Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Rinka
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Daugiau lopšių, mažiau karstų

Alytaus miesto vicemerė Nijolė Makštutienė įteikia „Sėkmės angelą“ dekanui kun. Arūnui Užupiui

Šv. Mišias už Alytaus dekanato šeimas aukojo keturi kunigai (iš kairės): Vytautas Mazirskas, Arūnas Užupis, Kęstutis Brilius ir Miroslavas Dovda

ALYTUS. Balandžio 5 diena tapo džiugiu įvykiu katalikiškai miesto bendruomenei – pirmą kartą buvo švenčiama Alytaus dekanato šeimų šventė.

Neleiskime tarp daiktų turėti Dievo

Alytaus dekanas kunigas Arūnas Užupis prieš metus Dzūkijos sostinėje vykusioje Vilkaviškio vyskupijos šeimų šventėje, džiaugdamasis gausiai susirinkusiais, džiugiai nusiteikusiais katalikiškų šeimų nariais, garsiai išsakė nejučia kilusią mintį: „O kodėl šeimų šventės kitąmet nesurengus dekanate?“ Ši idėja prie širdies buvo ir Šv. Angelų Sargų parapijos „Caritas“ bendruomenei, Alytaus šeimos centro, katalikiško klubo „Aukštutinis kambarys“ lankytojams. Jo idėjos visus metus nepamiršusi „Aukštutinio kambario“ vadovė Laimutė Žemaitienė, padedama bendraminčių, sukvietė šeimas pasimelsti, o paskui Alytaus miesto teatre pabendrauti, pagausinti tikėjimo ir pedagoginių žinių.

Kol tėveliai klausėsi kunigo Kęstučio Briliaus, MIC, paskaitos „Turėti šeimą ar gyventi šeimoje?“, su jų atžalomis apie bendravimą šeimoje teatro galerijoje diskutavo kunigas Vytautas Mazirskas. Kaip sakė kunigas K. Brilius, mes visus siekinius siejame su žodžiu „turėti“. Norime turėti daiktų, tikėjimą, Dievą, pamiršdami katalikišką terminą – „gyvenimą tikėjime, šeimoje“. Prelegentas siūlė parsinešti namų užduotį: išmokyti vaikus tikėjimo, o vėliau ir gyvenimo meno, kad katalikiškos pedagogikos neužgožtų logikos neturinčios dirbtinės technologijos. Juk kur logika, kad vyrai sensta, o moterims senti negalima, jos dirbtinėmis technologijomis tempiamos, dažomos, pripučiamos, nupjaustomos... Jų laikrodžiai, pasirodo, kitaip skaičiuoja laiką, rodyklės kartkartėmis pasnaudžia. Lektorius kvietė nepasiduoti technologiškam laikui, neduoti savęs žaloti, neleisti tarp daiktų turėti Dievo, šeimos, o su Dievu gyventi šeimoje. Kad gyvenimas neprarastų ritmo ir gaidos, privalome gerbti tikrojo moteriškumo ir vyriškumo grožį, vidinę šviesą.

Gyvenimas be palikuonių nepraranda vertės

Katalikiškas šeimas pasveikino miesto savivaldybės vicemerė Nijolė Makštutienė, mero patarėja Dalia Paulauskaitė, Alytaus dekanas kun. Arūnas Užupis, knygų autorė gydytoja Birutė Žemaitytė.

„Džiugu, kad Alytaus dekanatas surengė tokią šventę. Įvertindama jūsų nuotaikas, viliuosi, kad šis gražus susibūrimas taps tradicinis“, – sakė vicemerė.

Pasak Alytaus dekano, ir buvęs, ir dabartinis Romos Katalikų Bažnyčios popiežiai vertina šeimą. Jonas Paulius II apaštališkame paraginime „Familiaris consortio“ rašė: „Santuokinė meilė, dėl kurios sutuoktiniai pažįsta vienas kitą ir tampa „vienu kūnu“, nesibaigia tik tarp jų dviejų, nes pasirengia didžiausiam atsidavimui, dėl kurio jie tampa Dievo bendradarbiais, dovanodami gyvybę naujam žmogui... Tačiau nereikia pamiršti, kad ir tada, kai palikuonių nėra, sutuoktinis gyvenimas nepraranda savo vertės. Fizinis nevaisingumas sutuoktiniams gali suteikti progų kitai svarbiai žmonių gyvenimui naudingai veiklai, pavyzdžiui, įvaikinimui, pagalbai kitoms šeimoms, neturtingiems ar nuskriaustiems vaikams“.

„Kuo daugiau bus katalikiškų šeimų, tuo mažiau blogosios visuomenės“, – darė išvadą dekanas kun. A. Užupis. Jis paminėjo vieną epizodą, su kuriuo susidūrė lankydamas alytiškių šeimas. Vienoje auga du paaugliai. Kunigui įėjus, berniukai, tėvelio paraginti, skubiai išjungė kompiuterį ir atsistojo greta jo. „Aš nustebau dėl tokio vaikų paklusnumo ir pagyriau juos. Tėtis pasitempė ir tarė: „Aš juk jų tėtis“. Tuomet tariau, ar negali kaip tėtis įsakyti savo vaikams sekmadieniais irgi išjungti kompiuterio ir ateiti į Mišias. Tėtis tylėjo. Jis pats Mišių nelanko“, – baigė pasakojimą dvasininkas.

Knygų apie pastarųjų metų kryžiaus kelius autorė B. Žemaitytė linkėjo jaunimui rasti tinkamas poras ir katalikiškai tuoktis, kad lopšių mūsų Lietuvoje būtų daugiau negu karstų.

Apie išbandymus šeimoje liudijo alytiškiai ir svečiai iš Kauno ir Marijampolės. Jų išgyvenimai klausytojams spaudė ir liūdesio, ir džiaugsmo ašaras. Skambėjo šlovinimo giesmės, kurias vedė sesuo Brigita ir Nerijus. Saleziečių jaunimas ir bendruomenė „Gyvieji akmenys“ iš Kauno nudžiugino miuziklu „Jis sugrįžo – šventė bus“. Meninę programą šeimų šventei parengė ir Rumbonių jaunimas, padedamas seserų Ramutės ir Sonatos. Renginį vedė aktorius Eugenijus Rakauskas.

Aldona Kudzienė

Zenono Šilinsko nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“