Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Memuarai
Pasaulis
Požiūris
Proza
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Olimpinio deglo kelyje – aktyvūs protestai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pekino olimpinių žaidynių vicepirmininkas Siao Ju (centre) ir Kinijos ambasadorius JAV Žu Venžongas (kairėje) atvežęs olimpinę ugnį į San Franciską iš Londono

Vienas iš JAV olimpinio komiteto vadovų Normanas Belinghamas perduoda olimpinę ugnį pirmajai jos nešėjai Lin Li

Kai olimpinis deglas buvo nešamas Paryžiaus gatvėmis, Prancūzijos sostinėje vyko gausios Tibeto rėmėjų akcijos. Daug žmonių protestavo prieš Kinijos vyriausybės politiką Tibete

Pasaulyje neatslūgsta aistros dėl olimpinio deglo nešimo ceremonijos. Protestuotojai, pasisakantys už Tibeto laisvę, vietose, pro kurias nešamas olimpinis deglas, rengia gausias protesto akcijas. Balandžio 6 dieną Londone Tibeto laisvės rėmėjai susirėmė su policija ir grupė žmonių beveik atėmė olimpinį deglą iš jį nešusio atleto. Vis dėlto policijai pavyko deglą apsaugoti. Jai teko gerokai pasistengti, kad deglas nebūtų užgesintas, mat kai kurie protestuotojai buvo net atsinešę gesintuvus ir rengėsi juos panaudoti. Galiausiai deglo nešimo maršrutas buvo sutrumpintas.

Paryžiuje vyko dar gausesnės Tibeto rėmėjų akcijos. Daug žmonių protestavo prieš Kinijos vyriausybės politiką Tibete. Kai gausios protestuotojų minios visai priartėjo prie deglą nešančių atletų, policininkai užgesino deglą ir įnešė jį į autobusą. Po kurio laiko deglas vėl buvo uždegtas ir nešamas Paryžiaus gatvėmis. Bet kelią vėl užtvėrus gausiai Tibeto rėmėjų minai, policininkams teko vėl užgesinti deglą ir vežti jį autobusu. Tibeto rėmėjai užkopė į Eifelio bokštą ir iškabino ten juodą vėliavą, kurioje olimpinius žiedus pakeitė antrankiai. Prancūzijoje gyvena per 3000 tibetiečių, čia veikia daugybė Tibeto rėmimo grupių. Deglo nešimo ceremoniją Paryžiuje saugojo apie 3000 policininkų, iš jų 65 policijos motobūrio nariai su motociklais, 200 narių specialios paskirties būrys, raitoji policija. Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy pareiškė, kad svarsto galimybę boikotuoti Pekino olimpiadą: „Aš dar nesu apsisprendęs, tačiau svarstau apie olimpiados boikotą. Stebėsiu, kaip įvykiai klostysis toliau ir priimsiu galutinį sprendimą“.

Paskui olimpinis deglas atgabentas į JAV, į San Franciską. Dar prieš vyksiančią deglo nešimo ceremoniją JAV imtasi tam tikrų saugumo priemonių – deglas buvo paslėptas, mieste sustiprintas policijos patruliavimas, deglo nešimo maršrutas sumažintas iki 10 kilometrų. Keli Tibeto rėmėjai ant garsiojo San Francisko ,,Auksinių vartų“ tilto pakabino plakatą su užrašu – ,,Vienas pasaulis – viena laisvė. Tibetas 08“. Apie 200 Tibeto rėmimo aktyvistų surengė piketą prie Kinijos konsulato. Organizacijos ,,Reporteriai be sienų“ vadovas R. Menardas pareiškė, kad šios organizacijos atstovai žada aktyviai prisidėti prie protestų San Franciske: „Mes vieninteliai protestavome, kai teisė rengti Olimpines žaidynes buvo suteikta Pekinui, didžiausiai pasaulio diktatūrai. Dabar žmonės atsibunda“.

Pranešta, kad deglo nešimo maršrutas sutrumpintas iki 5 kilometrų. San Francisko gatvėmis nešant deglą aplink stovėjo minios protestuotojų. Pranešus deglą 3 kilometrus ir kelią užtvėrus Tibeto rėmėjams, deglas buvo įneštas į didžiulį sandėlį ir ten pralaikytas apie valandą. Vėliau jis buvo dar nešamas, bet ir likusioje dviejų kilometrų atkarpoje dar buvo du kartus įneštas į autobusą, baiminantis, kad protestuotojai neužgesintų deglo. Buvo net juokaujama, kad San Franciske deglo nešimas labiau priminė deglo slėpynes. San Francisko arkivyskupas Georgas Niedaraueris pareiškė, kad Kinijos politika Tibete peržengė įprastas politikos ribas. Anot jo, tai kas vyksta Tibete, yra akivaizdus nesiskaitymo su žmogaus teisėmis pavyzdys, tai brutalūs kinų veiksmai prieš laisvės siekiančius Tibeto žmones ir tokie veiksmai pagristai kelia žmonių susirūpinimą. Į San Franciską atvykęs žymus Pietų Afrikos arkivyskupas Desmondas Tutu kalbėjo protesto mitinge San Franciske. Jis paragino pasaulio valstybių lyderius nedalyvauti Pekino olimpiadoje, teigdamas: „Turime vienytis prieš Kiniją valdantį agresyvų komunistinį režimą. Turime palaikyti už laisvę kovojančius Tibeto žmones ir pačius kinus, kurie yra tapę komunistinio režimo įkaitais, jų teisės varžomos. Persekiojimus Kinijoje patiria ir įvairių konfesijų krikščionys“.

Dabar JAV aktyviai svarstoma, kokią poziciją dėl artėjančios olimpiados boikoto turi užimti JAV lyderiai. Kandidatė į JAV prezidento postą Hilari Klinton kreipėsi į prezidentą Džordžą Bušą, kviesdama jį boikotuoti Pekino olimpiadą, jei Kinijoje nesikeis politika žmogaus teisių klausimu. Įvairios JAV žmogaus teisių gynimo organizacijos irgi kreipiasi į JAV administraciją su raginimais imtis tam tiktų sankcijų prieš Kiniją, kurios valdžia ciniškai susidoroja su laisvės siekiančiais tibetiečiais.

Buvęs žymus Sovietų Sąjungos disidentas Vladimiras Bukovskis, dabar gyvenantis Londone, kovo 30 dieną parašė laišką Tarptautinio olimpinio komiteto vadovams, kviesdamas juos atsisakyti rengti olimpines žaidynes Pekine. Anot jo, šios žaidynės gali sutvirtinti Kinijos totalitarinio režimo pozicijas. Atsakydamas į šį laišką TOK prezidentas Žakas Rogas pareiškė, kad toks atsisakymas neįmanomas.

Tarptautinis olimpinis komitetas svarstė protestus ir su tuo susijusias problemas. Nutarta sutrumpinti Pekino olimpinio deglo nešimo maršrutus užsienyje, jei tas sukelia dideles problemas.

Kai kurių valstybių vadovai jau dabar pareiškė, kad nevyks į Pekino olimpines žaidynes. Apie tai pranešė Didžiosios Britanijos premjeras D. Braunas, Švedijos premjeras F. Reinfeldas, Čekijos prezidentas V. Klausas, Lenkijos prezidentas L. Kačinskis. Manoma, kad į olimpines žaidynes nevyks daugelio Europos Sąjungos valstybių vadovai.

Tibeto vyriausybė tremtyje pritaria protestams dėl olimpinio deglo nešimo. „Protestai prieš žmogaus teisių pažeidimus, kurie vyksta Tibete, yra bet kurios organizacijos ar individo teisė“, – sakė Dalai Lamos vyriausybės atstovas Tinbanas Sampelas. Tibeto vyriausybės atstovai teigia, kad Kinijos kariškiams panaudojus jėgą prieš laisvės siekiančius Tibeto žmones žuvo per 150 žmonių. Nors dalis suimtų tibetiečių jau paleista iš kalėjimų, daug jų dar kalinama. Pagal oficialius duomenis, yra įkalinti 953 tibetiečiai, susiję su kovo mėnesio tibetiečių rengtomis demonstracijomis už krašto laisvę. Neseniai kinų okupacinės administracijos Tibete vadovai dar kartą pagrasino, kad visi, kurie protestuos prieš kinų valdymą Tibete, bus griežtai baudžiami.

Balandžio 17 dieną olimpinis deglas atvežtas iš Ugandos turi būti nešamas Indijoje. Čia gyvena per 100 tūkstančių tibetiečių. Manoma, kad vyks didelės tibetiečių ir Tibeto rėmėjų demonstracijos. Indijos pareigūnai jau dabar rengiasi galimiems neramumams. Iki olimpiados, kuri prasidės rugpjūtį, dar nemažai laiko, tad įvairiuose pasaulio kraštuose dar gali vykti nemažai akcijų, remiančių Tibeto laisvės siekius. Be abejo, situacija priklausys ir nuo to, ar Kinijos valdžia tęs represijas prieš tibetiečius, ar ne. Jei represijos tęsis, dalis valstybių vadovų gali boikotuoti Pekino olimpines žaidynes. Jau dabar aišku, kad ne visi sportininkai, turintys teisę dalyvauti olimpiadoje, joje dalyvaus. Apie sprendimus nedalyvauti žaidynėse jau pareiškė nemažai Europos ir Azijos sportininkų.

© 2008 „XXI amžius“