|
Metinių ataskaitų ir politinių šou metas
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Vienas ryškiausių praėjusios savaitės įvykių buvo prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas, skaitytas Seime balandžio 15 dieną. Šis pranešimas gerokai skyrėsi nuo 2007 metų pavasarį skaityto blankaus pranešimo. Prezidentas šį sykį išdėstė savo požiūrį į esminius Lietuvos gyvenimo reiškinius, į vykstančius mūsų šalyje procesus, į problemas ir pasiekimus: Gyvename Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo išvakarėse. Kokie mes, einantys pasitikti į šią sukaktį? Kokia toji į antrąjį tūkstantmetį žengianti Lietuvos valstybė, kokia jos valdžia ir visuomenė? Ar istorinės krikščioniškosios ir demokratinės vertybės, kurias skelbiame pripažįstantys, tikrai tapo mūsų savastimi? Atsakydamas į šiuos klausimus V. Adamkus teigė: Deja, pradėdami devynioliktuosius nepriklausomybės metus, esame priversti ne svarstyti iššūkius ar problemas, bet konstatuoti pasitikėjimo valstybe krizę. Į šią krizę eita nuosekliai, žingsnis po žingsnio, nepaisant raginimų ir perspėjimų vadovautis sutarimu ir bendrais interesais. Kol kas tik kalbame apie šalies gerovę ir europines vertybes, o iš tikrųjų inertiškai judame sąstingio ir nuosmukio link. Net kai kas nors realiai nuveikiama šalies ir piliečių naudai, tuos laimėjimus užgožia valdžios šaltumas, nepagarba savo piliečiams, skatinantys nepasitikėjimą valstybe. Apsidairykime visuomenės branda auga daug greičiau nei politikų atsakomybė ir politinė išmintis. Visuomenė pati imasi spręsti svarbiausias problemas jos akiratyje parama skurstantiems, karo keliuose stabdymas, kultūros paveldo puoselėjimas, korupcijos prevencija. Tai džiugina ir leidžia didžiuotis augančia pilietine visuomene.
Prezidentas pastebėjo esminį skirtumą tarp valdančiųjų sluoksnių ir vis aktyviau besireiškiančios visuomenės dalies, pasisakančios už permainas. Kol valdančiųjų sluoksnių atstovai, iš esmės ir atsakingi už dabartinę Lietuvos būklę, abejingai stebi dabartinius procesus stagnaciją, nuosmukį, ekonominę pelkę, visuomenės atstovai patys imasi iniciatyvos spręsti įvairius aktualius klausimus. Be kita ko, vis aktyviau keliama iniciatyva, kad Lietuvoje būtų gerokai praplėstos policijos rėmėjų teisės. Tai ypač aktualu kaimo vietovėse, kur mažai policijos pareigūnų ir klesti įvairūs nusikaltimai. Kaip parodė įvairių užsienio valstybių (Didžiosios Britanijos, Izraelio ir kt.) patirtis, būtent policijai talkinančios piliečių savanorių grupės dažnai užkerta kelius nusikaltimams, padeda sulaikyti nusikaltėlius. Vidaus reikalų ministerijos atstovai, apsvarstę policijos rėmėjų statuso klausimus, pareiškė, kad tai aktuali tema ir pažadėjo artimiausiu metu imtis realių žingsnių, kad policijos rėmėjai įgautų daugiau teisių. Seimo narys K. Čilinskas paragino sudaryti darbo grupę, kuri apsvarsčiusi prezidento pranešime pateiktas pastabas sukurtų specialų veiksmų planą. Anot jo, metinis pranešimas yra signalas, į kurį turi būti reaguojama ne žodžiais, o darbais.
Seime pristatyta ir Vyriausybės metinė ataskaita. Premjeras G. Kirkilas paminėjo daug tariamų vyriausybės laimėjimų. Tačiau parlamentinės opozicijos atstovai užvertė jį klausimais. Seimo narės I. Degutienės paprašytas pakomentuoti, ar Vyriausybė taip nutolusi nuo žmonių, kad visiškai nemato, kuo ir kaip jie gyvena, net neketina atsiskaityti žmonėms, o ataskaitas rašo tik patys sau, premjeras tik pareiškė, kad tai ne klausimas, o propaganda. Seimo nariai A. Kubilius ir K. Glaveckas pareiškė ir pastabas Vyriausybės vadovui, kad palyginti su kaimynine Lenkija mūsų krašte kur kas sparčiau auga infliacija, be to, Lenkijoje imtasi realių priemonių sutramdyti monopolines struktūras, o Lietuvoje vis dar klesti monopolistai ir netrukdomi sudarinėja kartelinius susitarimus, kurių įtakoje ir auga infliacija. Atsakydamas į šias pastabas, Kirkilas tik pasiguodė, kad vyriausybei neva trūksta galių. Dėl to savo laiku skųsdavosi ir buvęs prezidentas R. Paksas, ir Vyriausybėje 2004-2006 metais buvę Darbo partijos atstovai.
Praėjusią savaitę tęsėsi STT reidai savivaldybėse. Šį sykį STT pareigūnai lankėsi Vilniaus savivaldybėje, atliko kratas valdininkų kabinetuose. Vilniaus apygardos prokuratūra uždraudė tęsti TEO LT administracinio pastato statybas Lvovo gatvėje ir dėl galimo dokumentų klastojimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pareigūnai įsitikinę, kad TEO LT pastatas turėjo būti statomas po gerai suplanuotos aferos. Pareigūnų surinktais duomenims, buvo siekiama trimis aukštais paaukštinti TEO LT administracinį pastatą ir jo vertę padidinti mažiausiai 10 milijonų litų. Dokumentai buvo klastojami tvirtinant sklypo detalųjį planą. Vietoj visose institucijose suderintų dokumentų, kad galima statyti 12 aukštų pastatą, TEO LT antrinės įmonės ,,Lintel atstovai Vilniaus savivaldybei pateikė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad leidžiama statyti 15 aukštų pastatą. Ikiteisminį tyrimą pradėję Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai ir STT pareigūnai įtaria, kad tvirtinant detalųjį planą prie klastojimų aktyvai prisidėjo ir kai kurie Vilniaus savivaldybės darbuotojai. STT vadovas Ž. Pacevičius, kaip ir anksčiau, buvo nekalbus ir nenorėjo išsamiau komentuoti atliekamo tyrimo, tačiau faktai kalba patys už save po garsių tyrimų Trakų ir Kauno savivaldybėse, Kauno apskrities viršininko administracijoje atėjo ir Vilniaus savivaldybės eilė. Apie šioje savivaldybėje klestinčią korupciją jau seniai sklandė gandai.
Artėjant rinkimams prasidėjo naujų partijų kūrimo vajus. Sekmadienį Klaipėdoje į steigiamąjį suvažiavimą rinkosi Žemaičių partijos nariai. Šios partijos iniciatyvinės grupės įvairiuose Žemaitijos regionuose buvo įsikūrusios jau praėjusiais metais. Vienas iš partijos kūrimo iniciatorių buvęs aktyvus Pakso partijos veikėjas, buvęs Seimo narys Egidijus Skarbalius (prezidentinio skandalo metu E. Skarbalių apklausė A. Sakalo vadovauta parlamentinė komisija, buvo aiškintasi jo ryšiai su skandalingu Rusijos verslininku, asociacijos ,,XXI vek vadovu A. Kikališviliu, su juo susijusia verslininke R. Smailyte, su Pakso patarėju R. Aču). Į steigiamąjį suvažiavimą atvyko ir įvairių nacionalistinių grupuočių lyderiai M. Murza iš Šiaulių, V. Mažonas iš Kauno ir kiti panašaus plauko veikėjai.
Tuo tarpu iniciatyva kurti Prisikėlimo partiją tapo staigmena. Šią partiją pareiškė kursiantys būrys žinomų dainininkų, aktorių ir humoristų. Pagrindiniais iniciatoriais įvardijamas prodiuseris Arūnas Valinskas, dainininkai Žilvinas Žvagulis ir Marius Berenis, aktorius Vytautas Šapranauskas, sporto komentatorius Linas Kunigėlis. A. Valinskas teigia, kad gegužės pabaigoje ketinama surengti steigiamąjį partijos suvažiavimą, turima planų dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Kai kas tai vertina kaip pokštą, tačiau, regis, kad šou pasaulio atstovai šįsyk kalba rimtai. Kaimyninėje Estijoje prieš devynerius metus humoristai buvo įkūrę Rojalistų partiją, dalyvavo rinkimuose į parlamentą ir keletas šios partijos narių tapo parlamento nariais. Vėliau partija nustojo egzistuoti, bet dalis Rojalistų partijos narių perėjo į kitas partijas ir toliau dalyvauja politinėje veikloje.
Seime praėjusį ketvirtadienį vyko savi cirkai. Premjerui pristatant Vyriausybės ataskaitą po Seimo salę klaidžiojo neblaivus Seimo narys Gintautas Mikolaitis. Šis socdemų partijos veikėjas net du kartus buvo pašalintas iš Seimo salės, kad netrukdytų kolegų darbui. Pats G. Mikolaitis aiškino esąs blaivus ir net skundėsi Seimo pirmininkui Č. Juršėnui, kad yra neteisėtai persekiojamas. Mikolaitis apsilankė ir Santariškių klinikoje, tačiau paaiškino, kad ten jis ne tikrinosi dėl girtumo, o lankėsi pas kardiologus. 2004 metais Seimo salėje išgertuves surengė Kęstutis Skamarakas švęsdamas gimtadienį, vaišino kolegas brendžiu, alkoholio buteliai keliavo per visą posėdžių salę. Šiandien G. Mikolaičio elgesys bus svarstomas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje.
Pagal paskutines sociologines apklausas, jei šiandien rinkimai vyktų, į Seimą patektų šešios partijos. Pirmauja R. Pakso vadovaujama partija Tvarka ir teisingumas, antroje vietoje socialdemokratai, trečioje Tėvynės sąjunga. Kaip parodė patirtis, sociologinės apklausos ne visada tikslios, kartais jų rezultatams įtaką daro tam tikros interesų grupės. Vis dėlto apklausų rezultatai rodo tam tikras tendencijas. Nors Paksas yra buvęs ir premjeru, ir prezidentu, ir užimdamas šiuos postus sukėlė įvairių skandalų, Pakso ir jo bičiulių skleidžiamos propagandinės klišės duoda rezultatų. Tvarka bus, nugalėsime chebrokratiją ir panašūs šūkiai yra tipiški masinės psichologijos įrankiai, tačiau Paksui ištikimai publikai tai nė motais. Jo gerbėjų neatbaido ir tai, kad 2003 metais R. Paksas kartu su savo bendražygiu R. Aču reketavo Žemaitijos verslininkus.
Būtent populistinių partijų Pakso partijos ir V. Uspaskicho įkurtos Darbo partijos atsiradimas 2002-2003 metais gerokai iškraipė Lietuvos politinį horizontą. Populizmas turi savybę tapti bet kuo, tokių politinių srovių veikėjai, kada jiems palanku, tampa liberalais, po to greitai gali tapti socialistais, prireikus vėl keisti pažiūras kaip kojines. Jei trūksta tikrų idėjų, klesti propagandiniai žaidimai, svaidomasi pažadais, o tas nestiprina valstybės, netarnauja jos piliečių interesams. Tai tik skatina oligarchijos klestėjimą. Oligarchinė sistema ir kuria populistų paklausą.
© 2008 XXI amžius
|