| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kodėl pamirštame, kas mes esame Vilniaus pedagoginio universiteto ir Vilniaus kolegijos tautinis spektaklis Prienuose Janina Kazlauskaitė-Janulionienė, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos psichologė
Muzikinis spektaklis Žaldoko sapnas (meno vadovas dr. Egidijus Mažintas) sukurtas remiantis Boriso Dauguviečio pjese Žaldokynė. Spektaklį kūrė žmonės iš įvairių socialinių grupių studentai, dėstytojai, žmonės su fizine negalia. Žiūrovą stebina gili spektaklio mintis, ironiškas požiūris į valdininko orumą, kyšininkavimą. Veiksmas, vykstantis senelių prieglaudoje (valdininkiškos Lietuvos metafora), atskleidžia gyvenimo užkulisius. Svarbiems asmenims pensionato gyventojai ir darbuotojai rodo tik nudailintą gyvenimą, o svečiai, prisidengę kilniomis idėjomis, savo ruožtu propaguoja jiems aktualias, su jų gyvenimu nesusijusias idėjas ir tikslus. Tačiau nors ir mokinti kaip reikia kalbėti su vizitatoriais, pensionato gyventojai vis dėlto prasitaria, koks iš tikrųjų gyvenimas čia verda. Nuo gyventojų neatsilieka ir kai kurie pensionato darbuotojai, dėl savo darbo specifikos supanašėję su pačiais gyventojais. Spektaklyje atsispindi ir senovės lietuvių tradicijos, papročiai, galiausiai ir pati senovės lietuvių buitis, jų kultūra, apeigos. Žiūrovą stebina aktorių įsijautimas į savo vaidmenis, turint omenyje, kad aktoriai yra žmonės su negalia. Tokios neįgaliųjų saviraiškos, integracijos į visuomenę iniciatyvos yra labai sveikintinos. Džiugina ir tai, kad kartu su jais dalyvauja ir studentai, dėstytojai. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Algirdas Vladislovas Šalkauskas, Svetlana Laima Zemleckienė, Loreta Paulauskienė, Antanas Kiveris, Andžej Matusievič, Ričardas Maconis, Mindaugas Volochovičius, Stanislava Sipavičienė, Jūratė Kuliešiūtė, Alvydas Stašiauskas, Antanas Sinkevičius, Kostas Mačiūnas, Inga Filipovič, Jurgita Oberlianaitė. Šiandieniniame skubančiame pasaulyje, kuriame svarbiausios pasidarė materialinės vertybės, mes pamirštame, kas mes esame, kokiai kultūrai priklausome, kokios mūsų šaknys, tradicijos, papročiai. Visko po truputį galėjo pamatyti scenoje prieniškiai Žaldoko sapne (libretas L.Paulauskienės ir E. Mažinto): ir šokio, ir dainos, ir senų tradicijų, ir užkalbėjimų, ir mistikos, kaimiško būrimo, senovinio žmonių gydymo seansų ir dvasių. Spektaklio režisierius sugebėjo orientuoti artistus šviečiamajam tikslui ir praktinių įgūdžių įgijimui. Spektaklio socialinei integracijai padėjo tai, kad moksleiviai ir studentai nuolat kontaktuoja su neįgaliaisiais. Mokymasis per patyrimą yra naujoviškas ir netradicinis mokymo metodas. Dalyviai (studentai) patyrusio meninio ugdymo specialisto dr. E. Mažinto įtraukiami į pažinimo procesą, dialogą su savimi ir aplinka. Žiūrovai pripažino, kad tai buvo vienas geriausių spektaklių, kokius teko matyti. Iš vaidmenų labiausiai įsiminė pagrindinių vaidmenų atlikėjai: aludaris Žaldokas (akt. A. V. Šalkauskas), Magdalena Paukštytė (akt. L. Paulauskienė), Morta Žaldokaitė (akt. S. L. Zemleckienė), kaimo muzikantas Motiejus Sapiega (akt. A. Kiveris), zakristijonas Rūta (akt. A. Matusievič) ir kiti spalvingi personažai. Daugelis nepatikėjo, kad žmonės, turintys negalią, gali taip įsijausti į vaidmenį. Galime džiaugtis, kad yra žmonių, turinčių kilnių idėjų, noro ir galimybių jas realizuoti bei galinčių atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog visi žmonės turi ne tik fiziologinius, bet ir saviraiškos, tobulėjimo poreikius, kurie yra ne ką mažiau svarbūs. Mūsų visų, o ypač socialinėje ir psichologinėje sferoje dirbančių ar besiruošiančių dirbti žmonių, pareiga padėti žmonėms su negalia save realizuoti. Prienų spec. mokyklos pavaduotoja Z. Linkevičiene su Revuonos mokyklos direktore L. Ragiene džiaugėsi vykusiu bendradarbiavimu ir sakė, kad tai neeilinis įvykis mokyklos gyvenime.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |