Atnaujintas 2008 birželio 4 d.
Nr. 42
(1635)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Žaisti jausmais ar valstybės reikalus tvarkyti?

Algimantas ZOLUBAS

„Šeši nuliai - milijonas" - Arūno Valinsko per LNK televiziją demonstruotas žaidimas, veikiantis j žiūrovų jausmus, nešantis laidų vedėjui pelną, tapo jo kurpiamos Tautos prisikėlimo partijos ideologijos pagrindu. Žinant, kad lošimo, žaidėimo, „žvaigždėmis" tapti siekėjų apstu, o minimą žaidimą LNK nutraukė, A. Valinskas šį verslą nusprendė perkelti į politiką ir iš politinio verslo pasidaryti gal didesnį nei „šeši nuliai" pelną. Kodėl nepabandyti, jei demokratijos mechanizmas tokią galimybę teikia?...


Ne skaldyti, bet vienyti

Jonas KAČERAUSKAS

Kadaise „Baltijos kelias" buvo populiarus laikraštis, žmonės jį greit išgraibstydavo, tikėdamiesi rasti kažką nauja, gražaus šioje įgrisusioje, daugiausia iš sovietmečio likusių partiečių rietenų jūroje. Atsitiktinai į mano rankas pateko „Baltijos kelias" (2008 m., Nr. 1). Skaitau Vytauto Radžvilo straipsnį „Deganti dešiniųjų žemė": „Lietuvos patriotinės ir valstybinės jėgos naikinamos jau seniai. Šalies nepriklausomybė dar nebuvo (...) pripažinta, o jau prasidėjo „neaiškių" ir „nepatikimų" elementų valymas..." Kubilinei „dešiniųjų nomenklatūrai neliko nieko kito, kaip būti „kairiosios kirkilinės vyriausybės priedėliu..." irt. t.


Posovietinės teisėtvarkos specbaras

Vytautas LANDSBERGIS

Tai vyksta Lietuvoje. Čekistų ir KGB informatorių garbės dalykai yra susiję su naujos karjeros galimybėmis ir įtakos valstybės institucijose atkūrimu, todėl svarbūs.

Kai kurios šio pobūdžio bylos teismuose darosi panašios ir į visišką istorijos perrašymą, ap-verčiant faktus ir įstatymus aukštyn kojom.

Mat vis dar skiriamės nuo Rusijos, tai gal negerai. Ten čekistų struktūros, kad ir kokiais vardais būtų vadinęsis ilgametis „partijos durklas", išdidžiai mena kruviną savo galybės, tad ir šlovės, laikotarpį. Jo pabaiga virtusi net „žmonijos tragedija". Lietuvoje tai okupacinės priespaudos, masinių ir individualių represijų, nusikalstamo kolaboravimo ir nešlovės laikotarpis. Pati struktūra - nusikalstama organizacija. (Žr. 1998 m. „Įstatymą dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos".) Rusijoje, anot garsiojo žmogaus teisių gynėjo S. Kovaliovo, buvusioji KGB tapo valdančiąja partija; Lietuvoje dar ne visai, tik norėtų. Štai kodėl šios bylos Lietuvoje turi valstybinę, ne vien moralinę reikšmę. Teismų praktikoje per jas atsispindi ir teismų užvaldymo lygmuo.


Dora ir Lietuvos ateitis

Prof. Ona VOVERIENE

Mokslininkai teigia, kad nieko nėra prak-tiškesnio už gerą teoriją. Kiekviena teorija prasideda nuo sąvokų sistemos. Sąvoką „dora" „Lietuvių kalbos žodynas" aiškina: „dorumas, moralė; doras - tai paisantis normų, moralus". Tačiau filosofijos moksle sąvoka „dora" turi daugybę atspalvių - tai ir dorybė, ir dorovė, ir dorovės taisyklės, ir dorovinė asmenybė, ir dorovinė kultūra, ir dorovinė laisvė. Filosofas Imanuelis Kantas dora vadina „gebėjimą pagal dorovės principus priešintis blogiems polinkiams ir juos nugalėti". Žanas Žakas Ruso rašė: „Norėdami gyventi gerai, mes visuomet turime kovoti patys su savimi". Seneka: „mokytis doros, -vadinasi, išsižadėti ydų", o fizikas ir mąstytojas Albertas Einšteinas rašė: „Žmonijos ateitis priklauso ne tik ir ne tiek nuo mokslo ir technikos raidos, kiek nuo dorovės sklaidos".


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija