| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Jei valdžia nesilaiko duoto žodžio Gintaras VISOCKAS
Rytoj, birželio 5-ąją, prie Seimo į triukšmingą protesto akciją turėtų rinktis studentai, nepatenkinti būsimomis aukštojo mokslo reformomis. Universitetų, aukštųjų mokyklų auklėtiniai pasipiktino politikų planais apmokestinti net gerai ir labai gerai besimokančius studentus. Pasak studentų, iš būsimosios reformos nieko doro neišeis, kadangi visų pirma ji gina ne aukštojo mokslo siekiančių vaikinų bei merginų, o bankų, pasiruošusių duoti ilgalaikes paskolas studentams, interesus. Šių eilučių autoriui birželio 5-osios išvakarėse teko diskutuoti su trimis į protesto mitingą būtinai ateisiančiais studentais. Tai Stanislovas Tomas, studijuojantis Paryžiaus Sorbonos universitete teisę, Leonidas Lipajevas, besimokantis Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje (antrakursis, studijuoja fotografijos technologiją) bei Richardas Dilius iš Vilniaus universiteto (trečiakursis, studijuoje sociologija). XXI amžiui" šie studentai išdėstė savąjį požiūrį, kodėl jie kategoriškai nesutinka su būsimomis aukštojo mokslo reformomis. Dar labiau nuskurdins Vaikinai savo nuostatas dėstė nuoširdžiai, atvirai, nebijodami kam nors neįtikti, mat jie nepriklauso jokioms oficialioms Lietuvos studentų bei jaunimo organizacijoms. O nepriklauso jaunimo bei studentų organizacijoms tik todėl, kad, jų manymu, tos organizacijos prarado savarankiškumą, tapo universitetų bei kai kurių politikų slaptaisiais įrankiais. Jei mitingas naudingas tik rektoriams ar Seimo švietimo, mokslo ir studijų komiteto pirmininkui, studentai turėtų protestuoti. Jei akcija prieštarauja rektorių ar Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) tikslams, oficialios studentų ir jaunimo organizacijos tokius mitingus pasmerkia, jų neremia, visomis įmanomomis priemonėmis ragina studentus boikotuoti mitingą. Panašiai atsitiko ir gegužės 22-ąją, kai jaunimas prie parlamento surengė pirmąją nepasitenkinimo reformomis akciją. To mitingo prie Seimo rūmų, triukšmingų eitynių Gedimino prospektu bei simbolinių barikadų statymo centriniuose Vilniaus universiteto rūmuose nepalaikė nė viena oficiali jaunimo bei studentų organizacija. Net atsiribojo. Nepaisant šios aplinkybės, XXI amžiaus" pašnekovai tvirtino, jog teisūs yra būtent jie: būsimoji reforma Lietuvos studentus padarys dar neturtingesnius, o bankininkų kišenėse atsiras papildomų lėšų, išviliotų iš aukštojo mokslo žinių siekiančių vaikinų bei merginų. Kenkia pasyvumas bei nuolankumas Diskutuojant su S. Tomu, L. Lipajevu bei R. Diliu ypač patiko vaikinų nusiteikimas ginti studentų interesus iki pergalingos pabaigos. Teisės doktorantas S. Tomas pasakojo, kaip triukšmingai, nevengdami net didelių gatvių riaušių, savo tikslus gina Prancūzijos studentai. Štai kad ir ilgokai Prancūzijoje galiojęs įstatymas, draudžiantis statyti bendrus vaikinų ir merginų bendrabučius. Kai Prancūzijos studentai panoro bendrų bendrabučių, o valdžia atsisakė patenkinti šiuos tarsi ir ne itin svarbius reikalavimus, dešimtys milijonų studentų išėjo į Paryžiaus gatves protestuoti. Ir protestavo tol, kol oficialusis Paryžius sutiko patenkinti jų prašymus. Studentas S. Tomas teigė, jog jis kategoriškai nesutinka su tais vaikinais ir merginomis, kurie mano, kad tikrasis protesto mitingas - tai vitrinų daužymas, automobilių deginimas ar grumtynės su policija. S. Tomas pabrėžė, jog lietuviai, skirtingai nei prancūzai, žymiai pasyvesni, nuolankesni, dar neįpratę atkakliai reikalauti savo teisių. Tarsi protesto mitingai būtų kažkas gėdingo, negražaus, nepadoraus. Palaiko tik žodžiais Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos antrakursis L. Lipajevas papasakojo, kaip jiems ne itin sėkmingai sekėsi sukviesti studentus į gegužės 22-osios mitingą. Akcijos išvakarėse jis su keliais bendražygiais svečiavosi visuose svarbiausiuose sostinės studentų bendrabučiuose, jų gyventojams išsamiai aiškino apie planuojamos akcijos tikslus bei reikšmę. Bet dauguma studentų nepanoro atvykti prie Seimo. Ne dėl to, kad jiems nerūpėtų jų pačių finansiniai reikalai - teks ar neteks mokėti už studijas aukštojoje mokykloje, kokio dydžio bus palūkanos už bankų išduodamas paskolas, - dauguma studentų tvirtino visiškai palaikantys protestuotojus. Tačiau - tik žodžiais. Atvykti prie Seimo jie neturį nei laiko, nei jėgų, nei noro. Kaip pažaboti grobuoniškus bankininkų apetitus?" Ypač gilų įspūdį paliko sociologiją studijuojančio R. Dilio pasakojimas, kaip neseniai britai pažabojo bankininkų grobuoniškus apetitus. Istorija - nesudėtinga. Didžiojoje Britanijoje bankininkai kadaise visiškai suįžūlėjo, imdami milžiniškus mokesčius už pervedimus, sąskaitų atidarymą bei kitas neišvengiamas paslaugas, be kurių negali išsiversti nė vienas šiuolaikinis britas. Britų kantrybė pasirodė esanti ne beribė. Tebuvo dvi išeitys: arba pradėti ilgalaikius protesto mitingus, galbūt net su vitrinų daužymu, automobilių deginimu, gatvių barikadomis, arba sugalvoti kokią nors visiškai legalią, bet bankams itin nemalonią akciją. Britai pasirinko teisiškai nepriekaištingą, itin subtilų būdą -dešimtys tūkstančių britų masiškai puolė varstyti bankų duris, reikalaudami kuo greičiau atidaryti sąskaitą. Kai sąskaitą atidarydavo, jie čia pat stodavo į kitą eilę, reikalaudami ką tik atidarytąją sąskaitą nedelsiant anuliuoti. Kai sąskaitą uždarydavo, britas vėl stodavo į eilę, laukdamas, kada banko tarnautojas jam atidarys naują sąskaitą. Nesunku įsivaizduoti, kas tuomet dėjosi bankų priėmimo salėse. Dėl susidariusių kilometrinių eilių buvo paralyžiuota bankų veikla. Įdomiausia tai, kad bankų vadovai negalėjo uždrausti britams per dieną du - tris sykius atidaryti ir čia pat uždaryti savo sąskaitas. Didžiosios Britanijos įstatymai nereglamentuoja, kiek kartų per parą britas gali atidaryti sąskaitą ir čia pat uždaryti. Taigi po kelių parų grūsčių bankų vadovai buvo priversti patenkinti eilinių britų pageidavimus sumažinti teikiamų paslaugų kainas", nes dėl susidariusių eilių jų nuostoliai buvo žymiai didesni. Papasakojęs šią iškalbingą istoriją R. Dilius tvirtino, jog studentams šiandien derėtų ieškoti subtilių protesto formų. Ir tik vėliau, joms nepasiteisinus, imtis drastiškų protesto priemonių - kad ir barikadų Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose, trukdant į universitetą įeiti ne tik eiliniams dėstytojams, bet ir rektoriams, prorektoriams. Tačiau tokiose akcijose būtina žmonių vienybė, susiklausymas. Britai tikrai nepajėgtų sudrausminti bankininkų, jei sąskaitų atidarymo - uždarymo akciją būtų parėmę tik keli šimtai žmonių. Lietuvos VSD lygino su KGB Ženklų, kad lietuviai atsikrato, tegul ir labai lėtai, savo bjauriosios savybės - nuolankumo, rodo gegužės 26-ąją prie VSD būstinės Vilniuje surengtas mitingas. Sankcionuotą protesto mitingą prie centrinės valstybės saugumo departamento būstinės sostinėje surengė buvusio Seimo kontrolieriaus, ypatingai svarbių bylų tardytojo Kęstučio Mil-keraičio vadovaujamas Lietuvių fronto bičiulių sambūris. Ši akcija turėtų pakliūti į šiuolaikinės Lietuvos istoriją, kadangi prie Lietuvos VSD būstinės, jei neklystu, dar niekas niekad nerengė jokių protesto akcijų. Prisimenu, maždaug prieš metus, kalbėdamas Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus narių susirinkime, raginau aiškintis VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybes Baltarusijoje ne tik žodžiais, straipsniais bei pareiškimais, bet ir konkrečiomis akcijomis. Sakykim, surengiant gausų, triukšmingą protesto mitingą Vytenio gatvėje po paties VSD vadovo langais. Tąsyk sąjūdiečiai gūžčiojo pečiais, manydami, jog sumanymas tikrai vertas dėmesio ir kartu neįgyvendinamas. Sušaukti kelias dešimtis protestuotojų prie parlamento ar Vyriausybės rūmų - įmanoma. O štai pyktis su saugumo, tegul ir Lietuvos, vadovais niekas nepanorės. Sutinku, reikalauti reformų Seime ar Vyriausybėje -viena, o reikalauti reformų valstybės saugumo departamente, juolab lietuviškąjį VSD viešai lyginti su KGB - visai kas kita. VSD vadovas pasikvietė pokalbiui Ir vis dėlto mitingas, kurio metu pareikšta daug konkrečių priekaištų dabartiniam VSD vadovui Povilui Malakauskui, - surengtas. Jį galima drąsiai vadinti vykusiu. Mitinge kalbėjusiųjų Stefanijos Veversevičienės, Kazimiero Uokos, Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko, Algimanto Zolubo kalbos buvo vertos dėmesio. Svarbu ir tai, kad mitinguojančiųjų išklausyti buvo išėjęs ir VSD atstovas ryšiams su visuomene Vytautas Makauskas. Ne tik išdrįso pasirodyti, bet ir pakvietė mitingo organizatorius pas poną P. Malakauską nuoširdžiam pokalbiui". Žinoma, VSD pareigūnų pokalbis su K. Mil-keraičio vadovaujamais protestuotojais nebuvo nei nuoširdus, nei atviras. Kur jūs matėte apie susikaupusias negeroves atvirai, nuoširdžiai pasakojantį saugumo vadovą?! Draugiškas kavos gėrimas VSD vadovo darbo kabinete - tik vaidyba. Tačiau ledai vis dėlto pralaužti. Dabar belieka tikėtis, jog K. Mil-keraičio vadovaujamas Lietuvių fronto bičiulių sambūris šia vienkartine akcija neapsiribos - VSD veikla domėsis nuolat, kryptinga, o esant reikalui surengs ir daugiau sankcionuotų protesto akcijų Vytenio gatvėje. Mokytojų pasitarimas prie Virvytės Įsimintinas ir dar vienas praėjusią savaitę Lietuvoje įvykęs renginys. Praėjusį savaitgalį Viekšnių seniūnijos teritorijoje esančiuose poilsio namuose Virvytė" (Mažeikių rajonas) dvi dienas dirbo Lietuvos švietimo darbuotojų Žemaitijos regiono profesinių sąjungų forumas. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, Žemaitijos regiono pirmininkas Eugenijus Jesinas tvirtino, jog prie Virvytės susirinkę mokytojai iš visos Lietuvos (forume dalyvavo apie 70 atstovų) tarėsi, ar streikuoti šių metų rugsėjo 1-ąją. Mat Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai įgyvendino toli gražu ne visus finansinius šių metų pavasarį streikavusių mokytojų reikalavimus. Sakykim, pažadėta šiemet mokytojų algas pakelti iš viso 25 proc. Šių metų gegužę mokytojų atlyginimai padidėjo maždaug 10 procentų. Nuo šių metų rugsėjo pradžios Vyriausybė atlyginimus mokytojams turėtų pakelti dar maždaug 15vproc. Taip buvo suderėta. Būtent todėl LŠDPS vadovybė ir sutiko neboikotuoti baigiamųjų valstybinių egzaminų vidurinėse mokyklose gegužės mėnesį. Žada streikuoti ir rugsėjo 1-ąją Tačiau karti gyvenimiška patirtis byloja, pasak Žemaitijos regiono pirmininko E. Je-sino, kad valdžia, jei tik gali, linkusi nesilaikyti duotų pažadų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo pažadėta atlyginimus pakelti 20 procentų. Tarsi ir pakėlė. Bet kai mokytojai susiskaičiavo savo pinigėlius, pasijuto apgauti. Žemaitijos regiono vadovas E. Jesinas XXI amžiui" teigė, kad 2007 metais atlyginimai buvo pakelti ne 20, o tik 15,6 proc. O ir dabar kai kurie valdžios pareiškimai, potvarkiai leidžia įtarti, jog apgaulių bus ir šiemet. Todėl mokytojai ir susirinko prie Virvytės pasitarti, ar jiems iš tikrųjų pradėti neterminuotus streikusjugsėjo 1-ąją. Mokytojų forume dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas bei Švietimo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Navickas, Mažeikių rajono švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus. Tarp SMM atstovų ir LŠDPS vadovo Alekso Bružo bei Žemaitijos regiono lyderio E. Jesino kartas nuo karto įsiplieksdavo itin aštrūs ginčai. Mokytojų interesus ginančios profsąjungos vadovai priekaištavo valdžiai, kad ši ir toliau nesiekia nuoširdaus dialogo su mokytojais, bandydama bet kokia kaina pasiremti ne tikromis, ne realiomis, bet vadinamosiomis geltonosiomis, dirbtinai sukurtomis, valdžios interesus ginančiomis profsąjungomis, ir toliau masiškai uždarinėja mokyklas kaimo vietovėse, akivaizdžiai vengia priimti įstatymus, ginančius mokytojų orumą bei teises, visais būdais stengiasi susidoroti su streikavusiais mokytojais. Jaunai mokytojai pasiūlė... pasimylėti Štai tik keli nerimą keliantys pavyzdžiai. Vienas mokytojas neseniai buvo žiauriai sumuštas tik dėl to, kad į valgyklą neįleido dešimtoko. O neįleido pagrįstai, nes tuo metu valgykloje pietavo žemesniųjų klasių moksleiviai, ir vyresniojo amžiaus mokiniams, vadovaujantis mokyklos vidaus taisyklėmis, tuomet draudžiama būti valgykloje. Mokytojas tąsyk susilaukė smūgio į galvą, o parkritęs dar buvo spardomas. Į forumą susirinkę mokytojai pasakojo ir apie kur kas subtilesnes tyčiojimosi iš jų garbės ir orumo priemones. Štai vyresniųjų klasių moksleiviai ne taip retai jaunoms mokytojoms pasiūlo pasimylėti, kai šios ima priekaištauti dėl nesimokymo ar triukšmavi-mo. Dabar jau pasitaiko net tokių atvejų, kai vienuoliktokas visos klasės akivaizdoje ant stalo pasiguldo jaunutę mokytoją, tarsi demonstruodamas savo galią ir nebaudžiamumą. Ne, neprievartauja, bet tiesiog parodo, kas tikrasis šeimininkas klasėje. O įstatymų, ginančių ant stalo per prievartą paguldytos mokytojos garbę ir orumą, - nėra. Tik pabandyk tokiam ereliui" skelti antausį! Čia pat pasiskųs Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei. Pavadino formaliu atsirašinėjimu Virvytės" poilsio namuose buvo vienbalsiai pritarta oficialiam Žemaitijos regiono forumo dalyvių pareiškimui. Be kita ko, tame pareiškime rašoma: susipažinę su LR Vyriausybės ir LR Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimais, konstatuojame, kad valdžios institucijos tinkamai neįvertino sudėtingų procesų švietimo srityje ir neatsižvelgė į streikavusių pedagogų reikalavimus, išdėstytus nacionalinio Kongreso rezoliucijose. LR Vyriausybės nutarimas 2008 03 12 dėl 12 klasių komplektavimo miesto ir kaimo vidurinėse mokyklose ir jo pagrindu pasirašytas LR Švietimo ministrės R. Žakaitienės įsakymas 2008 04 18 yra diskriminuojantis pedagogų bei ugdytinių atžvilgiu ir žlugdantis vidurines mokyklas tiek miestuose, tiek kaimuose. LŠDPS bei jos socialiniai partneriai ne kartą visuomenę informavo dėl MTP neatitikimo šalies Konstitucijai bei įstatymams, bet konstruktyvaus atsakymo ir konkrečių veiksmų, užtikrinančių vidurinės mokyklos išsaugojimą, nesulaukė. LŠDPS atstovai, išnagrinėję LR ŠMM atsakymą^ dėl nacionalinio Kongreso rezoliucijų, šį SMM raštą vertina kaip formalų atsirašinėjimą. Dabartinis LR ŠMM valdininkų noras savo įkurtoje darbo grupėje matyti daugumą, kurią sudaro darbdavių ir vadinamosios geltonosios profsąjungos - Aukštaitijos regiono atstovai, realiai parodo valdininkų ketinimus toliau ignoruoti streikavusių mokytojų atstovus. Forumo dalyviai tai vertina kaip iššūkį visiems pedagogams, pareiškusiems savo pilietinę poziciją. LR SMM noras savo nuožiūra interpretuoti darbo užmokesčio didinimą nuo š. m. rugsėjo l dienos yra mokytojams nepriimtinas ir provokacinis. Forumo dalyviai, atstovaujantys didžiai daliai profesinės sąjungos narių ir juos remiančių pedagogų, dar kartą kreipiasi į LR Vyriausybę bei LR ŠMM ir naująjį ministrą Algirdą Monkevičių, reikalaudami rimtai įvertinti dabartinę situaciją santykiuose su Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga ir jos socialiniais partneriais, kad būtų išvengta gresiančio naujo socialinio sprogimo ir Rugsėjo 1-osios boikoto". Kaip tvirtino LŠDPS vadovas A. Bružas ir jo pavaduotojas E. Jesinas, ŠMM vadovybė, patenkinusi tik kai kuriuos streikavusių mokytojų reikalavimus, matyt, tikisi, jog mokytojai nuleis rankas, džiaugdamiesi iškovoję bent dalinių pergalių, todėl naujų streikų nerengs. LŠDPS vadovybės tvirtinimu, tiek Vyriausybė, tiek ŠMM ministerijos vadovai labai klysta, manydami, jog mokytojams pritrūks jėgų iki galo ginti savo teisėtus reikalavimus. Kas gali pasmerkti tuos, kurie atkakliai, drąsiai ir iki galo gina savo teises?
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |