Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Į suvažiavimą rinkosi Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyviai

Kazimieras Dobkevičius

Partizanų suvažiavimo delegatai – šaunūs ir pasitempę, kaip jaunystės metais

LLKS valdybos pirmininku vėl išrinktas dim. pulk. Jonas Čeponis Autoriaus nuotraukos

Lietuvos partizanai nuo 1944 iki 1953 metų sovietų okupantams kėlė siaubą, tačiau žadėtoji pagalba iš Vakarų neskubėjo ir išsivaduojamoji kova slopo. NKVD agentai prasiskverbė į partizanų vadovybės gretas, prasidėjo didelės išdavystės, o partizanų gretos retėjo. Galiausiai sovietai nuslopino rezistencinę kovą, suėmė išduotą Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadą Vytautą Žemaitį.

Ginkluotas pasipriešinimas sutrukdė Rusijos kolonistams Lietuvoje įsikurti, skirtingai nei Estijoje ar Latvijoje. Sovietmečiu rusai Lietuvoje tesudarė tik 6-7 proc. gyventojų. Apie 83 proc. Lietuvos sudarė autochtonai – vietiniai, visą laiką čia gyvenę lietuviai. Nesisekė ir rusifikavimo politika, nors pastangų įdėta labai daug.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1988 m. birželio 3 dieną prikėlė Lietuvą. Beginkliai žmonės įvykdė dainuojančią revoliuciją, ją apgynė ir Lietuva 1990 m. kovo 11 dieną paskelbė Nepriklausomybę. Viena po kitos pradėjo savo veiklą ir patriotinės organizacijos. Tarp jų – ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis. Po pusės amžiaus Lietuvos žmonės sužinojo tiesą apie nuožmią kovą už laisvę, kankinimus, išdavystes, Rainių skerdynes, Pravieniškių kalinių žūtį, Kalniškės mūšį ir didžiavyrius partizanus. Išlikę gyvi buvo savos valdžios pelnytai apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais, apgaubti žmonių pagarba. Iš šulinių, mėšlo duobių, slaptų kapaviečių buvo surankioti kauleliai nukankintų partizanų ir iškilmingai palaidoti, iškilo paminklai, kryžiai, kuriuos lanko jaunoji karta, bendražygiai, gerbia jų atminimą.

Jau tapo tradicija rengti kasmetinius LLKS suvažiavimus, aptarti politinę padėtį Lietuvoje, einamuosius reikalus, informuoti visuomenę apie tikrąją padėtį visuose gyvenimo srityse. Kaune rinkosi LLKS suvažiavimo delegatai. Ryte, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už visus partizanus, ryšininkus, rėmėjus, kurie žuvo kovose ar buvo nukankinti tremtyje. Šv. Mišias aukojo kun. Artūras Kazlauskas. Paskui veteranai darnia rikiuote su vėliavomis žygiavo į Kauno Įgulos karininkų ramovę.

Kasmet į suvažiavimą atvyksta garbūs svečiai. Tarp jų – KASP vadas pulk. Antanas Plieskis, prof. Ona Voverienė, monsinjoras dim. pulk. Alfonsas Svarinskas, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas, KOP vadas pulk. ltn. Reklavičius, Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos dimisijos karininkai majoras Antanas Daugėla, kpt. Kazimieras Giedraitis, kpt. Bronius Girdvainis, žurnalistas, publicistas Vilius Bražėnas ir dar daugybė žymių, garbių svečių.

Po nuskambėjusių Partizanų ir Lietuvos himnų prasidėjo suvažiavimo darbas. Apie nuveiktus darbus ir padėtį Lietuvoje pasakojo LLKS Prezidiumo pirmininkas dim. pulk. Jonas Čeponis. Pasak J. Čeponio, LLKS gretos retėja. Išeidami norime, sakė pranešėjas, palikti prisiminimų nuotrupas apie buvusią negailestingą Laisvės kovą. Kovodami tikėjome, kad Lietuva turi būti laisva, nepriklausoma. Esame tie laimingieji, kurie sulaukė Laisvės, tačiau mus įpareigoja žuvusieji, kad surinktume ir garbingai palaidotume visus, kurie buvo enkavedistų išniekinti, kad ateities kartos galėtų nulenkti jiems galvas.

„Išdavikiška parsidavėlių-koloborantų gyva dvasia kaupia jėgas revanšui. Esame NATO, ES, bet ar tauta pasiruošusi ginti laisvės iškovojimus?“ – retoriškai klausė pranešėjas. Kova su KGB, rezervistų likučiais nutraukta, savo pranešime kalbėjo LLKS vadas. Komunistų, KGB bei stribų šeimoms per praėjusius 50 okupacijos metų buvo sudarytos įvairios lengvatos – suteikiami butai, nemokamas gydymas, sanatorijos, mokslas užsienyje ir t.t. Šiandien pastarieji prilyginami Laisvės kovotojams, tremtiniams, jiems suteikiamas „nukentėjusių“ statusas, nes įstatyme parašyta: „taip pat nukenkėjusiems kovose su partizanais“.

Nėra didesnio pasityčiojimo iš partizanų kančių, pasišventimo... Privalome reikalauti, kad už kiekvieną nužudytą būtų atlyginta, kaip tai daro kitos valstybės.

J. Čeponis minėjo, kad ir 2007 metais buvo statomi paminklai žuvusiems partizanams, rengiami minėjimai. Laukiama ir nesulaukiama paminklo Laisvės kovotojams Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Jau prie slenksčio ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, tačiau įvairiais būdais vilkinama paminklo statybos pradžia.

Mokyklose naikinama tautinė dvasia. Tik reta mokykla puoselėja tautines tradicijas, mini istorines Lietuvos datas, kovas, o apie partizanų žygdarbius retai užsimenama. Tačiau, dim. pulk. J. Čeponio nuomone, Lietuvoje yra ir daug gražaus jaunimo, kuris nepasiduoda kosmopolitizmui, nebėga iš Lietuvos.

Organizacijos gretose dar neseniai buvo 330 partizanų, o šiemet jų jau beliko 276. „Tikime, kad būsime budrūs ir jokie priešai nesugebės mūsų valstybės pavergti“, – sakė pranešimo pabaigoje partizanų vadas.

Prof. Ona Voverienė savo kalboje priminė, „kad partizanai, jų žutbūtinė kova už Lietuvos laisvę buvo mūsų dvasios tiltas sovietijos melagysčių ir apgaulės vergijoje. Partizanai budino mus giliu sovietmečiu nepalūžti, ištverti. Partizanai išlaikė duotą priesaiką Tėvynei, jų dėka lietuvių tautoje išliko nenumaldomas noras būti laisviems“.

Suvažiavimui sveikinimo žodį tarė KASP vadas pulk. Antanas Plieskis, publicistas Vilius Bražėnas, LPKTS vadovas Antanas Lukša, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas, katalikų laikraščio „XXI amžius“ redaktorius Edvardas Šiugžda. Partizanų dvasios tėvas, dim. pulk. monsinjoras Adolfas Svarinskas sakė, kad partizanai beveik visi buvo tikintys katalikai, dažnai dalyvaudavo šv. Mišių aukoje. Monsinjoras ir dabar kvietė melstis už partizanus.

Suvažiavime I laipsnio „Partizanų žvaigžde“ buvo apdovanoti: Antanina Garšvienė-Milda, Albertas Petrauskas-Valdovas, dim. kpt. Vytautas Nanartonis-Nainys; II laipsnio „Partizanų žvaigžde“ apdovanoti: Jonas Gurskas-Svajūnas, Bernardas Arbočius-Liepsniukas, Onutė Trakimienė-Snieguolė, Pranas Rimdokas-Jūrininkas, Vaclovas Žutautas-Aušra, Julijonas Mickus-Beržas, Kajetonas Karčiauskas-Klevas, Jonas Gužas, Aleksas Vaitelis-Rimutis, Emilija Zalagėnienė-Amazonė, Sigitas Kvietkauskas-Ūkininkas.

LLKS valdybos pirmininku vėl buvo perrinktas dim. pulk. Jonas Čeponis.

Lietuvos partizanų globos fondo rėmėjai ir valdyba atsiuntė sveikinimą suvažiavimui, kuriame yra tokie žodžiai : „Mes visiškai pritariame Nijolės Sadūnaitės pilietinei iniciatyvai, paskelbtai interneto dienraštyje „Bernardinai. Lt“ (2008 m. balandžio 5 d.), kad tik bendromis pastangomis išsaugosime valstybę, kai jai iškilo didelis pavojus, nes plyta po plytos ardomi jos pamatai. Griūtį esame pajėgūs sustabdyti tik vieningai pakilę. Ir pirmiausia rinkdami naują Seimą“.

© 2008 „XXI amžius“