| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Tauragės dekanate Pagerbė kraštietį, bažnyčios fundatorių
NEMAKŠČIAI. Gegužės 18 dieną čia vyko parapijos šventė. Ji buvo skirta pagerbti kraštietį, bažnyčios fundatorių monsinjorą Petrą Butkų. Į šventę buvo kviečiami atvykti iš Nemakščių krašto kilę bei jam prijaučiantys žmonės. Šventė prasidėjo Lekavo kaime, kur parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius pašventino kryžių, žymintį mons. Petro Butkaus gimtųjų namų vietą. Po gražios apeigos buvo išreikšta viltis, kad ši vieta bus dažnai lankoma ne tik nemakštiškių, bet ir trumpam į mūsų kraštą užsukančių žmonių ir gėlės prie kryžiaus nenuvys. Paskui šventės dalyviai rinkosi į bažnyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios. Į Mišias susirinko ne tik vietiniai žmonės, bet ir įvairiuose Lietuvos kampeliuose gyvenantys nemakštiškiai, mons. P. Butkaus giminės, svečiai iš Seimo ir Raseinių rajono savivaldybės. Giesmių ir maldų žodžiuose skambėjo sugrįžimo palaima ir pagaliau išsipildęs didžiausias mons. P. Butkaus troškimas grįžti į savo gimtuosius namus. Gimtojo krašto ilgesį kunigas išsakė savo knygoje Tautų šventovėse. Kelionių įspūdžiai tokiais žodžiais: ...O ypač norėčiau, kad ir mažoje Nemakščių bažnytėlėje pasimelsti kartu su broliais artojėliais, iš kurių tarpo išėjau į pasaulį. Ak, palaiminga būtų, kad galėtume visi pajusti tą sugrįžimo jausmą ir pasijusti namuose, nes kur vienam numirti, kur maldas užbaigti? Tik tėviškėje aš patirčiau tą širdies ilgesio išsipildymą, kurį daug metų krūtinėje nešioju ir kartoju savo dainoje: Dar taip norėčiau vėl sugrįžti Pro beržą gimtinės keliu, Pasveikint kryžių, kur jaunystėj Kaišiau vosilkom iš rugių. Po šv. Mišių procesija ėjo prie monsinjoro kapo, esančio bažnyčios šventoriuje, kur buvo kalbamos maldos, giedamos giesmės ir procesija baigta Lietuvos himnu. Vėliau žmonės buvo pakviesti į agapę, vykusią bažnyčios šventoriuje. Šventė buvo palaiminta, nes pakilęs vėjas išblaškė lietaus debesis ir leido mums džiaugtis šiuo susiėjimu tiesiog po Nemakščių dangum. Šventės metu dalijomės tuo, ką atnešėme ant stalo ir savo širdyse, klausėmės žmonių, pažinojusių mons. P. Butkų, stengėmės vieni kitus atpažinti ir geriau pažinti. Šventės metu skambėjo tik nemakštiškių kūryba, sklido Nemakščių vyrų ir mokyklos mokinių dainos, džiaugėmės vietinių muzikantų ir Kauno rajono Lapių liaudiškos kantri muzikos kapelos Ant ketvirto atliekamomis melodijomis. Ši kapela svečiavosi mūsų šventėje neatsitiktinai, nes joje groja iš mūsų krašto kilusio šviesaus atminimo Jono Bambalo, Lietuvos muzikantų muzikanto, sūnus Albertas. Didžiuojamės savo krašto talentingais žmonėmis. Šventės metu buvo išreikšta mintis, kad taps tradicija, jog pirmasis sekmadienis po gegužės 15 dienos bus skirtas pagerbti mons. P. Butkaus atminimą ir darbus bei aplankyti gimtąsias vietas. Monsinjoro gyvenimas byloja, jog vienintelis dalykas, kurį mes galime sukurti ir palikti šiame pasaulyje, yra meilė. Neįmanoma net nujausti, kokiais pavidalais ji grįš per kitus žmones, atsispindės jų mintyse ir darbuose. Neabejotina, jog mons. P. Butkaus meilė gimtajam kraštui paskatins dar ne vieną žmogų puoselėti savo tėviškę. Daiva Visockienė
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |