Atnaujintas 2008 m. birželio 18 d.
Nr. 46
(1639)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

1940 metų okupacija ir nūdiena

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Birželio 15-ąją Lietuvos Sąjūdis pakvietė į Lietuvos Mokslų akademijos salę diskusijai. Prisirinko labai daug norinčių iš­girsti, ką pasakys Sąjūdžio garbės pirmininkas, ES parlamen­taras prof. Vytautas Landsbergis, Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, generolas Jonas Kronkaitis, doc. dr. Romas Ba­tūra, parlamentaras Emanuelis Zingeris ir kiti.

1940 metų birželio 15-osios ankstyvą rytą, sovietinė Ru­sija, sulaužiusi taikos sutartį, pradėjo Lietuvos okupaciją. Pirmoji auka - užkardos viršininkas Aleksandras Barauskas, su šeima gyvenęs miškuose netoli Varėnos. Išgirdęs šūvius jis išėjo į lauką ir šeimos akivaizdoje buvo žiauriai nužudy­tas. Žinia apie šį siaubingą smurtą turėjo išgąsdinti lietu­vius. Dabar ten pastatytas paminklas. Doc. R. Batūra šioje vietoje siūlė įrengti europinio masto muziejų su schemomis, kuriame galėtų lankytis mokiniai, užsieniečių ekskursijos.

Raudonosios armijos teroras užliejo visą šalį. Tautos nai­kinimas pradėtas nuo kariškių, mokytojų, kunigų, vienuo­lių, ūkininkų... Netrukus paskelbta sovietizacija, kurios tiks­las - nutautinti lietuvius. Tačiau Lietuva visomis išgalėmis priešinosi ir išliko.

R. Kupčinskas priminė, kaip pavojaus akivaizdoje Lie­tuvos diplomatai įspėjo vyriausybę apie okupaciją, tačiau į jų memorandumą nebuvo atkreipta dėmesio. Per kraštus lie­josi sovietinė propaganda: karo atveju Lietuvai joks pavojus negresia, su Rusija pasirašyta taikos sutartis ir Vyriausybė nieko nedarė, ramino visuomenę.

Istorija dažnai kartojasi. Dabar taip pat girdime nusi­raminimo nuotaikas: juk yra NATO, kuri mus apgins. Kai kas piktinasi gynybai skiriamais biudžeto pinigais, sako, kad niekas Lietuvos nesiruošia pulti, kam be reikalo švais­tyti pinigus. Tai iš principo neteisinga pozicija. NATO pa­dės tuo atveju, jei ginsimės patys. Beje, okupacijos formų esama visokių. Salį galima okupuoti pačių žmonių ranko­mis: kiršinant ir skaldant visuomenę, užvaldant svarbiau­sias institucijas, niekinant valstybę ir nepriklausomybę, iš­kraipant istorinius faktus, naudojant naftos ir dujų „kor­tą" ir t..t. Doc. R. Batūra papasakojo apie Istorijos institu­to ir rusų istorikų parengtą dokumentų rinkinį, keliantį ne tik nuostabą, bet ir pasipiktinimą. Ten galima rasti tokį ab­surdą, kad Lietuvos okupacija tęsėsi neilgai, o paskui Lie­tuva tapo klestinčia Sovietų Sąjungos respublika. „Reikia organizuoti atskirą visuomenės forumą, kuris įvertintų tuos faktus teisine prasme. Kitaip Rusija turės rimtus argumen­tus", - sakė mokslininkas. Jo nuomone, gausi Genocido centro medžiaga neišnaudojama. Generolas J. Kronkaitis stebėjosi, kad vyriausybė suranda lėšų kurti filmui apie Žalgirio mūšį, bet nekuriamas filmas apie XX amžiaus Lietu­vos okupaciją, materialinius ir dvasinius tautos praradimus, tarsi norint pamiršti, kas įvyko.

Ir R. Kupčinskas, ir prof. V. Landsbergis stebėjosi ai­rių referendumo rezultatais - juk Airijai pasiekti dabartinį ekonomikos suklestėjimą padėjo būtent Europos Sąjunga. Tačiau šitai jie jau pamiršo ir atmetė Lisabonos sutartį. „Lie­tuva daug pasiekė tarptautiniu mastu. Tačiau tai, kas pasiek­ta, galima sugriauti, stiprinant trukdžius Europos Sąjungos pažangai. Jeigu įsitikins, jog esame nevykėliai, švaistome, grobiame, nesugebame įsisavinti net pusės to, kas mums siū­loma, gali kilti abejonė", - sakė V Landsbergis. Jis norėtų, kad Lietuvoje būtų daug nenorinčių prarasti laisvės, kad būtų daug tokių, kurie nesustotų prieš pačius didžiausius išmėgi­nimus. Turime daug dirbti Lietuvoje ir Lietuvai. Kitaip mus gali okupuoti jėga, ne tokia brutali kaip 1940-ųjų vasarą, bet lygiai tokia pat pavojinga.

Rudenį Lietuva rinks naują Seimą. Tai didelis egzami­nas tautai. Ar nereikės klausti, už kiek tu pardavei tėvynę? Kad taip neįvyktų, kalbėkime su visais taip, kaip mąstome, aiškinkime pavojus, kurie iškilę Lietuvai. Juk skleidžiama demagogija galinga, ja daug kas patiki. Juk ir partizanai ko­vojo už nepriklausomą vakarietišką, demokratišką valstybę. Būkime ištikimi jos idealams.

Plojimais sutikta Nijolė Sadūnaitė išreiškė viltį, kad žmonių gera valia laimės. Tenka palinkėti, kad tokių žmo­nių būtų kuo daugiau.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija