Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Rinka
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Nesaikingumas

Didžiausia mūsų visuomenės bėda – nesaikingumas. Jis į žmonių sąmonę braunasi per reklamą, siūlančią vis daugiau vartoti, – nesvarbu ką ir kam. Alpinistai ir turistai puikiai žino, kas yra sniego ar purvo griūtis, – ji nušluoja viską, kas pasitaiko kelyje, ir pakliuvusiam į ją žmogui nedidelė tikimybė išgyventi.

Glauskitės prie „XXI amžiaus“

Dėkoju Jums už patriotišką laikraštį „XXI amžius“ ir informaciją apie penkiasdešimt duobkasių, paminėtų Jurgio Bielinio straipsnyje „Valstybė, kuri remiasi pajamomis iš alkoholio, pasmerkta“ („XXI amžius“, 2008 01 09). Rašykite, informuokite skaitytojus apie visus nedorėlius Seime, prokuratūroje, teismuose, žiniasklaidoje, VSD, Vyriausybėje ir visur, kur nomenklatūrininkai siautėja.

Kviečiantis įsiklausyti į Kristaus meilės šauksmą

Su dideliu nekantrumu laukiu „XXI amžiaus“ numerių. Neįsivaizduoju gyvenimo be jo – lygiai kaip be gėrio ir tiesos. Jis mums primena, koks turi būti katalikas, kokios jo pareigos. Pasakodamas apie Šventojo Tėvo, Lietuvos ganytojų veiklą, apie parapijų gyvenimą moko svarbiausio – įsiklausyti į Viešpaties meilės balsą.

Trumparegystė…

Atkurtosios Lietuvos Konstitucijoje įrašyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis privalo tarnauti Tėvynei ir ją ginti. Tą Konstituciją referendumu patvirtino visa tauta, todėl jos turi būti laikomasi kaip aukščiausiojo įstatymo.

Ar mokame būti laisvi?

Edmundas Simanaitis straipsnyje „Valstybėje, kurioje gyvenu“ („XXI amžius“, 2008 03 28) cituoja Jonavos senamiesčio gimnazijoje vykusioje konferencijoje mokyklos auklėtinio pasakytus žodžius: „asmenybė visapusiškai atsiskleidžia laisvoje valstybėje“.

Ar jaučiamės laisvi? Ar mokome būti laisvais savo vaikus, jaunimą?.. Labai svarbu, kad šios E. Simanaičio mintys pasiektų mūsų visuomenę, ypač mokyklų vadovus, mokytojų tėvelius.

Kai katalikišką spaudą remia ir valstybė

„Katolicky tydenik“ – Čekijos katalikų savaitraštis Autoriaus nuotrauka

Neseniai su Anykščių rajono delegacija teko lankytis Čekijos mieste Nepomuke. Anykštėnai ir Slovakijos, Lenkijos, Italijos, Olandijos, Vokietijos miestų, susigiminiavusių su Nepomuku, atstovai dalyvavo šv. Mišiose Šv. Jono bažnyčioje. Maldoje buvo prisimintas ir pagerbtas Čekijos globėjas šv. Jonas Nepomukas, kilęs iš Nepomuko. Jaukioje ir gražioje bažnyčioje pastebėjau katalikišką laikraštį „Katolicky tydenik“ („Katalikų savaitraštis“), keletą numerių pasiėmiau prisiminimui. Mačiau, kaip tikintieji metė į aukų dėžutę pinigėlius ir tuos laikraščius ėmė į rankas, apžiūrinėjo, o išėję į lauką skaitė. Paaukojau keletą kronų ir aš.

Išvyka į Lenkiją

Kovo 29 dieną nemažas būrys Bagotosios Šv. Antano Paduviečio parapijos keliautojų, tarp kurių buvo ir tokių, kam tik dešimt, ir tokių, kam per 70, išvykome į piligriminę kelionę po Lenkijos Suvalkų kraštą.

Norite tikėkite, norite netikėkite...

Savo rašinį taip pavadinau dėl to, kad mano pašnekovai, su kuriais teko kalbėtis, nuolat kartojo šią frazę. Aš pats irgi ilgokai negalėjau patikėti šių mano pašnekovų, tiksliau, mano pakalbintos šeimos „išpažintimi“, kad taip gali paveikti žmogų ir visą šeimą šiandieninė katalikiška spauda ir dargi vaikiška?.. Beje, iš pradžių mano pašnekovai netgi sutiko, kad jų vardai, pavardės, tiksli gyvenamoji vieta būtų paskelbta, bet vėliau pergalvojo, motyvuodami, jog tai gali būti pasigyrimas, tiksliau, savireklama... Todėl juos pavadinkime, tarkim, Violeta ir Rolandu. Taigi, Violeta ir Rolandas – dar jauna šeima, prieš pusmetį atšventę savuosius 40-mečius.