|
Kenotafas
generolui
Edmundas Simanaitis
|
Marijampolės karių kapinėse
atidengtas kenotafas brigados
generolui Antanui Gustaičiui
|
Balandžio 11 dieną Marijampolės karių kapinėse
buvo atidengtas kenotafas brigados generolui Antanui Gustaičiui.
Prie įprastinio betoninio kryžiaus marmuro plokštėje iškaltas įrašas
skelbia, kad palaikų užkasimo vieta nežinoma. Kenotafas buvo įrengtas
Marijampoliečių bendrijos pirmininko V. Gaulios, Marijampolės savivaldybės
mero R. Jonikaičio ir verslininko V. Kemeraičio pastangomis. Atidengimo
ceremonijoje dalyvavo miesto visuomenė, savivaldybės meras, moksleiviai.
Istorikas V. Gustaitis išsamiai nušvietė generolo gyvenimo kelią.
|
|
Gyvenęs
ir dirbęs Lietuvai
Ambasadorius Algirdas Žemaitis
kovo 9 dieną šventė 75-metį
Bernardas ŠAKNYS
|
Ambasadorius
Algirdas Žemaitis
|
Lietuva didžiausia vertybė
Ambasadorių Algirdą Žemaitį sutikau Vilniuje,
ką tik grįžusį iš Romos. Vasarą jis gyvena Italijoje, o žiemą ir
pavasarį grįžta į Vilnių, kur su žmona žemaite Jadvyga, pagimdžiusia
ir išauginusia penkis vaikus, yra įsikūręs sostinės senamiestyje.
Jaunatviškai nusiteikęs, žvalus ambasadorius pabrėžia: Lietuva
man, kaip ir žemaitei žmonai Jadvygai bei penkiems mūsų vaikams
brangi Tėvynė, kurios niekada neišsižadėjome, saugojome kaip didžiausią
vertybę.
|
|
Lietuvos
žurnalistų draugija tęs veiklą
Dr. Aldona Kačerauskienė
1922 metų kovo 11 dieną buvo įkurta Lietuvos rašytojų
ir žurnalistų draugija, vadovaujama Juozo Tumo-Vaižganto ir Antano
Žukausko-Vienuolio. 1930 metais draugija reorganizavosi į dvi organizacijas:
vieną rašytojų, kitą žurnalistų, veikusias iki 1940 metų bolševikų
okupacijos. Tuomet buvo likviduotos visos laisvosios organizacijos,
įkurti Sovietų Sąjungos organizacijų filialai, tarp jų ir tarybinių
rašytojų žurnalistų sąjungos.
|
|
Vengrų
viešnagė
Kazimieras Dobkevičius
|
Gėlės prie Nežinomo kario kapo.
Viduryje Vengrijos ambasadorius
Peteris Nosko-Horvatas
|
Kaune tris dienas viešėjo Vengrijos karo istorijos
instituto ir karo muziejaus mokslininkų delegacija. Svečiai buvo
supažindinti su Kauno Vytauto karo muziejaumi, eksponatais, ginklų
fondais. Įvyko dalykiškas vengrų mokslininkų pokalbis su kauniečiais
muziejininkais. Bendromis pastangomis buvo parengta paroda apie
Vengrijos kariuomenės ir atkurtos Lietuvos kariuomenės raidą.
|
|
O
taip norėjosi gyvent
Kelerius pastaruosius metus Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centras skelbė tradicinį konkursą
Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija. Kaip kasmet, mokinių
buvo prašoma rašyti rašinius apie savo tėvų, senelių, galbūt kaimynų
ar visai svetimų žmonių patirtį okupuotoje Lietuvoje, tremtyje ir
lageriuose. Norėdamas suteikti jaunuoliams kuo platesnes saviraiškos
erdves, pernai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centras pasiūlė galimybę istoriją ne tik rašyti, bet ir piešti bei
dainuoti kurti dainas, patiems jas atlikti ir atsiųsti įrašus.
Nesitikėta, kad bus pakankamai dainų vertinimui, tačiau mėginti
vis dėlto buvo verta. Komisijai vertinti buvo pateikta per 40 įrašytų
dainų, kurias kūrė ir dainavo moksleiviai.
|
|