Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Rinka
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Platūs Bernatonių žingsniai

Benjaminas ŽULYS

Bernatonių žemės ūkio bendrovės direktorius Vilius Viskontas

Tokiuose namuose gyvena bendrovės žmonės Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Moderniškas 1000 tonų talpos grūdų sandėlis stovi bendrovės centre

Maždaug prieš penkiolika metų netoli Kauno, ramiame Raudondvario seniūnijos Bernatonių kaime ėmė kurtis Bernatonių žemės ūkio bendrovė. Jos steigėjas – žemės ūkio mašinų, metalų ir statybinių medžiagų AB „Lytagra“. Idėjos sumanytojas – pirmasis ir dabartinis jos generalinis direktorius Adomas Balsys vadovauti Bernatoniams pakvietė savo kolegą, buvusį Kauno rajono pirmaujančio Pajiesio kolūkio vyresnįjį inžinierių Petrą Bruką. Šis iš peties ėmėsi aktyvios veiklos ir bendromis jėgomis su šeimininkais subūrė kolektyvą, rūpinosi nauja technika, diegė pažangias technologijas.

Pradžioje buvo 600 hektarų. Juos „Lytagra“ nupirko iš tuometinio Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos instituto eksperimentinio ūkio. Labai nesigilinant į tolimesnį bendrovės gyvenimo kelią, sudėtingus metus, nesibaigiančius rūpesčius, idėjų paieškas, dabar jau galima pasakyti, kad nuosava Bernatonių žemė užima 1200 ha, o su išnuomotais plotais – apie 3000 ha.

Dabartinis jaunas bendrovės direktorius Vilius Viskontas, kaip ir jo pirmtakas, sako, kad jų ūkyje turi būti visa tai, kas šią dieną žemės ūkyje yra tobuliausia, našiausia, pažangiausia. Tam reikia apsčiai lėšų, taip pat – gerai išmanyti šalies ir užsienio žemės ūkio politiką, ekonomiką, rinkos dėsnius, praktines jos puses. Bernatoniečiai ne kartą lankėsi užsienio šalyse ir užsienio specialistai buvojo Bernatonyse. Glaudūs ryšiai ūkį sieja su Lietuvos veterinarijos akademijos ir Žemės ūkio universiteto mokslininkais.

Dabar ūkio laukuose, kituose objektuose dirba naujausia vakarietiška technika. Vien ko verti Newholand, Horš traktoriai, kombainai. Tiesa, jų kainos dažnai bendrovei, ūkininkams vos įkandamos. Pavyzdžiui, vakarietiškas 100 AG traktorius kainuoja 170 tūkst. litų, o 300 AG – pusę milijono; naujas javų kombainas – visą milijoną. Vien jų bernatoniečiai turi šešis. Tai iškalbingi faktai. Iš tolo akį traukia ir žvilgantis 1000 tonų talpos moderniškas grūdų sandėlis, įrengtas pagal paskutinį technikos žodį.

Apie 1200 ha bendrovės teritorijos užima rapsai, kviečiai, miežiai, 500 ha – pievos. Įdomu tai, kad karvės jose neganomos, o laikomos ir rūpestingai prižiūrimos tvartuose. Tų karvių – visas tūkstantis. Visos jos yra olandų veislės, pačios produktyviausios, bet ir reikalaujančios ypatingos priežiūros. Neatsitiktinai į tvartus neįleidžiamas joks pašalinis žmogus. Įdėtas triūsas nenueina be naudos. Toji nauda – apie 7000 kg pieno ir dar daugiau per metus. Ne vienas ūkininkas pamena, kad sovietmečiu ir keturi tūkstančiai buvo neblogai, o šeši tai jau buvusi pati viršūnė. Dabar daug kas kinta, priklausomai nuo to, kokia gyvulių veislė, kokie pašarai, laikymo sąlygos, kokie šeimininkai. Tiesa, jie anksčiau laikė galvijus ir mėsai, bet jai pingant, šio verslo teko atsisakyti ir bandą išparduoti.

Šiuo metu dar yra apie 1000 kiaulių. Tai irgi nemažas galvos rūpestis. Nors prieaugis nėra menkas – apie kilogramas per parą, bet svarstoma, ką daryti, kad kiaulininkystė būtų dar perspektyvesnė.

Bendrovė nesiskundžia ir grūdų derliumi – iš kiekvieno hektaro prikuliama po septynias tonas. O buvo metas, kai ir keturios su viršum būdavo neblogai.

Ir pati žemės ruošos sistema pasikeitė. Juk kaimo žmogus nuo senų laikų neįsivaizdavo žemės be arimo. O Bernatonyse jau keleri metai taikoma neariminė žemės ruoša. Laukai neariami, o po pjūties ražienos nuskutamos, nupurškiamos, vėl skutamos ir į žemę įterpiama sėkla. Pasirodo, tai labai pažangi technologija, nes sutaupoma nemažai sąnaudų, gaunamas gausesnis derlius. Bernatoniečių pavyzdžiu pasekė ne vienas Lietuvos ūkis.

Šias ir kitas naujoves bernatoniečiai geranoriškai nušviečia, apie jas papasakoja tradicinėse Lauko dienose, vykstančiose vasaros pradžioje. Tada čia suvažiuoja ūkininkai iš įvairių šalies vietovių, užsienio. Pasidomėti, kaip bernatoniečiai dirba, ūkininkai anksčiau dažnai atvykdavo ir kitomis dienomis, nes daug kas norėjo iš arčiau pamatyti, išgirsti, kaip dera ūkininkauti šiomis ekonominio ir socialinio gyvenimo sąlygomis. Bet štai jau dveji metai bernatoniečiai, išskyrus Lauko dienas, jokių delegacijų, svečių nepriiminėja. „Vien tik trukdo, – trumpai sako V.Viskontas. – Nes atvykus svečiams, reikia viską mesti ir juos vežioti, aiškinti, pasakoti, o tai atima daug laiko, pastangų. Nėra kada, reikia dirbti“…

Pažangiame ūkyje dirba daugiau nei pusšimtis žmonių. Tiek užtenka, nes visoje gamyboje vyrauja našiausia, pažangiausia technika ir technologija, griežta darbo drausmė. Štai jau 27 metus šiose žemėse triūsia mechanizatorius Arūnas Šabonas, dirbęs įvairiausiais traktoriais, o dabar įsisavinęs ir pačius pažangiausius, kompiuterizuotus. Universaliu mechanizatoriumi laikomas darbštuolis Algis Bakas – jei reikia, sėda prie traktoriaus, jei reikia, prie automobilio vairo. Viską išmano, nutuokia, sugeba ir, žinoma, neblogai uždirba.

Tuo nėra ko stebėtis – vidutinis bendrovės darbuotojo uždarbis – apie 2000 litų per mėnesį grynais. Kaip sakoma, gyventi, ypač kaime, galima.

Bet bendrovės vadovas V.Viskontas sako, kad nerimo dėl žmonių, ypač – kvalifikuotų, pareigingų, vis tiek yra. Už kelių kilometrų – Raudondvaris, graži gyvenvietė, kur galima susirasti ir kitokio darbo. Kiek tolėliau, – didmiestis Kaunas, kur darbo pasiūla ypač gausi. Daug kas išvyko, nors ne vienas ir grįžo atgal. Siekiant bernatoniečius sulaikyti vietoje, jų šeimoms duodami suremontuoti ar nauji butai. Štai ir dabar statomi keturi gyvenamieji namai. Stogas virš galvos daug reiškia kiekvienam žmogui. Pats V. Viskontas kilęs iš ūkininkų šeimos, tėvai savo kaime laiko 20 karvių, sumaniai ūkininkauja, o pats direktorius gyvena Bernatonyse. „Į miestą manęs niekas neištrems…“ – teigia Vilius.

Ne vien šios bendrovės vadovui, bet ir kitiems ūkininkams apmaudu, kad jų įdėtas į žemės ūkio gėrybes triūsas mažai vertinamas, tiesiog nuvertinamas. Žemės ūkio produktų perdirbėjai, prekybininkai (nei sėję, nei pjovę, nei auginę) kelia duonos, pieno, mėsos ir kitas kainas taip, kad belieka vien piktintis ir kęsti tokią neteisybę.

O Bernatoniai, nepaisant trikdžių, kai kurių nepatogumų, drąsiai žvelgia į ateitį. Jie stato 300 vietų karvidę. Greit karves melš robotai, kurie atkeliaus iš pienininkystės šalies Olandijos. Jų bus aštuoni.

Bernatonys, Kauno rajonas

© 2008 „XXI amžius“