Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Rinka
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Moralės įstatymas – žmogaus teisių pagrindas

Mindaugas BUIKA

JAV prezidentas Džordžas Bušas sutinka popiežių Benediktą XVI

Antradienio popietę į Vašingtono karinę bazę atskridusį Popiežių pirmąkart pasitiko Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džordžas Bušas. Vašingtone Šventasis Tėvas buvo dvi su puse paros. O šiandien prasideda antroji kelionės dalis – vizitas po Niujorko arkivyskupiją ir susitikimai Jungtinėse Tautose. Popiežius Benediktas XVI kelionės JAV metu švęs dvi sukaktis – trečiadienį, balandžio 16 dieną, Šventajam Tėvui sukako 81 metai, o rytoj, balandžio 19 dieną, jis minės išrinkimo apaštalo šv. Petro įpėdiniu trečiąsias metines.

Jungtinių Tautų Organizacijos autoritetas

Popiežiaus Benedikto XVI vizito Jungtinėse Valstijose svarbiausia dalis yra šiandien, balandžio 18 dieną, jo sakoma kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke. Šventasis Tėvas, kaip taikos šauklys, kalbės visam pasauliui, kadangi Jungtinių Tautų narėmis yra 192 šalys, taigi, beveik visos dabar egzistuojančios valstybės. Tai bus ketvirtasis Katalikų Bažnyčios vadovo pasisakymas iš svarbiausios tarptautinės politikos tribūnos. (Popiežius Paulius VI kalbėjo 1965 metais, o popiežius Jonas Paulius II – 1979 ir 1995 metais.)

Šventasis Sostas JTO turi nuolatinio stebėtojo statusą. Šis statusas nesuteikia balsavimo teisės, tačiau užtikrina galimybę dalyvauti Generalinėje Asamblėjoje ir jos komisijose bei komitetuose vykstančiuose debatuose, dokumentų projektų svarstymuose. Vatikano nuolatinio atstovo (nuncijaus) Jungtinėse Tautose italo arkivyskupo Čelestino Miljorės pasisakymai bei pareiškimai išplatinami kaip oficialūs Generalinės Asamblėjos dokumentai. Šitaip Katalikų Bažnyčios nuostatos dėl globalinių skurdo, bado, taikos, gyvybės ir žmogiškojo orumo gynimo problemų gali daryti įtaką tarptautinei politikai. Todėl Šventasis Sostas stengiasi palaikyti JTO, kaip reikšmingo žmonijos solidarumo įrankio, autoritetą.

Popiežių Benediktą XVI apsilankyti JTO oficialiai pakvietė šios didžiausio pasaulio organizacijos generalinis sekretorius korėjietis Ban Kimunas. (Tokį kvietimą Šventajam Tėvui buvo įteikęs ir Vatikane apsilankęs jo pirmtakas Kofis Ananas.) Pagrindinė vizito, kaip ir pačios Popiežiaus kalbos tema yra šiemet minimos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo 60-osios metinės. Dokumentas buvo priimtas 1948 metų gruodžio 10 dieną Paryžiuje posėdžiavusioje JTO Generalinėje Asamblėjoje. Už jį balsavo 48 šalys (prieštaraujančių nebuvo, susilaikė 8 valstybės). Tarp susilaikiusių buvo dabar jau neegzistuojanti Sovietų Sąjunga, dar kelios jos bloko narės, o taip pat Saudo Arabija bei Pietų Afrika, kurią tuomet valdė rasistinis aparteido režimas.

Visuotinių žmogaus teisių, žmogiškosios prigimties ir moralės santykį savo kalboje JTO Generalinėje Asamblėjoje 1995 metais palietė ir popiežius Jonas Paulius II. „Tose teisėse atsispindi objektyvus ir nepaneigiamas moralės įstatymas. Tai nėra tik abstrakti sąvoka. Ji liudija, kad egzistuoja morali logika, kuri keičia žmogaus gyvenimą ir daro įmanomą tautų dialogą, – prieš trylika metų kalbėjo Dievo tarnas Jonas Paulius II. – Šio žmogaus širdyje įrašytas visuotinis moralės įstatymas yra tarsi gramatika, kuria remdamasis pasaulis gali kurti savo ateitį. Tik laikantis šios gramatikos taisyklių įmanoma įveikti prievartos amžių ir pradėti dialogo bei taikaus įtikinėjimo epochą“.

Laukiant taikaus dialogo epochos

Popiežius Benediktas XVI ne kartą konstatavo, jog bendras moralės įstatymas yra žmogaus teisių pagrindas. Šiemet per Pasaulinę taikos dieną savo kreipimesi jis nurodė, kad „teisinės“ egzistencijos pripažinimas „įgalina visus žmones pasiekti bendrą supratimą, kas yra svarbiausi gėrio ir blogio, teisingumo ir neteisingumo aspektai“. Kaip tik supratus, kad žmonija „nėra beteisė“, prieš šešis dešimtmečius buvo paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, turėjusi garantuoti laisvę ir taiką Antrojo pasaulinio karo (1939-1945) dramų iškankintai žmonijai. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurios paskelbimo 60-ąsias metines šiemet švenčiame, pripažino, kad teisinga tvarka pasaulyje gali remtis tik patvirtinant ir ginant kiekvieno vyro ir moters nepažeidžiamą orumą ir teisę“, – sakė Šventasis Tėvas vasario pabaigoje priimdamas naujosios Jungtinių Valstijų ambasadorės Vatikane Meri En Glendon skiriamuosius raštus.

Tačiau po Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo, trokštama „taikaus dialogo epocha“ negalėjo įsitvirtinti, nes XX amžiaus antrojoje pusėje didelę pasaulio dalį buvo sukaustę totalitariniai režimai. Jie niekino žmogaus teises ir patį prigimtinį moralumą. Visuotinė taika ir teisingumas bei solidarumas neįsitvirtino ir praėjusio šimtmečio pabaigoje, vos išsivadavus iš politinio ir ideologinio totalitarizmo, nes jį, pasak popiežiaus Benedikto XVI, pakeitė „reliatyvumo diktatūra“, taip pat neigianti tiesos pažinimą. Vakarų visuomenėje perdėto sekuliarizmo ir praktinio materializmo sąlygomis vėl bandoma prigimtinės teisės sampratą pakeisti įvairiomis, kartais netgi tarpusavyje prieštaraujančiomis pozityvistinėmis bei utilitaristinėmis nuostatomis.

Todėl nekantriai laukiama, kad Šventojo Tėvo kalba JTO Generalinėje Asamblėjoje vėl primintų, jog prigimtinės teisės pripažinimas turi remtis tikėjimu „akivaizdžia tiesa, jog Kūrėjas apdovanojo žmogų šiomis teisėmis“. Tikėjimo susiejimas su žmogiškąja išmintimi reikalauja pripažinti, kad egzistuoja visuotiniai moralės standartai, kurių laikymasis yra svarbiausia tvirtos taikos ir teisingumo įgyvendinimo pasaulyje sąlyga. Ir atvirkščiai, jeigu to nebus, tai stabilumo tarptautinėje politikoje galima nesulaukti.

Pagal skelbtą vizito į Jungtinių Tautų būstinę programą, popiežių Benediktą XVI pirmiausia privačiam pokalbiui priims JT generalinis sekretorius Ban Kimunas. Šiame susitikime gali būti aptarta nauja iniciatyva įkurti Religijų dialogo ir taikos tarybą, kuriai pritaria ir Vatikano atstovai. Vėliau Šventasis Tėvas Didžiojoje salėje sakys kalbą 192 šalių Generalinės Asamblėjos delegatams. Vėliau bendraus su delegacijų vadovais bei atsakingais Jungtinių Tautų institucijų pareigūnais. Vizito pabaigoje popiežius Benediktas XVI, kaip ir jo pirmtakai Paulius VI bei Jonas Paulius II, aplankys Jungtinių Tautų Meditacijų salę, kurioje susikaups tyliam ir maldingam apmąstymui.

Šventasis Tėvas atvyksta į Jungtinių Tautų Organizaciją ne kaip politinis lyderis, bet kaip Romos vyskupas, Katalikų Bažnyčios visuotinis ganytojas, taigi, vadovaujasi moraliniu, o ne politiniu autoritetu. Kadangi jis yra puikiai informuotas, jaučia pasaulio pulsą, jo patarimai turės praktinę reikšmę ir tarptautinei politikai.

© 2008 „XXI amžius“