Kokio tėvo reikia Lietuvai?
Jonas Kačerauskas
|
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka
|
Motina tai nuostabi šypsena, švelnios glamonės, lopšinės
Tėvas migdantis vaikus gražiomis pasakomis, istorijomis apie tautos didvyrius, jų darbus ir žygius, žiemą vežiojantis rogutėmis, vasarą su vaikais ar visa šeima keliaujantis po apylinkes ar žvejojantis prie upės su berniukais. Tėvas tai su sūnum padirbtas inkilas, pastatytas namas sode, išpjauto šieno pradalgės
|
Neužsisklęskime savo egoizme
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Sibiras šis žodis pokario metais skambėjo beveik baisiau už žodį mirtis. Jis žmonių širdyse kėlė tiesiog siaubą. Mirtis yra kažkas savaime suprantamo, bet trėmimai į Sibirą be jokios kaltės, vien už tai, kad buvo sąžiningai dirbta ir gyventa, tikėta į Dievą ir mylėta tėvų žemė, netilpo žmonių galvose. Dirbdamas žemę, savo prakaitu pelnydamas duoną ir pragyvenimą sau ir savo vaikams, lietuvis negalėjo net susapnuoti to košmaro, kurį jam teko iškentėti. Visiškai nereikėjo kaltės, kad būtum įtrauktas į ištremiamųjų sąrašus ir vieną gūdų rytą pažadintas iš miego, kad iškeliautum į baisią nežinią.
|