Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčios dėmesys Ukrainai

Mindaugas BUIKA

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė kalba ukrainiečių dvasininkams Kijeve

Vatikanovalstybės sekretoriaus vizitas

Tuo metu, kai dėl solidaus am­žiaus popiežius Benediktas XVI sa­vo išvykoms į užsienį pasirenka es­minius maršrutus, jo artimiausias bendradarbis Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė nuolat keliauja per pasau­lį, lankydamas vietines katalikų bendruomenes, stiprindamas jų ekumeninius santykius su kitomis konfesijomis. Ypač svarbūs pasta­raisiais mėnesiais kardinolo vizitai į posovietines šalis, kuriose iš ko­munistinio ateizmo atsigaunantis bažnytinis gyvenimas susiduria su naujais sekuliarizmo iššūkiais.

JAV politikos horizonte - nauja žvaigždė

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Demokratų kandidatas į JAV prezidento postą Barakas Obama

Jungtinėse Amerikos valstijose ilgai trukusią kovą dėl Demokratų partijos kandidato į prezidento pos­tą laimėjo Barakas Obama. Ilgoje kovoje jis nugalėjo senatorę Hilari Klinton ir tapo pirmuoju juodao­džiu pretendentu į JAV prezidento postą. 1988 metais kitas garsus juo­daodis politikas D. Džeksonas bu­vo priartėjęs prie rinkimų į JAV prezidento postą finišo tiesiosios, bet galutinėje kovoje dėl teisės at­stovauti Demokratų partijai pralai­mėjo M. Dukakiui. Ilgai trukusio­je kovoje B. Obama nugalėjo mi­nimaliu skirtumu. Lapkričio mėne­sį vyksiančiuose rinkimuose jam teks varžytis su Respublikonų par­tijos kandidatu Džonu Makeinu. Birželio 7 dieną Hilari Klinton pri­pažino savo pralaimėjimą ir pa­sveikino Obama su pergale. Ji pa­kvietė savo šalininkus palaikyti Ba­rako Obamos kandidatūrą, kuris, jos nuomone, pasižymi ryžtu ir li­beralizmu. Savo ruožtu B. Obama padėkojo H. Klinton už garbingą kovą, pagyrė ją už atkaklumą ir ryžtingą bei išradingą rinkimų kampaniją.

Ar K. Lapinskas ir J. Prapiestis verti aukščiausių postų?

Antra Vincė KAROSIENĖ

Piketuotojai nepatenkinti netobula teismų sistema

Šį pavasarį Kęstutis Lapinskas tapo Lietuvos Respublikos Konsti­tucinio Teismo pirmininku, o Jonas Prapiestis pereitų metų gruodį -Aukščiausiojo Teismo (AT) bau­džiamųjų bylų skyriaus pirmininku. Nauji pranešimai spaudoje padeda suprasti, kad pastarasis postas J. Prapiesčiui buvo išrūpintas dėl planuojamo jo skrydžio į AT pirmi­ninko kėdę. Tais laikais, kai prezi­dentas Algirdas Brazauskas kartu su EBSW koncerno prezidentu Gintaru Petriku keliavo į Romą pas popiežių Joną Paulių II, o „Lietu­vos rytas" (tiksliau - „Komjaunimo tiesa") pirmųjų puslapių nuotrau­komis kone kasdien mus mulkino, ramindamas Gintaro Petriko bičiulystėmis su valdžios „elitu", Jonas Prapiestis buvo teisingumo minist­ru. Dabar, kai Gintarui Petrikui pa­galiau iškelta baudžiamoji byla, val­džios „elitui", matyt, bus ramiau laukti visiems (išskyrus „runkelius") laimingos šio proceso pabaigos, jei Jonas Prapiestis, o ne Vytautas Greičius vadovaus AT. Be to, dabartinis AT pirmininkas valdžios „elitui" jau seniai yra tarsi žuvies kaulas gerklėje...

Prisiminė Kauno Sąjūdžio kelią

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kalba prie Kauno Sąjūdžio būstinės memorialinę lentą atidengęs Algirdas Patackas

Praėjusią savaitę, birželio 10-ąją, sukako 20 metų, kai Kaune buvo įkurtas Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrius. Ta proga vyko keletas šios sukakties paminėjimo renginių. Jau birželio 2 dieną Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko moksli­nė konferencija ir parodos, skirtos Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus veiklai, atidarymas. Konferenciją pasveikino muzie­jaus direktorius, dr. Gintautas Surgailis. Muziejaus mokslinė bendradarbė, istorikė Audronė Veilentienė savo pranešime akcentavo, kad Kauno Sąjūdžio valdyba įnešė svarų indėlį į Lietuvos laisvinimo darbą, o kauniečiai buvo itin aktyvūs Są­jūdžio nariai, daug jų dalyvavo ginant Lietuvos televizijos bokštą, Seimą, valstybinius pastatus, gamyklas ir kitus stra­teginius objektus. Savo mintimis dalijosi Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, mu­ziejaus mokslinis bendradarbis Algirdas Markūnas, Lietu­vos Sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas ir kiti aktyvūs Sąjūdžio dalyviai. Konferencijos dalyviai apžiūrė­jo turiningą parodą, Kauno Sąjūdžio leistą laikraštį „Kau­no aidas", šmaikščius plakatus, istorinių dokumentų kopi­jas, masinių mitingų nuotraukas.

Pagyvenusių žmonių koncertas džiugino širdis

Jolita ŽUKAUSKIENĖ

Ukmergiškiai svečius sutinka su duona ir druska

Aukštaitijos „Bočių" menosaviveiklos festivalio „Ant dainos sparnų" dalyviai iš Anykščių, Elektrėnų, Jonavos, Kupiškio, Ro­kiškio, Švenčionių, Utenos, Vilniaus savait­galį susirinko Ukmergėje. Savo dainomis su­sirinkusiuosius džiugino ir Ukmergės kultū­ros centro mišrus choras „Vyturys" (vadovas Antanas Pocius).

Ketvirtieji poezijos atlaidai

Alfas PAKĖNAS

Poezijos klausytojai susibūrė po kieme žaliuojančia didžiule liepa

Verslininko ir dainininko KazimieroJakučio vienkie­myje Pagulbio kaime (Molė­tų r.) įvyko ketvirtieji poezi­jos atlaidai. Daugeliožmonių pamėgtam pavasariniam sambūriui - jau ketveri me­tai - keturi Sekminėmisdvel­kiantys pavasariai. O juk Sek­minės - šv. Dvasios atsiunti­mo šventė. Poezijos irdainų dvasios atodūsis po Aukštai­tijos dangum. Dar vienas auksinės pavasariopabaigos vidurdienis Aukštaitijos gilu­moj, ant Pagulbio kalvos.

Proto bokštai ar smegenų centrai

Petras KATINAS

Nacionalinis transliuotojas - LRT - jau be­veik tapo valdančiosios grupuotės rupo­ru. Aišku, viskas ir toliau vyksta pagal seną ne-okomunistų - socdemų planą, kai LDDP vienval­dystės laikotarpiu 1992-1996 metais partija LRT tvarkėsi panašiai kaip „LTSR" laikais. 1992-1996 metais LRT tarybos pirmininku buvo išrinktas (tiksliau, paskirtas) tai tarybai vadovavęs Gedimi­nas Ilgūnas. Labai patikimas kadras, Sąjūdžio me­tais deklaravęs patriotines nuostatas, o netrukus persimetęs pas LKP-LDDP, o dabar tapęs pseu-dosocialdemokratu. Paskutiniu metu jis pasižymė­jo kaip liaupsių rašytojas A. Brazausko „istori­niams" memuarams, pasakojantis, kaip anas su Sniečkumi, Šumausku ir kitais vykdė didžiąsias ko­munizmo statybas Lietuvoje, o dabar vadovauja Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo štabui.