Atnaujintas 2008 balandžio 23 d.
Nr.31
(1624)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Lietuviška salelė tolimoje Tasmanijoje. Ar pavyks ją išsaugoti?

Vytautas Bagdonas

A. Taškūnų leidžiamo Tasmanijos
lietuvių žurnalo „Lithuanian
Papers“ vienas paskutinių numerių

Pažintis su patriotu, šviesuoliu dr. Algimantu Taškūnu, gyvenančiu tolimojoje Australijoje, užsimezgė labai netikėtai – anykštėno poeto ir vyskupo Antano Baranausko bei jo sukurtos poemos „Anykščių šilelis“ dėka. Bet apie viską iš pat pradžių ir išsamiau...

Sudomino kraštietės laiškas

Vieną dar gana šiltą ir šviesią spalio dieną internetu į Anykščių rajono savivaldybės administraciją atskriejo anykštėnės Vidos Henderson (Morkūnaitės), jau septynerius metus gyvenančios JAV, elektroninis laiškas. Tokius laiškus moteris išsiuntė ne tik Anykščių rajono savivaldybei, bet ir pasaulio anykštėnų bendruomenei, dar vienu kitu adresu.

Kraštietė kreipėsi į gimtųjų Anykščių žmones, prašydama paramos australietei studentei: „Neseniai pradėjau susirašinėti su Tasmanijos (Australija) lietuvių žurnalo „Lithuanian Papers“ redaktoriumi ponu Algiu Taškūnu. Paskutiniame laiške ponas Algis kreipėsi į mane, kaip anykštėnę, su labai svarbiu prašymu. Tasmanijos universiteto studentė australietė Claire Jansen, šiemet laimėjusi lietuvišką stipendiją, jau baigia rašyti disertaciją apie Antaną Baranauską ir jo „Anykščių šilelį“. Ateinančių metų gegužyje tarptautinėje konferencijoje Belgijoje ji skaitys pranešimą apie poemą „Anykščių šilelis“. Po konferencijos Claire su savo vyru (taip pat studentu) norėtų aplankyti Lietuvą ir Anykščius...“ Vita Henderson iš Naujosios Meksikos valstijos prašė savo kraštiečių anykštėnų paramos – gal kas sutiktų pabūti gidais Claire ir jos vyrui po Anykščių šilelį ir kitas lankytinas vietas, suteiktų informaciją, palaikytų ryšius su tais jaunais žmonėmis, pirmą kartą atkeliaujančiai į Lietuvą...

Anykščių rajono meras, gamtosauginės V.Adamkaus premijos laureatas Sigutis Obelevičius, neliko abejingas šiam prašymui ir tuoj pat paskyrė savivaldybės administracijos darbuotoją užmegzti ryšius su laiško autore V. Henderson, Tasmanijoje gyvenančiu dr. Algimantu Taškūnu ir, žinoma, paprašė pranešti studentei Claire Jansen, kad jiedu su vyru yra laukiami Anykščiuose...

Mokslinio darbo tema – „Anykščių šilelis“...

Australijoje yra 38 universitetai, bet nė vienas iš jų neturi lituanistikos katedros, nėra net mažesnių skyrių, skirtų Lietuvos ar Pabaltijo studijoms. Todėl veikliojo dr. Algimanto Taškūno ir kitų šviesuolių pastangomis ir privačiomis lėšomis 1987 metais viename seniausių Australijos Tasmanijos universitete (jis ketvirtas pagal senumą šalyje) buvo įsteigtas Lietuvių Studijų Sambūris (LSS).

Lietuvių Studijų Sambūrio rūpesčiu Tasmanijos universitetas 1997 metais įvedė metinę 5000 dolerių stipendiją (Lithuanian Honours Scholarship – Lietuvos Garbės Stipendija) geriausiam ketverių metų studentui, rašančiam Honours lygio disertaciją apie Lietuvą arba lietuvius. Kartais tai būna lietuviai, kartais australiečiai studentai. 2007 metais stipendiją laimėjo 22 metų australietė studentė Claire Jansen. Ji niekada nebuvo Lietuvoje, nematė garsiojo Anykščių šilelio, tačiau savo moksliniame darbe bando palyginti Tasmanijos ir Lietuvos miškus, gamtą, plačiai nagrinėja poeto Antano Baranausko sukurtą poemą „Anykščių šilelis“. Studentė Claire nesupranta lietuvių kalbos, todėl naudojasi dviem „Anykščių šilelio“ vertimais į anglų kalbą (vertėjų Nado Rastenio ir Peterio Tempesto ( Peter Tempest)). Savo apmąstymais apie poemą „Anykščių šilelis“ autorė pasidalijo Tasmanijos lietuvių žurnalo „Lithuanian Papers“ 21-ajame numeryje (2007 m.). Jos rašoma disertacija jau domimasi tarptautiniu mastu. Studentė C.Jansen yra pakviesta 2008 m. gegužės viduryje skaityti pranešimą apie poemą, o pranešimą apie Anykščių šilelį ji skaitys tarptautinėje konferencijoje Briuselyje (Belgija). Būtent po tos konferencijos ji ir žada apsilankyti Anykščiuose...

Šis tas apie Lietuvos Studijų Sambūrį

Vienas iš šios lietuviškos organizacijos sumanytojų ir steigėjų dr. Algimantas Taškūnas savo laiškuose ne kartą įdomiai pasakojo apie lietuvybės puoselėjimą Tasmanijoje. Pasirodo, tai daryti čia nėra lengva.

Tasmanijoje, kuri žemės ploto dydžiu labai panaši į Lietuvą, lietuvių gyvena labai mažai – spėjama, kad nuo 40 iki 100. Lietuvos Studijų Sambūris neturi jokių nuolatinių pajamų, verčiasi tik iš aukų. Visi gerbiamo A.Taškūno, jo sūnaus Vinco ir kitų pasišventusių lietuvių visuomeniniai darbai yra neapmokami, savanoriški, dirbami tiktai Tėvynės labui. Savanoriai lietuvybės puoselėtojai ne tiktai dirba be jokio užmokesčio, bet dažnai esant reikalui aukoja iš savo kišenės...

Lietuvos Studijų Sambūris leidžia žurnalą „Lithuanian Paper“, kurio pavadinimą leidėjai verčia „Lietuviški Lakštai“. Pasak leidinio redaktoriaus dr. Algimanto Taškūno, tai vienintelis akademinis lietuvių žurnalas anglų kalba visame Pietiniame žemės pusrutulyje. Jau spėta išleisti daugiau kaip dvidešimt šio žurnalo numerių, kurių kiekvienas yra 72-96 puslapių. Leidžiamos ir knygos, kurios taip pat dovanojamos Lietuvai. Antai išleidus „Nereikalingų svetimžodžių rinkinį“, daugiau kaip 200 šių knygų padovanota Lietuvos bibliotekoms, mokymo įstaigoms.

Lietuvos Studijų Sambūrio (LSS) nariai studentai, besimokantys Tasmanijos universitete, garsina Lietuvos vardą ruošdami mokslo darbus lietuviškomis temomis ir supažindina su tais darbais dėstytojus bei bendramokslius. Šie darbai skaitomi ir aptariami per pietų pertraukų seminarus, kuriuos universitete organizuoja LSS atstovai.

Šios lietuviškos organizacijos rūpesčiu keliolika disertacijų ir stambesnių mokslo darbų apie Lietuvą ir lietuvius buvo parengti būtent Tasmanijos universitete. LSS nariai garsina savo tėvų ir protėvių brangiąją žemę ir už Tasmanijos ribų. Pavyzdžiui, jie dalyvauja visose AABS (Pabaltijiečių) konferencijose Australijoje. 1997 metais Adelaidėje paskaitas skaitė net keturi LSS atstovai iš Tasmanijos universiteto: Vincas Taškūnas, Sarah Taylor, dr. Algimantas Taškūnas ir dr. Armanda Banks. 2004-aisiais vykusioje dvyliktoje AABS konferencijoje Melburne paskaitas lietuviškomis temomis skaitė trys Tasmanijos universiteto Lietuvos Studijų Sambūrio nariai: dr. Algimantas Taškūnas, Kate Gross ir Madeleine Shuey. 1998 m. vasarą tarptautinėje AABS Pabaltijo Studijų konferencijoje Blumingtone, Indianos universitete, paskaitą apie Lietuvą ir lietuvius skaitė Tasmanijos universiteto humanitarinių mokslų studentas Vincas Taškūnas, beje, kurį laiką sėkmingai vadovavęs ir Lietuvos Studijų Sambūriui Tasmanijos universitete.

Esant pageidavimui, LSS rengia ir lietuvių kalbos kursus Tasmanijos universitete. Tokių mokinių po keliolika vis atsiranda. Šalia kitų žymių LSS veiklos barų būtinai reikia paminėti metinės stipendijos skyrimą studentams, rašantiems mokslo darbus apie Lietuvą ir lietuvius...

Lietuvybės puoselėtojai Tasmanijoje – tėvas ir sūnus

Dr. Algimantas Taškūnas – tikras lietuvybės sergėtojas ir puoselėtojas – jau sulaukė garbaus 78 metų amžiaus. Jis gimė ir augo Alytuje. Iš gimtojo krašto su giminėmis pasitraukė į Vakarus būdamas keturiolikos metų. Po karo Vokietijoje baigė Eichstato lietuvišką gimnaziją. (Jis puikiai prisimena, kad dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus irgi mokėsi toje pačioje mokykloje, tiktai viena klase aukščiau...) 1949 metais A. Taškūnas emigravo į Australiją, dvejus metus atliko karinę prievolę, tada devyniolika metų dirbo Vakarų Australijos geležinkeliuose, o vakarais studijavo – net trijuose Australijos universitetuose baigė keturis fakultetus. Algimantas Taškūnas nuo 1972 metų iki išėjimo į užtarnautą poilsį – 1994-ųjų metų – dirbo Vakarų Australijos, vėliau Tasmanijos universitetų administracijose, dėstė vadybą, darbo santykius, vokiečių kalbą mokslininkams. Su žmona išaugino keturis vaikus, tikrus Lietuvos patriotus, lietuvybės skatintojus. Sūnus Vincas studijavo Tasmanijos universitete, vadovavo Lietuvos Studijų Sambūriui, rašė mokslinius darbus, skaitė paskaitas lietuviškomis temomis. Vincas Taškūnas kurį laiką dirbo net Australijos senato pirmininko patarėju žiniasklaidai. (Tik pastaruoju metu, po rinkimų pasikeitus valdžiai, į Senatą išrinkus naujus žmones, jam teko ieškotis kito darbo...)

Nors ir sulaukęs garbaus amžiaus, dr. A. Taškūnas nenuilsdamas darbuojasi lietuvybės baruose, skaito paskaitas, bendrauja su studentais, redaguoja žurnalą „Lithuanian Papers“ ir atlieka daug kitų visuomeninių lietuvybės puoselėjimo darbų.

„Ateitis priklausys nuo pačių lietuvių – išeivijoje ir Lietuvoje...“

Tokia tad yra dabartis. „Ateitis priklausys nuo pačių lietuvių – išeivijoje ir Lietuvoje. Pradžioje visus Lietuvos Studijų Sambūrio darbus atlikdavo neapmokami savanoriai, bet jie baigia išnykti: kas išvažiuoja gyventi kitur, kas iškeliauja amžinybėn. Siekiant išsilaikyti ilgesnį laiką, reikės apmokamų tarnautojų, bet kas jais rūpinsis ir kas mokės jiems algą? Patirtis rodo, kad norint išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę, labai svarbu turėti įtakingų Lietuvos užtarėjų užsienyje. Todėl reikia puoselėti tokius centrus, kaip Tasmanijoje esantis Sambūris. Reikia žmonių, kurie nuolat skatintų studijas apie Lietuvą, – ir savųjų, ir svetimųjų. Reikia žmonių, kurie sugebėtų skelbti faktus apie Lietuvą ir ją gintų žiniasklaidoje, paskaitose, diskusijose. Nepamirškime: žodžių karas tebevyksta, ir valstybės yra nukariaujamos ne tankais, bet žodžiais...“ – sako dr. A. Taškūnas.

Nelengva, oi, nelengva išlaikyti lietuvybės salelę Tasmanijos lietuvių saujelei, kai trūksta materialinės paramos, kai didelius užmojus trukdo įgyvendinti lėšų stoka. Ir itin skaudu, kai tolimojoje Tasmanijoje gyvenantys lietuviai išeiviai nesulaukia paramos iš Lietuvos. Dr. A. Taškūnas net neprisimena, kada sulaukė paramos iš Lietuvos – gal prieš kokį pustuzinį metų ar daugiau. „Gal mes nemokame prašyti, o gal nežinome tvarkos, kada ir kaip Lietuvos Respublikos valdžia galėtų mus paremti“, – su skauduliu širdyje pasakoja mūsų kraštietis. Jis prisiminė, kaip 2006 metais ir 2007 m. pradžioje užpildė anketas ir pateikė Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Deja, iš šios rimtos organizacijos taip ir nesulaukė jokio atsako, jokios moralinės ir materialinės paramos. Šio departamento tinklapyje galima surasti daug įvairios informacijos, deja, apie Tasmanijos universitete veikiantį ir daug nuveikusį lietuvybės srityje Lietuvos Studijų Sambūrį nepavyko surasti jokių duomenų. Išvardinta daugiau kaip pusšimtis užsienio lietuvių žiniasklaidos priemonių, nurodyta periodinių leidinių, radijo stočių pavadinimai, adresai, telefonai, tačiau apie žurnalą „Lithuanian Papers“ nėra jokios informacijos, nors šis leidinys leidžiamas ne vienerius metus. (Nurodomi tik Australijoje leidžiamo savaitraščio „Mūsų pastogė“ ir mėnraščio „Tėviškės aidai“ duomenys.) Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas skelbia ir įvairius konkursus, finansuoja išeivijos organizacijų parengtus projektus. Vargu, ar informacija apie tokius konkursus, projektų priėmimą pasiekia visas organizacijas, dar kažin, ar visi išeivijoje gyvenantys veiklūs lietuviai žino, kur tokios informacijos ieškoti. Matyt, Departamento pareigūnams reikėtų būti aktyvesniems ir patiems ieškoti informacijos pateikimo būdų, nesitenkinti vien tik kada ne kada atnaujinama svetaine. Tai būtų galima padaryti ir išeivijos lietuvių žiniasklaidos priemonėse, per ambasadas ir konsulinius skyrius ir pan. Vertėtų būti lankstesniems, atlaidžiau vertinti pateikiamus projektus, labiau atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su išeivijos gyvenimo, veiklos sąlygomis. Juk, viena, kai yra didelė lietuvių bendruomenė, kai spaudos leidiniai, visuomeninės organizacijos turi daug rėmėjų, ir kita, kai tolimoje šalyje gyvena nedaug tautiečių ir dar mažiau tokių, kurie gali paremti veiklių lietuvių pastangas.

Norisi tikėti, kad Lietuvoje atsiras geraširdžių žmonių, organizacijų, firmų, privačių verslininkų, kurie neliks abejingi ir parems finansiškai Tasmanijos lietuvių veiklą. Norisi tikėti, kad į dr. Algimanto Taškūno ir jo pasekėjų nuoširdžius darbus, Lietuvių Studijų Sambūrį Tasmanijos universitete, šios organizacijos leidybinę veiklą, studentams skiriamas lietuviškas stipendijas ir panašius gražius ir sveikintinus dalykus atkreips dėmesį ir mūsų politikai, Vyriausybė, labdaros ir paramos fondai, be abejo, ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Reikalinga, labai reikalinga Tasmanijos lietuviams tiek moralinė, tiek materialinė parama...

Visiems, kurie norėtų geranoriškai paremti, kas pageidautų užmegzti ryšius, pateikiu ir tikslesnius duomenis: LSS (Lithuanian Studies Society at the University of Tasmania), Post Office Box 777, SANDY BAY Tasmania, 7006 Australia (tuo pačiu adresu rašyti ir žurnalo „Lithuanian Papers“ redakcijai). El. paštas: A.Taskunas@utas.edu.au

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija