Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Rinka
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Apie alkoholį, tabaką, narkotikus, tvirkinimą ir globalinę politiką

Vladimiras Ždanovas

Žemiau pateiktas tekstas parengtas pagal 2004 m. gegužės mėnesio Novosibirsko humanitarinio-ekologinio instituto profesoriaus Vladimiro Ždanovo paskaitų ir susitikimų su klausytojais vaizdo įrašus. Teksto intarpai tarp žvaigždučių – Lietuvos duomenys ir mūsų komentarai. DVD įrašus šifravo Aleksandras, redagavo Loreta ir Rasa, įrašus platino Jonas ir kiti, duomenis rinko Robertas.

Paviešindami šias rusų mokslininko ir visuomenės veikėjo mintis, iškeliame „alternatyvios žiniasklaidos“, „alternatyvios televizijos“ idėjas. Norėtume, kad svarbiausi tekstai, žinios, vaizdai būtų pasiekiami visiems ieškantiems. Tad kviečiame ir jus dalintis savo mintimis, dauginti vertingus straipsnius, dalintis garso ir vaizdo įrašais, platinti jų internetines nuorodas ir pan.

Perskaitę šią medžiagą suprasime, kokias baisias pasekmes sukelia alkoholis ir tabakas, kaip jie veikia žmogų, šeimą ir visuomenę. Kas ir kodėl paleido šį tautas naikinantį mechanizmą? Dabar pagrindinis smūgis yra nukreiptas prieš jaunimą. Tam skiriamos milžiniškos lėšos. Gelbėtis pačiam, gelbėti vaikus, tautiečius yra kiekvieno pareiga. Platinkime šią medžiagą šeimose, tarp draugų, mokyklose, perduokime iš rankų į rankas, kalbėkime apie tai.

Vladimiras Ždanovas

Esu Rusijos blaivybės sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas. Šios sąjungos pirmininkui akademikui Fiodorui Uglovui 2004-aisiais sukako 100 metų. Iki to laiko klinikoje jis dar operavo.

1983 metais perskaičiau akademiko F. Uglovo pranešimą apie medicinines ir socialines alkoholio vartojimo pasekmes Sovietų Sąjungoje. Nuo tada visam laikui nustojau vartoti alkoholį: alų, vyną ir degtinę, nes tai yra narkotikai, kurie atneša vis didesnes nelaimes ir kančias.

Prieš keletą metų Minske vyko alaus šventė. Jaunimui ta proga buvo surengtas roko muzikos koncertas. Tame koncerte reklamavo alų, o jaunos merginos atkakliai kiekvienam siūlė nemokamai parūkyti kažkokią cigaretę. Netikėtai prasidėjo audra. Apkvaitęs nuo alaus ir cigarečių jaunimas metėsi į požemines perėjas ir mirtinai sutrypė 57 merginas. Medicininė ekspertizė nustatė, kad visos sutryptos merginos buvo išgėrusios.

Po šios tragedijos Minske vyko laidotuvės. Stovi 57 karstai, stovi prezidentas Lukašenka su žvake ir verkia, visa vyriausybė stovi ir verkia. 500 000 žmonių dalyvavo merginų laidotuvėse.

Kas yra tie produktai – alus, vynas, degtinė, cigaretės, kuriuos visą parą reklamuoja, parduoda ant kiekvieno kampo? Nejaugi tai tokie būtini žmogui produktai? Iš tikrųjų cigaretės, alus, vynas ir degtinė – tai patys pavojingiausi žemėje narkotikai, parduodami laisvai ir atnešantys tiek daug ašarų ir nelaimių. Vyno, alaus ir degtinės sudėtyje yra alkoholio, etilo spirito, kurio cheminė formulė C2H5OH mums žinoma nuo vidurinės mokyklos laikų. Tačiau mokykloje niekas nesako, kad tai stiprus narkotinis nuodas. Mirtina šio nuodo dozė yra 8 g vienam svorio kilogramui. Jei žmogus sveria 70 kg, jam mirtina dozė yra 560 g gryno spirito. Šis nuodas yra narkotikas. Narkotinė dozė yra 4-6 g vienam kilogramui svorio. Ilgą laiką alkoholis medicinoje buvo naudojamas narkozei. Karo metu, kai nebuvo kitų narkotinių priemonių, prieš operaciją nevalgius duodavo išgerti tris stiklines naminės degtinės. Trys stiklinės naminės nevalgius – narkozė, keturios stiklinės – mirtis. Medicinoje alkoholio buvo atsisakyta, nes jo poveikio diapazonas labai siauras: žmogus geria, geria, o vis dar skauda. Bet išgėrus dar truputį, kai kurie žmonės, taip ir nepasiekus narkotizuojančio poveikio, iš karto miršta.

Apie alkoholio gamybą

Nedaug kas žino, kaip alkoholis gaminamas. Į labai naudingas vynuogių sultis pridedama mielių bakterijų. Per mikroskopą matyti, kaip jos ryja cukrų, o išskiria alkoholį – C2H5OH. Alkoholis – tai mielių bakterijų šlapimas, išmatos, o moksliškai – ekskrementai. Kai šlapimo koncentracija pasiekia 11 proc., bakterijos, kaip ir kiekvienas organizmas, apsinuodija savo išmatomis ir žūsta. Jei toks skystis iškart išpilstomas į butelius, gaunamas sausas vynas. Jei jį išlaiko dvejus metus – tai jau išlaikytas rūšinis sausas vynas, kuris yra gerokai brangesnis.

Daug kas, o ypač moterys, mėgsta šampaną. Šampano gamyba vyksta taip. Į žalio stiklo butelį įpila penkių rūšių vynuogių sulčių mišinį ir įdeda mielių. Priklausomai nuo sulčių mišinio sudėties, gaunamas įvairių rūšių šampanas. Į kalnuose išraustų urvų sienose esančias skyles sudeda butelius, urvą uždaro, užantspauduoja ir dvejus metus laiko tamsoje. Temperatūra ten visą laiką vienoda – 14 laipsnių. Per dvejus metus mielių bakterijos perdirba sultis, tada atidaro rūsį ir į jį nukreipia stiprią šviesą. Bakterijos dėl patirto streso išleidžia dujas.

Įdomu, kad šios bakterijos gali perdirbti ne tik cukrų, bet apskritai bet kokią organinę medžiagą. Hidrolizės gamyklose spiritas gaminamas iš pjuvenų. Užmerkiamos pjuvenos, pridedama mielių bakterijų. Taip gaunamas metilo spiritas. Beje, šios bakterijos alkoholiu gali paversti netgi žmogaus išmatas. Kaime yra žinomas toks subtilus kerštas. Karštą vasarą į kaimo tualetą nemėgstamam žmogui įmeta pusę kilogramo mielių. Tada prasideda procesas, kurio metu išsiskiria dujos ir kvapai.

Alkoholio poveikis kraujui ir smegenims

Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta smegenyse. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės – juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.

1961 metais trys JAV fizikai per mikroskopą tyrinėjo žmogaus akį. Vyzdyje jie matė mažiausius akies tinklainės kapiliarus, kuriais teka kraujas, kapiliarų sieneles, raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius ir tą vaizdą filmavo. Tačiau tai, ką pamatė pažiūrėję į vieno paciento akį, juos labai nustebino. Šio žmogaus kraujyje matėsi trombai: sulipę raudonų ir baltų kraujo kūnelių gniutulai. Tuose gniutuluose jie suskaičiavo po tris, penkis, dešimt, keliasdešimt, po šimtą ir net po tūkstantį sulipusių kūnelių. Fizikai tuos sulipusius gniužulus pavadino vynuogių kekėmis. Fizikus vaizdas išgąsdino, o žmogus, atrodo, nieko nejautė. Antro, trečio klientų kraujas buvo normalus, o ketvirto kraujyje vėl trombai. Tada paaiškėjo, kad tie du vyrai vakar gėrė.

Fizikai čia pat padarė eksperimentą. Blaiviam žmogui davė išgerti bokalą alaus ir po penkiolikos minučių to žmogaus kraujyje atsirado alkoholiniai eritrocitų gniutulai. Fizikai įrodė, kad nuo alkoholio ne tik mėgintuvėlyje sukreša kraujas, bet ir kraujagyslėse.

Biologijos mokytojas devintokams galėtų vaikams parodyti alkoholio poveikį kraujui. Bandymas labai paprastas. Į mėgintuvėlį su vandeniu, įlašinami keli kraujo lašai. Vanduo nusidažo ryškiai raudona spalva. Į tą patį mėgintuvėlį įlašinus keletą lašų degtinės kraujas bemat virsta dribsniais.

Fizikai, išstudijavę medicininę literatūrą, savo nuostabai atrado, kad medicina jau 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį – protoplazminį nuodą. Alkoholis, patekęs į kraują, pažeidžia eritrocitus: panaikina jų silpną elektrinį krūvį. Todėl eritrocitai nebeatstumia vienas kitą, o sulimpa. Stambiose kraujagyslėse tie eritrocitų gniutulai didelio pavojaus nekelia, nebent tiems, kurie ilgai vartojo alkoholį. Jų veidas ir nosis įgyja tam tikrą spalvą. Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių išsiraizgiusių kraujagyslių. Prie kraujagyslių išsišakojimo atitekėjęs eritrocitų gniutulas jį užkemša, kapiliaras išsipučia, apmiršta ir keičia nosies bei veido spalvą.

Tačiau visų, kas bent kiek geria alkoholį, smegenyse vyksta tas pats. Smegenyse yra 15 milijardų nervinių ląstelių – neuronų. Kiekvieną neuroną, kuris žymimas trikampiu su tašku, maitina mikrokapiliaras. Mikrokapiliaras yra toks plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti tik po vieną. Kai prie mikrokapiliaro ateina sulipę eritrocitai, jie jį užkemša. Po 7-9 minučių nervinė ląstelė – neuronas miršta. Tik tiek ji gali išgyventi be deguonies. Po kiekvienų išgertuvių žmogaus galvoje atsiranda naujos žuvusių neuronų kapinės. Kai skrodimo metu atidaroma saikingai gėrusio, pvz., avarijoje žuvusio žmogaus kaukolė, gydytojai mato susiraukšlėjusias, sumažėjusias smegenis. Visas smegenų žievės paviršius nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis. Tai smegenų dalys, kurias sunaikino alkoholis.

Kai gydytojai skrodžia alkoholiu apsinuodijusius alkoholikus, jie stebisi ne tuo, kad pakenktos smegenys, jie stebisi, kad su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis – pati galingiausia klastinga priemonė, pamažu naikinanti protą. Jeigu geria visa tauta – naikinamas visos tautos protas. Alkoholis protingus, mąstančius žmones paverčia dvikojais darbiniais gyvūnais, su vienintele mintimi – kaip nors ištempti iki pietų, o po pietų nusigerti ir užsimiršti.

Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja? Tai svarbus klausimas. Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako mes girtėjame, mes svaigstame. Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus veikiamas alkoholio kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę – įkaušo, antrą stiklinę išgėrė – ėmė triukšmauti, rankomis mosuoti, trečią stiklinę išgėrė – jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti pastalėn nukris.

Kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą? Spiritas patekęs į kraują suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų ląstelės nebegaudamos deguonies žūsta, normali galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.

Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia yra pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir jie ima svyruoti, kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius sakoma – jis girtas padarė tai, ko blaivas niekada nepadarytų. Žmogus veikiamas alkoholio tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios kontroliuoja žmogaus elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas.

Kas atsitinka su žuvusiomis smegenų ląstelėmis? Temperatūra kaukolėje 36 laipsniai. Žuvusios ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas į smegenis joms išplauti pumpuoja daug vandens. Tas skystis kaip replėmis ryte spaudžia galvą. Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į kanalizaciją. Todėl atsiminkite: kas geria alų, vyną ar degtinę, tas kitą dieną šlapinasi savo smegenimis. Absoliučiai tikslus mokslinis aforizmas. Daug alaus išgėrei, daug smegenų į unitazą išpylei, mažai išgėrei – mažai išpilsi, tačiau išpilsi bet kuriuo atveju, nes toks yra narkotinio nuodo – alkoholio veikimas.

Kiek galima išgerti?

Jauni žmonės dažnai klausia: Kiek galima išgerti per šventes, kad nepakenktum? Ar yra moksliškai pagrįsta nepavojinga alkoholio dozė? Atsiminkite visam laikui ir kitiems pasakykite: Moksliškai pagrįsta nepavojinga alkoholio dozė šaltų kraštų gyventojams, vadinasi, mums (rusams, lietuviams, estams), lygi nuliui. Nėra mums nekenksmingos alkoholio dozės.

Toliau abejoja: Kitos tautos juk geria. Kodėl iki šiol neprasigėrė prancūzai, kodėl neprasigėrė italai, žydai, gruzinai, armėnai, moldavai? Tie, kurie tą nuodą gamina ir parduoda. Kodėl jie neprasigėrė? Mokslas tai paaiškina. Kiekvieno žmogaus organizme gaminasi specialus fermentas, vadinamas alkoholio dehidrogenazė. To fermento paskirtis – neutralizuoti patekusį į organizmą alkoholį. Daug šio fermento gamina organizmai visų žmonių, gyvenančių šiltuose kraštuose ir tūkstantmečiais maistui vartojančių vynuoges. Jie valgo vynuoges, virškinimo sistemoje jos rūgsta, gaminasi alkoholis ir gaminasi fermentas, kuris neutralizuoja alkoholį. Šiaurės kraštų gyventojų organizmuose – o mes, rusai (ir lietuviai – red.), esame šiaurės tauta, – fermentas alkoholdehidrogenazė beveik nesigamina arba jo gaminasi labai mažai. Štai kodėl čiukčiui, chantui, jakutui penkis kartus įpila po 100 gramų, o nuo šeštos stiklinaitės – jie jau alkoholikai. Jų organizme visiškai nėra šio fermento.

Prieš šimtą metų rusų gydytojai atrado keistą ir mums baisų dėsningumą. Metinei oro temperatūrai sumažėjus penkiais laipsniais, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10 kartų. Štai kodėl alkoholiu buvo išnaikinti Šiaurės Amerikos indėnai, štai kodėl alkoholiu buvo išnaikinta dešimtys mažų Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautelių.

(Bus daugiau)

© 2008 „XXI amžius“