| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Mirė Vilkijos klebonas AA kun. jubil. Leonas Kalinauskas (1925-1948-2008)
Gegužės 2 dieną po sunkios ir ilgos ligos mirė Vilkijos parapijos klebonas kunigas Leonas Kalinauskas. Jis buvo gimęs 1925 m. vasario 7 d. Rumšiškėse, mokėsi Rumšiškių pradžios mokykloje. 1938 metais mokslą tęsė Kauno VI gimnazijoje. 1944-aisiais įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1948 m. gruodžio 19 d. Panevėžyje įšventintas kunigu. Iš pradžių darbavosi Rumšiškių parapijoje. 1950 metais paskirtas Pašvitinio parapijos vikaru, 1951-aisiais Zibalų parapijos klebonu. 1953 metais tapo klebonu Pajevonio parapijoje: čia pasirūpino atgauti karo metu apgriautą bažnyčią, kuri, skubiai suremontavus, 1954 metais buvo pašventinta. Religinių kultų įgaliotiniui reikalaujant, 1954 metais buvo paskirtas Panevėžiuko parapijos klebonu. 1956-aisiais tapo Baisogalos vikaru, po metų Juodaičių klebonu, kur darbavosi beveik dešimt metų. 1967 metais iškeliamas klebonauti į Meškučius. 1968-aisiais paskiriamas Josvainių parapijos klebonu. Šias pareigas ėjo 23 metus. Ne kartą būdavo įspėjamas bei tardomas dėl vaikų rengimo sakramentams. Pamoksluose drąsiai kalbėdavo apie Lietuvos atgimimą, ragino tikinčiuosius nebijoti aukotis dėl tėvynės laisvės. Bendradarbiavo su Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika, informuodavo apie ateistinės valdžios persekiojimus. 1980 metais pakviestas prisijungti prie Tikinčiųjų teisėms ginti Lietuvoje katalikų komiteto, už šią veiklą 1983-aisiais susilaukė įspėjimo iš prokuratūros. Darbuodamasis Josvainiuose, 1980-aisiais dar paskirtas Panevėžiuko parapijos administratoriumi, o 1984-1985 metais aptarnavo dar ir Pernaravos parapiją. 1992 metais buvo paskirtas Šiluvos parapijos klebonu. Turėjo laimę priimti į Šiluvą atvykusį popiežių Joną Paulių II. 1996-aisiais jam pavesta aptarnauti dar ir Žaiginio parapiją. 1994-1996 metais patyrė kelias operacijas. 1997 m. balandžio 4 d. paskirtas Vilkijos parapijos klebonu. Šias pareigas ėjo iki mirties, tik paskutinius kelis mėnesius praleido Šiluvoje. Kunigas Leonas visada išlaikė giedrą nuotaiką ir optimizmą, buvo atviras visiems gyvenimo iššūkiams, visuomet tvirtai gynė tikinčiųjų teises, su džiaugsmu sveikino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ir drauge sielojosi dėl blogio apraiškų Tėvynėje. Buvo uolus katalikiškos spaudos propaguotojas, nuolat platino XXI amžių ir Kregždutę. Palaidotas gegužės 5 dieną Vilkijos bažnyčios šventoriuje.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |