|
Sprendimai ir jų užkulisiai
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Vienas žymesnių įvykių Lietuvos padangėje yra teismo priimtas sprendimas panaikinti namų areštą Viktorui Uspaskichui. Darbo partijos vedlys be galo džiaugėsi šiuo sprendimu, kuris atvėrė kelią organizuoti partijos rinkimų kampaniją. Koks nors naivus pilietis gali pasakyti, kad tai yra demokratija, viskas čia teisėta. Tačiau šis demokratiškas sprendimas priimtas tuo metu, kai sovietmečio disidentas ir savanoris A. Petrusevičius yra uždaromas į kalėjimą dėl labai abejotinų kaltinimų, remiantis tik provokatorių parodymais, prorusiškas oligarchas, organizavęs daugelį aferų, pagarsėjęs ne tik ,,Jangilos afera, bet ir dokumentų klastojimu, Europos Sąjungos lėšų grobstymu, vėl galės netrukdomas organizuoti savo verslo bei partijos veiklą. Tiek Uspaskicho verslo, tiek partijos reikalai nuolat yra apsupti įvairių skandalų. Pati Darbo partijos įkūrimo ir iškilimo istorija verta dėmesio ir ateityje taps išsamiu istorikų tyrimo objektų. Kai kurios su tuo siejamos paslaptys anksčiau ar vėliau iškils. Partiją įkūrė verslininkai, palaikomi Rusijos žvalgybos, partijos veikla buvo finansuojama iš rusų žvalgybos fondų, ,,Gazpromo bendrovės ir įtakingų Rusijos mafijos vadeivų. Darbo partiją remiantys Rusijos piliečiai J. Goldovskis, G. Lučianskis ir kiti yra pakankamai gerai žinomi šioje šalyje. Nors jiems ir teko pasėdėti teisiamųjų suole, tačiau jie, būdami įtakingi dėl savo ryšių su Kremliaus veikėjais, dirba savo juodus darbus tiek Rusijoje, tiek kituose kraštuose. Uspaskichas, Bosas, Gedvilas, Jagminas ir kiti veikėjai, kūrę Darbo partiją mūsų šalyje, irgi yra abejotinos reputacijos ir turi įtakingų ryšių. Viktoras Uspaskichas jau naudojasi laisvės privalumais ir dalyvauja televizijos bei radijo laidose, žarstydamas populistinę propagandą. Bet V. Uspaskicho šeimos valdomose Krekenavos agrofirmos grupės įmonėse jau žlunga Viktoro ,,geradarystės mitas. Daugybė žmonių prarado darbą, o dar prieš keletą metų Uspaskichas savo valdomų bendrovių darbuotojams žadėjo jais pasirūpinti, o jei bendrovės būtų uždaromos išmokėti jiems solidžias kompensacijas. Atidžiau pažvelgus į Darbo partijos užkulisius, už dažnai regimų Uspaskicho, Graužinienės, Daukšio figūrų regimos kur kas paslaptingesnės asmenybės Romas Ruškulis ir Gintaras Furmanavičius. R. Ruškulis yra tikrasis Darbo partijos iždininkas, susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, G. Furmanavičius yra vienas pagrindinių partijos ideologų, paskutiniu metu išliekantis šešėlyje.
Kito populistų vedlio Rolando Pakso bendražygių Audriaus Butkevičiaus, Evaldo Lementausko ir Gintaro Kazako byloje aiškėja vis daugiau svarbių detalių. Paksininkai buvo sudarę juodąją kasą, skirtą papirkinėjimui ir tamsiems sandėriams finansuoti. Iš šios kasos konservatoriui Viliui Urbonavičiui buvo siūloma 380 tūkstančių litų, kad jis pritartų valdantiesiems svarbiuose balsavimuose. Tačiau Urbonavičius pasirodė turintis tvirtą pilietinę poziciją ir kreipėsi į STT. Balandžio 23 dieną Lementauskas įteikė Urbonavičiui pradinę sumą 50 tūkstančių litų. Susidaro įspūdis, kad ,,tvarkiečiai turi sukaupę daug pinigų savo tamsiems darbeliams įsukti, kuriuos tvarkė ,,juoduoju iždininku vadinamas E. Lementauskas. Žinant A. Butkevičiaus ankstesnes istorijas, dalyvavimą įvairiose aferose, jo dabartinis vaidmuo šioje korupcijos byloje didelės nuostabos nekelia. 1994 metais jis buvo įtariamuoju skandalingoje ginklų pirkimo byloje, kurioje, be jo, figūravo ir kai kurie Lietuvos verslininkai ir kariškiai. Byla buvo sėkmingai tiriama, joje nustatyti sukčiavimo ir lėšų grobstymo faktai, tačiau bylą tiriantys pareigūnai patyrė spaudimą iš tuometinio prezidento A. Brazausko ir jo patarėjų, spaudimas buvo patiriamas ir iš Rusijos generolų pusės. Tad bylos tyrimas 1994 metų pabaigoje buvo nutrauktas. 1997 metais Butkevičius įkliuvo dėl kyšio, kurį ėmė taip atvirai, kad tikriausiai tai buvo jam labai įprasta procedūra. Po 2000 metų prasidėjusi Butkevičiaus, kaip prekeivio ginklais ir politinio konsultanto karjera, yra gana mįslinga. Čia jam pasitarnavo ryšiai su įtakingais Rusijoje veikėjais buvusiu gynybos ministru P. Gračiovu, GRU pulkininku A. Surikovu ir kitais.
D ar viena aktuali paskutinio laikotarpio tema Klaipėdos šiukšlynas. Panaikinus greta Klaipėdos buvusį šiukšlyną, darbą prarado apie du šimtai čia gyvenusių ir jame dirbusių benamių. Baiminamasi, kad benamiai užplūs Klaipėdos centrą. Per paskutinius kelerius metus benamių skaičius Lietuvoje žymiai išaugo. Tai problema, kuriai spręsti reikia atsakingo požiūrio, gerai parengtos strategijos ir, žinoma, nemažai lėšų. Tokiems žmonėms reikia padėti. Jei tik prisidengsime gražiomis kalbomis, o benamių problemos nespręsime iš esmės, didėjančios benamių armijos pradės kurti nelegalius lūšnynus ir sukels nemažai sunkumų greta gyvenantiems žmonėms ir valdžios struktūroms.
Žinoma, benamių problema, nors ir aktuali Lietuvoje, tačiau nėra pagrindinė mūsų krašte. Didžiausia šių metų problema atslenkanti ekonominė krizė. Pirmieji šios krizės požymiai pasireiškė praėjusių metų rugpjūčio-spalio mėnesiais, kai infliacija pasiekė seniai neregėtą ribą per keletą mėnesių įvairūs maisto produktai pabrango 15-25 procentais. Nuo 2008 m. sausio ėmė strigti per paskutinius kelerius metus išsiplėtojęs statybų verslas. Tai susiję tiek su kylančia infliacija, sparčiai augančiomis statybinių medžiagų bei paslaugų kainomis, tiek su pasikeitusia bankų strategija, kai gerokai griežtinamos paskolų išdavimo sąlygos. Žmonėms susirūpinimą kelia ir nuo kitų metų rudens kilsiančios šildymo kainos. Vilniuje žadama kainas už šildymą pakelti 55 procentais, šildymo kainos žymiai kils ir kituose miestuose.
P raėjusią savaitę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė išvadas dėl premjero Gedimino Kirkilo veiklos. VTEK priėmė sprendimą, kad premjeras nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo. Kirkilo šeima valdo įvairių strateginių bendrovių ,,Lietuvos dujos, Suskystintos dujos ir kitų akcijas. Tad opozicijos politikai kėlė pagristas abejones, ar gali premjeras objektyviai dalyvauti su šiomis bendrovėmis susijusių sprendimų priėmime. Paskutiniu metu Kirkilo veiksmai vertinami įvairiai, tačiau svarbi aplinkybė ta, kad premjero patarėjų rate yra kelios įdomios asmenybės Albinas Januška, Visvaldas Račkauskas, Vilius Kavaliauskas. Nes kiekvieną premjerą galima vertinti ir pagal jo patarėjų komandą. ,,Karaliaus slapyvardžiu sovietmečiu veikęs KGB agentas V. Kavaliauskas šnipinėjo užsienio lietuvius, aktyviai dalyvavo nuo 1985 metų Lietuvoje kelerius metus vykdytoje antikrikščioniškoje kampanijoje. Buvęs policijos generalinis komisaras ir prezidento Pakso patarėjas Račkauskas į premjero patarėjų komandą pateko neatsitiktinai. Ko gero, jis turi palaikyti ryšį tarp Kirkilo komandos ir Pakso aplinkos žmonių. Albino Januškos įtaka Kirkilo vyriausybėje didžiulė, jo žodis yra svaresnis už kai kurių ministrų. Būdamas ,,Dujotekanos ir kai kurių Maskvos veikėjų vietininku vyriausybėje, A. Januška dažnai nulemdavo sprendimų priėmimą. Ši situacija primena prieš daugybę metų Lenkijoje buvusią padėtį, kai šalia premjero Milerio darbavosi įtakingas patarėjas Levas Ryvinas. Kai teisėsauga atskleidė jo aferas, Ryvinas buvo teisiamas, grėsmė buvo iškilusi ir premjerui Mileriui. Tuomet Lenkiją valdžiusiems buvusiems komunistams šis skandalas padarė nemenką žalą, gerokai krito jų populiarumas.
D ar vienas reiškinys, pasireiškęs Lietuvos viešojoje erdvėje, yra demokratinės krypties visuomenės veikėjų ir politikos apžvalgininkų puolimas. Respublikoje ir jai artimuose leidiniuose bei dar kai kuriose žiniasklaidos priemonėse. Sistemingai užsipuolamas istorikas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, filosofas, politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius, kai kurie kiti žinomi visuomenės veikėjai, propaguojantys demokratines, krikščioniškas vertybes.
Kokios gi tokio puolimo priežastys? Viena jų artėjantys rinkimai ir dėl to propagandinio karo taikinyje atsidūrę ne tik demokratinės opozicijos politikai, bet ir tie asmenys, kurie viešojoje erdvėje nuosekliai atstovauja demokratinėms, vakarietiškoms vertybėms, pasisako televizijos, radijo laidose, rašo straipsnius. Šiuo metu Lietuvoje vyksta ne vien politinė kova, bet ir kova dėl vertybių, dėl galimybės daryti įtaką visuomenės apsisprendimui ir Lietuvos vystymosi krypčiai. Nepaisant tam tikros sumaišties ir keliamos dūmų uždangos, egzistuoja dvi Lietuvos ateities raidos kryptys. Viena toliau likti prorusiška satelitine respublika, kurioje klesti korupcija, melo ir klastos politika, ekonominis ir kultūrinis nuosmukis. Kita kryptis demokratinės raidos kelias, kuriuo eidami vadovausimės krikščioniškomis ir humanistinėmis vertybėmis, apribosime korupciją, imsimės ryžtingų politinių ir ekonominių reformų, kurių pagrindu galėsime vietoj dabartinės butaforinės valstybės sukurti stiprią, klestinčią valstybę.
© 2008 XXI amžius
|