių vicepirmininkas Siao Ju (centre) ir Kinijos ambasadorius JAV Žu Venžongas (kairėje) atvežęs olimpinę ugnį į San Franciską iš Londono

Pasaulyje neatslūgsta aistros dėl olimpinio deglo nešimo ceremonijos. Protestuotojai, pasisakantys už Tibeto laisvę, vietose, pro kurias nešamas olimpinis deglas, rengia gausias protesto akcijas. Balandžio 6 dieną Londone Tibeto laisvės rėmėjai susirėmė su policija ir grupė žmonių beveik atėmė olimpinį deglą iš jį nešusio atleto. Vis dėlto policijai pavyko deglą apsaugoti. Jai teko gerokai pasistengti, kad deglas nebūtų užgesintas, mat kai kurie protestuotojai buvo net atsinešę gesintuvus ir rengėsi juos panaudoti. Galiausiai deglo nešimo maršrutas buvo sutrumpintas.

Valdančiųjų žaidimai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Ryškus praėjusios savaitės įvykis buvo Seimo sprendimas mokytojų atlyginimus pakelti 25 procentais. Šis rezultatas – tai A. Bružo vadovaujamos mokytojų profsąjungos nuopelnas. Su šiuo įvykiu siejasi ir kitas svarbus įvykis – švietimo ministrės R. Žakaitienės atsistatydinimas. Jos krėslas klibėjo jau seniai. R. Žakaitienės atsistatydinimo jau kurį laiką reikalavo mokytojai, ji kėlė ir aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų nepasitenkinimą, dėl to, kad atsisakė pakelti jų algas. Vis dar nėra aišku, kas užims atsilaisvinusią švietimo ministro kėdę. Pretendentų netrūksta.