| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Iškili Meksikos kardinolo tarnystė Mindaugas BUIKA
Ankstyvas pašaukimo pažinimas Popiežius Benediktas XVI pareiškė užuojautą Meksikos Katalikų Bažnyčiai ir visiems šalies katalikams, mirus vienam žymiausių vietinių ganytojų Mechiko arkivyskupui emeritui kardinolui Ernestui Koripijui y Ahumadai. Velionis po sunkios ir ilgos ligos (diabeto, trombozės, širdies nepakankamumo komplikacijų) mirė balandžio 10 dieną, sulaukęs 88 metų amžiaus. Prieš trejus metus dėl diabeto paūmėjimo kardinolui E. Koripijui buvo amputuota dešinioji koja. Dabartiniam Mechiko arkivyskupui ordinarui kardinolui Norbertui Riverai Karerai pasiųstoje užuojautos telegramoje Šventasis Tėvas pabrėžė, kad miręs hierarchas savo negalią išgyveno su didžia ramybe. Popiežius Benediktas XVI aukštai įvertino velionio dosnią ir intensyvią ganytojišką tarnystę, kuria jis paliudijo savo begalinę meilę Dievui ir Bažnyčiai bei didį pasišventimą Evangelijos reikalui. Kardinolas E. Koripijas gimė 1919 metų birželio 29 dieną Tampiko mieste. Tuo metu Meksikos Katalikų Bažnyčia patyrė didžiuosius persekiojimus ir represijas, įskaitant skaudų susidorojimą su 1924-1929 metų krikščionių valstiečių sukilimu, vadinamuoju Kristeros. Kaip tik tuo metu pajutęs Dievo šaukimą, jis ryžtingai pasirinko dvasinio gyvenimo kelią ir būdamas vienuolikos metų įstojo į mažąją seminariją Pueblos mieste. Aštuoniolikmetis seminaristas išsiunčiamas į Romą, kur 1937-1945 metais Popiežiškajame Grigaliaus universitete tęsia studijas įgydamas teologijos, kanonų teisės ir Bažnyčios istorijos licenciatus ir filosofijos doktoratą. 1942 metų spalio 15 dieną Romoje gavo kunigystės šventimus. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui grįžo į Meksiką, 1945-1952 metais sėkmingai dirbo pastoracijoje gimtojoje Tampiko diecezijoje, dėstė, vėliau buvo paskirtas vietinės kunigų seminarijos vicerektoriumi, ėjo Tampiko diecezijos kurijos kanclerio pareigas. 1952 metų gruodžio 27 dieną popiežiaus Pijaus XII paskirtas Tampiko vyskupų augziliaru. Tuomet jam buvo 32 metai ir jis buvo jauniausias vyskupas pasaulyje. 1956 metų vasario 25 dieną tapo Tampiko vyskupu ordinaru. Dalyvavo Vatikano II Susirinkime (1962-1965), kurio skelbtą atsinaujinimą stengėsi įgyvendinti savo ganytojiškoje veikloje. 1967 metų liepos 25 dieną popiežiaus Pauliaus VI paskirtas Antekveros arkivyskupu metropolitu vykdė plataus nacionalinio atgarsio susilaukusią evangelizacijos kampaniją, drąsindamas misionierišką veikimą ir religijos švietimą tarp čiabuvių genčių, kartu stengėsi pagerinti jų skurdžios egzistencijos sąlygas. Siūlymai dėl Marijos dogmos E. Koripijas buvo renkamas Meksikos vyskupų konferencijos pirmininku, skiriamas vadovauti Pueblos ir galiausiai 1977 metų liepos 19 dieną kelis milijonus tikinčiųjų turinčiai Mechiko arkivyskupijai. Vadovavo popiežiaus Jono Pauliaus II sutikimui, kuris savo pirmojoje užsienio kelionėje Meksiką aplankė 1979 metų pradžioje. Vizitas buvo sėkmingas ir pradėjo Bažnyčios ir valstybės santykių normalizavimo procesą Meksikoje. Daug prie to prisidėjo ir Mechiko arkivyskupas E. Koripijas, kuris 1979 metų birželio 30 dieną buvo paskirtas į Kardinolų Kolegiją. 1992 metais, po dešimtmečius trukusio konflikto, Meksika atkūrė diplomatinius santykius su Vatikanu. Tokioje naujoje atmosferoje popiežius Jonas Paulius II galėjo aplankyti Meksiką net penkis kartus. Radikalius pasikeitimus atspindi tas faktas, kad minėto pirmojo vizito metu į Mechiką atvykusį Šventąjį Tėvą tuometinis arkivyskupas E. Koripijas ir kiti hierarchai pasitiko vilkėdami civilius kostiumus, kadangi dėvėti liturginius drabužius viešumoje šalies įstatymai draudė. Vėliau šis draudimas buvo atšauktas. 1994 metų rugsėjo 29 dieną dėl senatvės atsistatydinęs iš Mechiko ordinaro pareigų kardinolas E. Koripijas toliau, kiek leido blogėjanti sveikata, aktyviai dalyvavo bažnytiniame gyvenime. Velionis Bažnyčios hierarchas tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje minimas kaip vienas iš penkių kardinolų, 2006 metais popiežiui Benediktui XVI pateikusių peticiją su siūlymu paskelbti naują dogmą dėl Švč. Mergelės Marijos, kaip visos žmonijos dvasinės Motinos, pripažinimo. Kiti peticijos autoriai kardinolai: Rančio (Indija) arkivyskupas kardinolas Telesforas Topas, Sanhuano (Puerto Rikas) arkivyskupas emeritas kardinolas Luisas Aponte Martinesas, Enakulamo (Indija) arkivyskupas kardinolas Varkėjus Vitajatilas ir Cebu (Filipinai) arkivyskupas Rikardas Vidalis. Šie ganytojai, kaip ir kardinolas E. Koripijas bei praėjusių metų rugpjūtį miręs Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas, emeritas kanadietis kardinolas Eduardas Ganjonas, 2005 metais buvo Fatimos Dievo Motinos šventovėje (Portugalija) vykusio tarptautinio simpoziumo pagrindiniai globėjai. Tame susitikime buvo svarstomas Švč. Mergelės Marijos išskirtinis vaidmuo bendradarbiaujant Jėzaus išganomojoje misijoje ir malonių tarpininkavime. Kiek galima suprasti, naujosios dogmos klausimo Katalikų Bažnyčios vadovybė kol kas nesvarsto dėl galimų sunkumų ekumeniniuose santykiuose.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |