| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Žymusis Afrikos Bažnyčios sūnus Mindaugas BUIKA
Popiežius įvertino velionio kardinolo tarnystę Prieš savaitę Vatikano bazilikoje buvo aukojamos gedulingos šv. Mišios už gegužės 13 dieną mirusį iš Afrikos kilusį vieną žymiausių Bažnyčios hierarchų, buvusį Kardinolų Kolegijos dekaną ir Vyskupų kongregacijos prefektą emeritą kardinolą Bernardiną Gantiną. Velionis kardinolas, kuris buvo artimas keturių popiežių bendradarbis, po sunkios ligos mirė Paryžiuje, sulaukęs 86 metų amžiaus. Gedulingose pamaldose, kurių celebravimui vadovavo dabartinis Kardinolų Kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas, homiliją, jautriai prisimindamas velionį, pasakė ir popiežius Benediktas XVI. Pasakodamas apie kardinolo B. Gantino prasmingą vyskupišką tarnystę ir devizą In tuo sancto servitio, Šventasis Tėvas velionio ganytojo asmenybę apibūdino kaip nuostabų afrikietiškos sielos ir krikščioniškojo dvasingumo junginį. Tai buvo pirmasis Afrikos Bažnyčios hierarchas, užėmęs tokias atsakingas pareigas Romos kurijoje. Kai kardinolas B. Gantinas dirbo Vyskupų kongregacijos prefektu, dabartinis Popiežius (tuomet kardinolas Jozefas Ratcingeris) vadovavo Tikėjimo doktrinos kongregacijai. Taigi, abu jie buvo artimiausi Dievo tarno Jono Pauliaus II pagalbininkai. Dalindamasis šios nesenos patirties prisiminimais Benediktas XVI homilijoje pasakė, kad ypač vertino ir sekė velionio didele išmintimi, tvirtu tikėjimu bei nuoširdžia ištikimybe Kristui ir Jo vietininkui žemėje, Popiežiui. Jauno ganytojo iškilimas Kardinolas B. Gantinas gimė 1922 m. gegužės 8 d. Vakarų Afrikoje, Benine (tuomet ji buvo Prancūzijos kolonija ir vadinosi Dahomėja), Tofo vietovėje. Į mažąją seminariją tuometinėje sostinėje Kotonu įstojo būdamas 14 metų. Baigęs teologijos studijas, 1951-ųjų sausio 14 dieną gavo kunigystės šventimus. Po kelerių metų pastoracinio darbo buvo išsiųstas tolesniems mokslams į Romą, kur iki 1956-ųjų studijavo kanonų teisę Popiežiškajame Urbono universitete. Popiežius Pijus XII 1956 m. gruodžio 11 dieną paskyrė 34 metų sulaukusį dvasininką Kotonu vyskupu augziliaru. 1960 metų sausio 5 dieną jau popiežiaus Jono XXIII B. Gantinas buvo paskirtas Kotonu arkivyskupu ir tapo pirmuoju afrikiečiu, užėmusiu metropolito ganytojiškas pareigas. Dalyvaudamas Vatikano II Susirinkimo (1962-1965) sesijose, 40-metis arkivyskupas galėjo susipažinti ir su ne ką vyresniu Krokuvos ordinaru Karoliu Vojtyla (buvusiuoju popiežiumi Jonu Pauliu II) ir kitais hierarchais, nulėmusiais ateinančių dešimtmečių Katalikų Bažnyčios veiklą. 1971 metais B. Gantinas popiežiaus Pauliaus VI buvo pakviestas dirbti į Vatikaną. Arkivyskupas (vėliau tapęs kardinolu) dirbo įvairiose Šventojo Sosto dikasterijų vadovaujančiose pareigose. Per daugiau kaip tris dešimtmečius jis sukaupė didžiulį patyrimą ir turėjo įtakos daugeliui svarbių sprendimų. Paskutiniais popiežiaus Pauliaus VI pontifikato metais B. Gantinui teko vadovauti tautų evangelizavimo kongregacijai, Popiežiškajai Cor Unum tarybai ir Popiežiškajai teisingumo ir taikos tarybai. (Pastarosios dikasterijos pirmininko pareigose jį patvirtino popiežius Jonas Paulius I 1978 metais valdęs Bažnyčią 33 dienas.) Į Kardinolų Kolegiją arkivyskupas B. Gantinas buvo paskirtas 1977 m. birželio 27 d. konsistorijoje. Dalyvavo priimant atsakingus sprendimus Popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu 1984 m. balandžio 8 dieną kardinolas B. Gantinas buvo paskirtas į labai atsakingas Vyskupų kongregacijos prefekto pareigas. Minėta dikasterija koordinuoja naujų pasaulio vyskupų skyrimą. Kartais ji turi imtis griežtų disciplinos priemonių. 1988 metais B. Gantinui teko pasirašyti dekretą dėl prancūzo arkivyskupo Marselio Lefebvro ekskomunikavimo, kadangi šis rodė viešą nepaklusnumą Šventajam Tėvui. Kardinolas B. Gantinas informavo ir prancūzų vyskupą Žaką Gejo apie jo nušalinimą nuo ordinaro pareigų dėl priešingos Bažnyčios mokymui pozicijos kunigų vedybų ir homoseksualumo atžvilgiu. Įgijęs didžiulį bažnytinės vadovybės pasitikėjimą kardinolas B. Gantinas 1993 m. birželio 5 dieną popiežiaus Jono Pauliaus II buvo patvirtintas Kardinolų Kolegijos dekanu. Taip jis tapo pirmuoju Afrikos Bažnyčios hierarchu, užėmusiu tokias aukštas pareigas. Ganytojas vadovavo Popiežiškajai Lotynų Amerikos komisijai, dalyvavo ir skaitė pranešimus Vyskupų Sinodo asamblėjose. Dėl amžiaus iš Vyskupų kongregacijos atsistatydino 1998 metų birželį. Nors Kardinolų Kolegijos dekano pareigas jam buvo suteiktos iki gyvos galvos, tačiau sulaukęs 80 metų amžiaus kardinolas B. Gantinas paprašė popiežiaus Jono Pauliaus II atleisti jį iš šių pareigų. 2002 m. lapkričio 30 d. patenkinus jo pageidavimą, kardinolas B. Gantinas sugrįžo į gimtąjį Beniną, kur tęsė evangelinę veiklą. Po jo mirties šalies vyriausybė buvo paskelbusi trijų dienų nacionalinį gedulą. Baigdamas gedulingų pamaldų už kardinolo B. Gantino atminimą homiliją, popiežius Benediktas XVI priminė, kad velionis kardinolas, aukodamas paskutiniąsias šv. Mišias Romoje prieš grįždamas į tėvynę, iškėlė Eucharistijos vaidmens svarbą Bažnyčios vienybei. Tuomet jis citavo ankstyvojo Šiaurės Afrikos vyskupo šv. Kiprijono Kartaginiečio žodžius apie tai, kad iš Eucharistijos sklinda į pasaulį vienas tikėjimas ir kyla kunigystės vienybė. Šventasis Tėvas šią žinią priėmė kaip kardinolo B. Gantino mums paliktą dvasinį testamentą.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |