Apie
vieną subliuškusią isteriją
Sutikus šitą žmogų ne visada įtarsi, kad jis yra
labai galingas. Netgi priešingai galima pagalvoti, kad sutikai
labai silpną, išvargintą, negandų iškankintą vyriškį. Išties, jis
neaukšto ūgio, apsirengęs dešimties metų senumo striukele, paprastu
kostiumu. Tačiau televizijos ekrane (o čia jis pasirodo dažnai
naujosios Lietuvos TV valdžios dėka gavo nuolatinę laidą ypač
dabar, po neįprastai pakrypusių įvykių šalyje vis rėkiant apie nacizmo,
fašizmo ir rasizmo baubą šalyje) šis vyrukas įgauna savo formą,
atrodo tarsi galiūnas, nesuvaržomas bet kokiame sprendime. O dar
galingesnis tampa tada, kai pradeda komentuoti apie nacizmą ar rasizmą
Lietuvoje.
|
Į suvažiavimą
rinkosi Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyviai
Kazimieras Dobkevičius
|
Partizanų suvažiavimo delegatai
šaunūs ir pasitempę,
kaip jaunystės metais
|
Lietuvos partizanai nuo 1944 iki 1953 metų sovietų
okupantams kėlė siaubą, tačiau žadėtoji pagalba iš Vakarų neskubėjo
ir išsivaduojamoji kova slopo. NKVD agentai prasiskverbė į partizanų
vadovybės gretas, prasidėjo didelės išdavystės, o partizanų gretos
retėjo. Galiausiai sovietai nuslopino rezistencinę kovą, suėmė išduotą
Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadą Vytautą Žemaitį.
Ginkluotas pasipriešinimas sutrukdė Rusijos kolonistams
Lietuvoje įsikurti, skirtingai nei Estijoje ar Latvijoje. Sovietmečiu
rusai Lietuvoje tesudarė tik 6-7 proc. gyventojų. Apie 83 proc.
Lietuvos sudarė autochtonai vietiniai, visą laiką čia gyvenę lietuviai.
Nesisekė ir rusifikavimo politika, nors pastangų įdėta labai daug.
|