Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Rinkimus Serbijoje laimėjo demokratinės jėgos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Serbijos parlamento rinkimuose laimėjo prezidento Boriso Tadičiaus remiamas blokas „Už europietišką Serbiją“ AFP nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Serbijoje vyko rinkimai į šalies parlamentą. Preliminariais duomenimis, juose nugalėjo prezidento Boriso Tadičiaus remiamas blokas „Už europietišką Serbiją“, už kurį balsavo 36,7 proc. rinkėjų. Antroje vietoje liko nacionalistinė Serbijos radikalų partija – 28,6 proc., trečioje – Vojislavo Koštunicos vadovaujama Serbijos demokratų partija – 13,5 proc. Be to, į parlamentą pateko ir Serbijos pensininkų partija – 9,14 proc. ir nacionalinių mažumų partijos, kurioms užtenka surinkti daugiau kaip vieną procentą balsų: Vengrų partija – 1,2 proc. ir Bosnių partija – 1,15 proc. Rinkėjų aktyvumas nebuvo didelis – prie balsavimo urnų atėjo 62,3 proc. rinkėjų. Rinkimus stebėję įvairių tarptautinių organizacijų atstovai stambesnių pažeidimų neužfiksavo.

Rinkiminė kampanija buvo labai aktyvi. Nacionalistinė Radikalų partija kaltino Serbijos prezidentą B. Tadičių šalies interesų išdavyste ir pataikavimu Europos Sąjungai. Balandžio mėnesį Tadičiui buvo net grasinama susidorojimu, jis gavo grasinamo turinio laiškų, kuriuose už tariamą išdavystę buvo žadama prezidentą nušauti. Dėl to jau kuris laikas gerokai sustiprinta prezidento apsauga.

Aštri politinė kova Serbijoje verda jau seniai. Radikalų partijos veikėjai savo pasisakymuose vis dar šlovina ,,didžiąją Serbiją“, egzistavusią Miloševičiaus laikais, eskaluoja Kosovo nepriklausomybės temą. Radikalus palaikančiuose laikraščiuose pasirodė net pokalbiai su dabar kalinčiu Miloševičiaus laikų specialaus policijos būrio, vadinamųjų ,,raudonųjų berečių“ vadu Miloradu Lukovičiumi (Legija), vadovavusiu ir įtakingai Zemuno kriminalinei grupuotei. Lukovičius dabar atlieka bausmę už dalyvavimą premjero Zorano Džindžičiaus nužudymo organizavime 2002 metais.

Dabar M. Lukovičius net ir savo nusikaltimus pateisina patriotiniais motyvais. Prisimindamas Zoraną Džindžičių, jis kaltina jį serbų tautos interesų išdavyste, šlovina save ir savo bendražygius, prisimena dalyvavimą Bosnijos kare, baudžiamosiose operacijose prieš Kosovo serbus. Provakarietiška koalicija „Už europietišką Serbiją“ savo rinkimų programoje akcentavo ekonomių reformų ir kovos su korupciją svarbą, be to, koalicijos lyderiai nuosekliai pasisakė už bendradarbiavimą su Vakarų Europos valstybėmis.

Nors Boriso Tadičiaus remiama provakarietiška koalicija „Už europietišką Serbiją“ ir pasiekė pergalę, bet dar neaiškus būsimos Vyriausybės sudarymo klausimas. Demokratų partijos lyderis Vojislavas Koštunica pareiškė neisiantis į koaliciją su Tadičiaus šalininkais. Radikalų partijos lyderis Tomislava Nikoličius jau pirmadienį ryte susitiko su Vojislavu Koštunica aptarti situacijos ir konsultavosi dėl galimos koalicijos. Svarstoma, kad naują koaliciją gali nulemti ir keli ,,auksiniai balsai“, kad ir viena, ir kita pusė bandys pritraukti nacionalinių mažumų – vengrų ir bosnių atstovus parlamente. Savo aiškios pozicijos dėl dalyvavimo vienokioje ar kitokioje koalicijoje dar neišreiškė Serbijos pensininkų partijos lyderiai.

Situacija Kosovo krašte ir su tuo susijusios aistros Serbijoje kiek aprimo. Nors serbų nacionalistai ilgai eskalavo šią temą, rengdami mitingus ir įvairias triukšmingas akcijas, būtent prezidento Boriso Tadičiaus ir jį palaikančios nuosaikesnės visuomenės dalies pozicija buvo lemiamas faktorius, padėjęs apraminti aistras. Dauguma Europos valstybių jau pripažino Kosovo nepriklausomybę, tą neseniai padarė ir Lietuva.Vis dėlto šešios Europos valstybės nepripažino Kosovo nepriklausomybės, tarp jų trys Europos Sąjungos šalys – Ispanija, Kipras ir Slovakija – ir dar kelios valstybės – Rusija, Baltarusija ir Juodkalnija. Ispanija ir Kipras nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, nes abiejose valstybėse aktyviai veikia separatistiniai judėjimai. Ypač aktyviai už savo nepriklausomybę kovoja Ispanijos baskai. Slovakija turi tam tiktų problemų su čia gyvenančiais etniniais vengrais, kurie sudaro 11 procentų Slovakijos gyventojų. Vengrai reikalauja kuo platesnės autonomijos Slovakijoje. Šie reikalai dar nėra išspręsti – prieš keletą metų buvo kilę net susirėmimai tarp vengrų ir slovakų, buvo sužeistų žmonių, sunaikinti pastatai, transporto priemonės. Aštresnius konfliktus pavyko numalšinti, tačiau dėl įvairių priežasčių (ir dėl ekonominių motyvų) vengrų autonomijos klausimas sprendžiamas lėtai.

Rusijos politikai ir diplomatai vis dar pakursto aistras skelbdami, kad Kosovo nepriklausomybė buvo paskelbta neteisėtai. Neseniai šiuo klausimu vėl pasisakė Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas. Jis teigė, kad vienašališkas Kosovo nepriklausomybės paskelbimas yra neteisėtas žingsnis, o dėl Kosovo separatistų palaikymo kaltino JAV ir Didžiosios Britanijos lyderius. Rogozinas nėra vien tik aukštesnio rango diplomatas – jis nuo 1993 metų aktyviai dalyvavo Rusijos politiniuose procesuose, ilgą laiką buvo Dūmos narys, yra vieno iš nacionalistinių judėjimų lyderis. Rogozinas artimas Kremliui nuo pat Putino įžengimo į postą 2000 metais.

Neseniai Serbija nesėkmingai bandė kelti Kosovo klausimą Jungtinių Tautų Saugumo taryboje. Vėl buvo skundžiamasi, kad Kosovo nepriklausomybės paskelbimas neatitinka tarptautinių teisės normų. Bet kai kurioms JT Saugumo tarybos narėms atsisakius dalyvauti tokiuose svarstymuose, šio klausimo svarstymas buvo pristabdytas.

© 2008 „XXI amžius“