Pirmasis puslapis
Atmintis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Memuarai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

„O taip norėjosi gyvent…“

Kelerius pastaruosius metus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras skelbė tradicinį konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Kaip kasmet, mokinių buvo prašoma rašyti rašinius apie savo tėvų, senelių, galbūt kaimynų ar visai svetimų žmonių patirtį okupuotoje Lietuvoje, tremtyje ir lageriuose. Norėdamas suteikti jaunuoliams kuo platesnes saviraiškos erdves, pernai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasiūlė galimybę istoriją ne tik rašyti, bet ir piešti bei dainuoti – kurti dainas, patiems jas atlikti ir atsiųsti įrašus. Nesitikėta, kad bus pakankamai dainų vertinimui, tačiau mėginti vis dėlto buvo verta. Komisijai vertinti buvo pateikta per 40 įrašytų dainų, kurias kūrė ir dainavo moksleiviai.

Šešios geriausios dainos paskelbtos nugalėtojomis, jų autoriai buvo pakviesti į konkurso laureatų apdovanojimo ceremoniją… ir visus sužavėjo. Tuomet organizatoriams kilo mintis – jei išleidžiamos mokinių rašinių knygos, tai kodėl dainos turėtų būti pamirštos? Komisijos nare buvusi Veronika Pavilionienė pasiūlė išleisti kompaktinę plokštelę bei ėmėsi visų su įrašais susijusių darbų.

Taip atsirado kompaktinė plokštelė „O taip norėjosi gyvent…“ Jos koncepcija gana netikėta. Šalia mokinių dainų čia išgirsime dainuojant Veroniką Pavilonienę su „Blezdinga“, ansamblius „Blezdinga“ ir „Bičiuliai“, Joną Čepulį, net Petro Vyšniausko saksofoną. Kompaktinėje plokštelėje yra visko – nuo tradiciškai atliekamų Lietuvos partizanų dainų iki modernių improvizacijų, dainų-pasakojimų bei dainų-apmąstymų. Taip buvo siekta parodyti, kiek įvairių formų ir galimybių suteikia daina, kai kalbama apie dabartinėje vartotojų visuomenėje tokius nepopuliarius, bet išties svarbius dalykus – savo žemę, ištikimybę jai, garbę ir dar daug ką… Dalykus, kuriuos atras kiekvienas, kuris klausysis dainų.

Kita vertus, visi, kam svarbi ši kompaktinė plokštelė, kurie dirbo tam, kad ji pasirodytų, siekė vieno tikslo – dar kartą tokia forma pasikalbėti su klausytojais apie istoriją, kurią kartais per sunku išreikšti žodžiais. Tada ir ateidavo dainos, muzika…

Dainos, kurias kūrė ir dainavo tremtiniai tolyn nuo Lietuvos dundančiuose vagonuose, dainos, niūniuotos partizanų bunkeriuose ir užrašytos mergaičių ryšininkių sąsiuviniuose, – neabejotinai unikalus mūsų istorijos bei kultūros paveldas. Deja, dar mažai žinomas, įvertintas ir vertinamas. Ar žinos jas ateinančios lietuvių kartos, ar supras, apie ką jos, ar dainuos tada, kai linksma, ir tada, kai sunku? O gal kurs naujas dainas, kaip kūrė čia dainuojantys jaunuoliai, pratęsdami tradiciją daina kalbėti apie svarbiausius dalykus ir taip sumegzti okupacijų sutraukytus kartų ryšius.

Kompaktinėje plokštelėje yra aštuoniolika dainų. Jas atlieka ne tik minėti solistai, bet ir konkurso nugalėtojai iš Biržų „Atžalyno“, Klaipėdos „Aukuro“ ir Ignalinos Didžiasalio „Ryto“ vidurinių mokyklų. Kompaktinės plokštelės aplanke yra ir visų dainų tekstai.

XXI

© 2008 „XXI amžius“