|
Padėkime sau pasveikti natūraliai
Dar senovėje žmonės žinojo, kad geriausia susirgusį organizmą
atstatyti natūraliomis priemonėmis, todėl gydymui naudojo gamtos
priemones ir ne tik vaistažoles, bet ir įvairius garsus, spalvas,
kvapus, net judesį ar laiką. Tačiau, pasak medicinos mokslų daktaro
Vytauto Meškos, apie tai reikia gerai išmanyti, nes visi čia suminėti
dalykai mus veikia nevienodai. Pavyzdžiui, vieni garsai gali gydyti,
o kiti sujaukti mintis ir susargdinti. Taip pat pastebime, kad
kvapai irgi skirtingi. Vieni jų nuteikia maloniai, kiti atstumia.
Malonieji, pasak medicinos mokslų daktaro Petro Dagilio, ir imti
taikyti gydymui.
Gyvenkime pagal gamtos laikrodį
Seniai pastebėta, kad pačios įvairiausios žmogaus organizmo funkcijos turi 24 valandų periodą. Pasak gydytojo V. Meškos, nustatyta, kad organizmo fiziologinės sistemos, organai, audiniai ir ląstelės turi apie 200 bioritmų, kurių esmė ta, jog tam tikru laiku tam tikras kiekis tam tikrų medžiagų patenka į tam tikrą vietą. Dėl to normalus fiziologinių organizmo funkcijų paros ritmas yra geras sveikatos pagrindas ir vienas svarbiausių mūsų uždavinių. Jam palaikyti reikia visai nedaug: laiku keltis ir gultis, reguliariai maitintis, tarp darbo valandų daryti trumpas poilsio pertraukėles, jų metu išmokti atpalaiduoti raumenis, giliau kvėpuoti, masažuoti kaklą, sprandą, skruostus, nesigraužti dėl smulkmenų. Tačiau į tai mes dažnai nekreipiame dėmesio, teigdami, kad stinga laiko. Todėl sulaukę laisvadienių, ilgus vakarus praleidžiame sėdėdami kambaryje su draugais, svarstydami gyvenimo sudėtingumus, narstydami savo ir kitų praeitį, be saiko rūkydami ar gerdami. Kitą dieną iki priešpiečių miegame, kad nuramintume skaudančią galvą. Norėdami išvengti liguisto susijaudinimo, būtinai turime išmokti skirti esminius dalykus nuo smulkmenų. Daug kas gyvenime praeina ir vėl sugrįžta, o kai ką, taip pat ir sveikatą, sugrąžinti sunku. Todėl visomis išgalėmis šį brangiausią savo turtą turime saugoti, puoselėti juo rūpinti.
Būkime judrūs, ieškokime įspūdžių
Ilgas savaites ir mėnesius išbuvę tarp keturių sienų, nuolat jausdami saulės, deguonies ir judesių trūkumą, artėjus pavasariui pasidžiaukime gamtos prieglobsčiu ir jos teikiamomis dovanomis. Mūsų akys, ištisus metus prikaustytos prie knygų ir kompiuterio ekrano, pasiilgo natūralių gamtos vaizdų. Šie vaizdai, susilieję su girios ošimu, paukščių giesmėmis ir linksmais vaikų balsais, nuteiks mus raminančiai ir stiprinamai. Net poros dienų pakaks, kad pasijustume energingesni, žvalesni, linksmesni, pagerės nuotaika ir savijauta. Jei tik pasitaiko galimybė, reikėtų pasitikti saulę ir ją palydėti. Taip visada darydavo mūsų protėviai. Išnaudokime net ir menkiausią galimybę pabūti gamtoje, pajudėti fiziškai. Juk šiandien darbo organizavimas ir modernizavimas taip įsiskverbė į mūsų gyvenimą, į visas gamybos ir buities sritis, kad pamirštame jog turime savo raumenis. Jei, anot akademiko A. Bergo, XIX amžiuje 94 proc. visos pasaulyje išeikvojamos energijos sudarydavo žmonių raumenų veikla, tai šiandien žmogaus raumenys jos teikia vos 1 proc. Tačiau, pasak gydytojo V. Meškos, lazda turi du galus: darbų mechanizavimas ir automatizavimas prirakino mus prie kėdės. Jeigu šiandien dauguma mūsų jau suprato, jog vakarienę geriau atiduoti savo priešui, tai apie hipokinezijos (judesių stokos) žalą mažai kas susimąsto. O juk ilgalaikė hipokinezija (sėdimas darbas, nepaslankus gyvenimo būdas) sutrikdo žmogaus organizmo veiklą ir sukelia ligas.
Yra duomenų, jog kūno kultūra, tinkamas raumenų veiklos treniravimas slopina netgi piktybinių navikų augimą. Pirmomis dienomis po sunkių operacijų, miokardo infarkto padeda ir gydomoji mankšta. Tačiau kūno kultūra dar toli gražu nėra reikiamai vertinama. Daugelis net atostogaujančių kurortuose ištisus rytmečius praleidžia ant suolelio skaitydami ar rūkydami. Taip pailsėję eina pogulio paplūdimyje, paskui pietauti ir popiečio miego. Gydytojui patarus pasportuoti, pažaisti tinklinį, išvykti į ekskursiją, pagaliau pasivaikščioti, dauguma atsikalbinėja, teisinasi silpna sveikata, nuovargiu. Galima suprasti, kai taip elgiasi senyvi žmonės arba lėtinių ligų išvarginti ligoniai. Bet tai daro ir jaunesni.
Susikurkime kvapnią atmosferą
Tinkamas poilsis didelis menas, o geras poilsis vienas iš būdų greičiau atstatyti prarastas jėgas, padidinti darbingumą ir greičiau pagyti. Aerofitoterapija (gydymas kvapais) čia gali daug padėti. Atsipalaidavę malonių kvapų prisodrintoje patalpoje jausimės žvalesni ir sveikesni. Darbe ar namuose, jei turime laisvos vietos, galime įrengti net atskirą kambarį tokiai relaksacijai. Pasak gydytojo P. Dagilio, tam geriausiai tiktų sandari (kad nesklistų pašaliniai garsai) užtamsinta patalpa (su sunkiomis, šviesos nepraleidžiančiomis užuolaidomis) be kitų pašalinių kvapų ir vibracijos. Idealiausia oro temperatūra 18-20 laipsnių šilumos ir 60 proc. drėgmės (geriausia su kondicionieriumi). Abiejose kambario pusėse 1,5 m aukštyje galime įtaisyti uždengtas dėžes su skylutėmis, kurių viduje lygiais tarpais sukabinti maišelius su džiovintomis žolelėmis ir prijungti šilto ir šalto oro generatorių. Per relaksacijos procedūrą iš vaistažolių su oru per skylutes kvapai tolygiai pasiskirstys patalpoje. Vaistažolės turėtų būti natūralaus pavidalo (žalios ar džiovintos), nesmulkintos. Vaistažolių terapinis veikimas dažniausiai pasireiškia tik naudojant jų mišinius, o ne vieną kurią nors atskirai.
Raminančių žolelių mišinys: ramunė, pankolio vaisiai, paprastojo kiečio žolė, vaistinės gelsvės žolė, valerijono šaknys, peletrūno žolė, apynių spurgai.
Tonizuojantis mišinys: tikroji levanda, jonažolė, vaistinis izopas, vaistinė melisa, dašio žolė, balinio ajero lapai, pipirmėtės žolė, čiobrelio žolė, raudonėlio žolė.
Spazmolitinis (atpalaiduojantis) mišinys: stumbražolės žolė, barkūno žolė, kvapnioji garduokė, šalavijo žolė, gailio žolė, kvapniojo snapučio žolė, aniūžės žolė.
Kvapus sustiprinkime muzika
Pasak gydytojo P. Dagilio, aerofitomuzikos terapija tai gydymas vaistingųjų augalų išskiriamais fitoncitais ir lakiosiomis fitoorganinėmis medžiagomis lauke arba uždaroje patalpoje, tuo pačiu metu klausantis muzikos ar šviesos muzikos arba stebint skaidres, videofilmą. Kad minėta kvapų terapija būtų veiksmingesnė, parinktą muziką reikėtų priderinti prie vaistažolių mišinio. Tokia relaksacija turėtų trukti apie 20 min. Norint gauti reikiamą efektą kiekvieną dieną reikia keisti vaistinguosius mišinius ir klausytis skirtingų muzikos įrašų. Aerofitomuzikos terapija tinka gydymui ir reabilitacijai sergant širdies ir kraujagyslių, nervų, kvėpavimo, virškinimo organų ir endokrininės sistemos bei onkologinėmis ligomis. O taip pat profilaktiškai, nes mažina emocinę įtampą, nuovargį ir pagerina miegą, greičiau atstato darbingumą.
Aerofitoterapijai naudojama specialiai mokslininkų parinkta muzika, kuri atitinka terapijos reikalavimus. Procedūra pradedama psichofizinę būseną reguliuojančia muzika, po to pereinama į įkvepiančią, aktyvinančią, raminančią ir pabaigiama migdančia. Pavyzdžiui, kai nesiseka darbas, reikia pasirinkti labiausiai nedarbingą nuotaiką atitinkančią muziką, norint atsikratyti įkyraus mąstymo ugningą džiazą, įtempti mąstymą Bartoką, patirti vidinę laisvę L. van Bethoveną, susikaupti Mocartą, o jei būtina dvasios ramybė tiks Bachas ir pan. Pasak gydytojo V. Meškos dar sovietiniais laikais egzistavusioje Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijoje buvo parengtos sudėtingos kompozitorių muzikos kūrinių programos receptai įvairioms dvasios ir psichosomatinėms ligoms gydyti. Nustatyta, kad gydomąjį poveikį turi lietuvių liaudies lopšinės, raudos, melodingi kūriniai, chorinės dainos, ištraukos iš populiarių operų, sakralinė muzika (ypač klausoma šventovėje).
Pasitelkime gydomąją garsų galią
Žymus kardiochirurgas akademikas ir profesorius A. Marcinkevičius yra pasakęs: Gyvenime ir sveikajam, ir sergančiajam reikia kuo daugiau muzikos. Tačiau tokia muzika neturi būti beprotišku garsu leidžiami bumčikai. Mokslininkai seniai nustatė žalingą decibelų poveikį žmogaus sveikatai ir intelektui. Jie taip pat ištyrė muzikos poveikį sveikatai ir sukūrė specialias muzikos terapijos metodikas. Tačiau tikroji gydomoji muzika, pasak medicinos mokslų daktaro V. Meškos, yra gana sudėtinga, ir ją aprėpti nėra lengva. Sergančiam pacientui ji turi būti parengta pagal jo psichologinę, emocinę ir jausminę būseną, nuotaiką. Vėliau muzikos pobūdis turi būti keičiamas nuosekliai norint sukurti reikiamų jausmų būseną. Kurortuose ir relaksacijos kabinetuose gydymui naudojama muzika atlinka keletą svarbių funkcijų. Tvarkomoji funkcija yra pagrįsta autogenine treniruote. Ji padeda reguliuoti jausmus, emocijas. Klausantis tokios muzikos sukaupiamas dėmesys ne tiek į savo kūną, kiek į dvasią. Skatinamai funkcijai išryškinti parenkami greitesnio ritmo ir tempo kūriniai, kurie sukelia norą judėti. Tokia muzika sunormina vidaus organų veiklą, sukelia galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievėje apsauginio sujaudinimo židinį, pagerina fiziologinę, psichologinę ir socialinę adaptaciją, todėl padeda įveikti slogią nuotaiką, grąžina gyvenimo džiaugsmą, pasitikėjimą savo jėgomis, leidžia atsikratyti įvairių psichopatologinių kompleksų, tarp jų ir nevisavertiškumo. Aktyvinimui tinka veržli muzika, ji uždega, žadina dvasines jėgas, emocijas, stiprina valią. Tokie muzikos kūriniai tinka apėmus apatijai, uždarumui, susiaurėjus interesų ratui, silpstant mąstymui bei intelektui. Ramina lėtos lyrinės melodijos. Dėl kiek nostalgiškos muzikos atsipalaiduojama, sumažėja jautrumas, dingsta nemotyvuotas nepasitenkinimas, kartais ir nerimas, vėl atsiranda gera, džiugi nuotaika
Pasirinkime tinkamus kūrinius
Savigydai ir nuotaikai pakelti reikėtų pasiieškoti geros muzikos kūrinių. Pradžioje tiktų išklausyti tą kūrinį, kuris atitinka mūsų organizmo funkcinę būklę, vėliau muzikos kūriniai turi būti parinkti taip, kad nuotaika kistų norima kryptimi (džiugintų, stabilizuotų ir pan.). Relaksacinė muzika ypač tinka tiems žmonėms, kuriems sunku bendrauti, išreikšti savo mintis ir jausmus. Klausantis muzikos kartu galima panaudoti ir šviesos efektus arba žiūrėti skaidres, filmą apie gamtą.
Pirmiausiai reikėtų išklausyti tą muzikos kūrinį, kuris atitinka esamą būklę, vėliau muzikos kūrinys turėtų būti keičiamas reikiamos nuotaikos kryptimi.
Norint atsipalaiduoti įvairių kompozitorių muzikos kūrinius galima klausyti tokia seka:
1. A. Marčelas. Koncertas obojui su orkestru D-moll.
2. A. Vivaldis. Koncertas mandolinai, styginiams ir klavesinui C-dur.
3. B. Galupi. Concerto quatro G-dur Nr.2
4. L. Bokerinis. Kvintetas gitarai ir styginių kvartetui D-dur Nr.1.
5. Dž. Samartinis. Simfonija F-dur; Dž. Rosinis. Uvertiūra iš operos Šarka vagilė.
6. A. Vivaldis. Koncertas obojui ir styginių orkestrui A-moll;
7. V. A. Mocartas. Kvintetas klarnetui ir styginiam kvartetui arba koncertas obojui ir orkestrui C-dur.
8. T. Albinonis. Koncertas obojui ir styginių orkestrui D-dur op.
9. M. Ravelis. Bolero.
10. E. Šabrija. Rapsodija Ispanija; V. Monte Čardušas; E. Grygas Anitos šokis iš siuitos Pjeras Giuntas; F. Šubertas. Ave Marija.
11. A. Simone. Papillon; S. RegalH. Winkler. Dream Voyage; S. Regal. Gentleness; H. Winkler S. Regal. New Paradise.
12. S. Regal. Toad; S. Regal. Mona Liza; S. RegalH. Winkler. Let the sunshine in my heart; S. RegalH.Winkler. Opens skies.
13. Dž. Lenonas. P. Makartnis Auksiniai sapnai; P. Feodorovičius Melancholija; R. Paulas. Melodija iš kino filmo Ilga kelionė per kopas; J. Saulskis Laukimas; J. Antonovas. Jūra.
14. L. Fonda Švelnus lietus; S. Paulas Tu manęs nepalik; R. Paulas. Nino Rotos atminimui.
15. J. M Jarne. Oxygene IV; Equinoxe Part V; Oxygene II; Magnetic Field Part II (A. Jurgutytė).
Pageidautina, kad pasirinkus iš pateikto sąrašo muzikos kūriniai arba jų fragmentai vestų į normalią, stabilią nuotaiką (1, 2, 3, 4, 6, 7, 8). Raminanti muzika (10, 14); stimuliuojanti (5, 9); relaksacinė muzika, turinti stimuliuojančios ir raminančios muzikos elementų (11, 12, 13, 15) .
Parengė Genovaitė BALIUKONYTĖ
© 2008 XXI amžius
|