Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Prisiminė Kauno Sąjūdžio kelią

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas (dešinėje) perdavė Sąjūdžio archyvą Kauno apskrities archyvo direktoriui Gintarui Dručkui

Prie K. Donelaičio gatvės 38-ojo namo susirinkusieji prisiminė Sąjūdžio pradžią Kaune Livijos ŠIDLAUSKAITĖS ir autoriaus nuotraukos

Kalba prie Kauno Sąjūdžio būstinės memorialinę lentą atidengęs Algirdas Patackas

Praėjusią savaitę, birželio 10-ąją, sukako 20 metų, kai Kaune buvo įkurtas Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrius. Ta proga vyko keletas šios sukakties paminėjimo renginių. Jau birželio 2 dieną Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko moksli­nė konferencija ir parodos, skirtos Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus veiklai, atidarymas. Konferenciją pasveikino muzie­jaus direktorius, dr. Gintautas Surgailis. Muziejaus mokslinė bendradarbė, istorikė Audronė Veilentienė savo pranešime akcentavo, kad Kauno Sąjūdžio valdyba įnešė svarų indėlį į Lietuvos laisvinimo darbą, o kauniečiai buvo itin aktyvūs Są­jūdžio nariai, daug jų dalyvavo ginant Lietuvos televizijos bokštą, Seimą, valstybinius pastatus, gamyklas ir kitus stra­teginius objektus. Savo mintimis dalijosi Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, mu­ziejaus mokslinis bendradarbis Algirdas Markūnas, Lietu­vos Sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas ir kiti aktyvūs Sąjūdžio dalyviai. Konferencijos dalyviai apžiūrė­jo turiningą parodą, Kauno Sąjūdžio leistą laikraštį „Kau­no aidas", šmaikščius plakatus, istorinių dokumentų kopi­jas, masinių mitingų nuotraukas.

Tądien Kauno tautinės kultūros centre lankytojai iš­vydo fotografijų parodą „Vydūno portretai", o kitą dieną Kauno apskrities Viešojoje bibliotekoje buvo pristatytas parodų ciklas „Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Kauno sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla" - leidiniai, do­kumentai, fotografijos, „Be cenzūros ženklo" - Sąjūdžio spauda, „Kelias į Laisvę" - Romualdo Požerskio fotogra­fijos, įspūdingas parodos akcentas „Atgimimo dainius -Kęstutis Genys".

Birželio 4 dieną toje pačioje bibliotekoje žiūrovai turėjo galimybę pamatyti dailininko, Sąjūdžio metraštininko Leo­no Glinskio filmą „Lietuvos Sąjūdžiui - 20 metų". Eiles bei ištraukas iš mitingų kalbų skaitė aktorius Petras Venslovas, buvo pademonstruotas videofilmas apie Baltijos kelią, kuris ne juokais išgąsdino komunistinę imperiją.

Birželio 6 dieną Kauno karininkų ramovėje surengta res­publikinė konferencija „Sąjūdis - kultūrinis virsmas" paro­dė, kokie gilūs Sąjūdžio uždaviniai ir prasmingi siekiai. Pa­vyzdžiui, Kauno tautinės kultūros centras, minėdamas Lie­tuvos Sąjūdžio 20-ies metų sukaktį, 2008 metais vykdo pro­jektą „Tautinės kultūros virsmai: buvome - esame - būsi­me". Atgimimo metais Kaunas vieningai ir drąsiai atvertė naują savo istorijos puslapį - būtent čia susikūrė Sekmadie­ninė lietuvių kultūros mokykla, pirmoji neformali etninės kultūros mokykla Lietuvoje, kuri budino ir švietė žmones. Šiandien tautos gyvastį saugo ir puoselėja Kauno tautinės kultūros centras.

Konferencijoje pranešimą skaitė prof. dr. Libertas Klim­ka „Laisvės gynėjai ir liaudies daina", laisvės kovų dalyvis Petras Plumpa „Sąjūdžio mokykla - esmingiausias Atgi­mimo reiškinys". Kauno Jėzuitų gimnazijos lietuvių kal­bos mokytoja ekspertė Genutė Kuckailienė nušvietė Kau­no mokytojų Sąjūdžio veiklą. Kovo 11-osios akto signata­ro Algirdo Patacko pranešimo tema - „Tautinės kultūros gyvastis". Konferencijos dalyviams koncertavo ansambliai „Žaisa", „Gadula".

Baigiamasis Sąjūdžio jubiliejaus pagerbimo akordas įvy­ko birželio 10 dieną. Prie buvusios Kauno Sąjūdžio būstinės (Donelaičio g. 38) buvo atidengta atmininio lenta, kurią palaimino mons. Alfon­sas Svarinskas. Prie pastato susibūrė nemažas pulkas są­jūdiečių, tarp jų Algirdas Saudargas, Česlovas Stanke­vičius, Nikolajus Medvede­vas, Algirdas Patackas, prof. Arimantas Dumčius, K.Uoka ir keletas kitų aktyvistų.

Atminimo lentą atidengė A. Patackas. Minėjime kalbė­jo Kauno vicemeras Stanislo­vas Buškevičius, A. Patackas, Č. Stankevičius, N. Medve­devas, prof. A. Dumčius, K. Uoka. Buvo prisiminta, kad KGB šioje būstinėje buvo įrengusi pasiklausymo aparatūrą, tačiau šiuos įrengimus Sąjūdžio nariai aptiko ir pašalino.

Kauno apskrities archyve (Maironio g. 28 b) kauniečiai tu­rėjo progą susipažinti su didžiąja Kauno Sąjūdžio dokumen­tų (originalų) dalimi, o Kauno Architektų namuose buvo eks­ponuojama Lietuvos Nacionalinės premijos laureato, fotome­nininko R. Požerskio „Sąjūdžiui - 20" dokumentinių nuotrau­kų paroda. Įžangine kalba savo kolegas bendraminčius sutiko architektas Algirdas Kaušpėdas pabrėžęs, jog Kauno sąjūdie­čių indėlis į nepriklausomybę dar deramai neįvertintas. Ati­dengiant atminimo lentą, ku­rią palaimino mons. A. Sva­rinskas, prisiminimais dalijosi Č. Stankevičius, Kauno Sąjū­džio pirmininkas R. Kamins­kas, Kauno miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas. Su­sikaupimui ir maldai kvietė mons. A. Svarinskas.

Vėlų birželio 10 vakarą Vytauto Didžiojo karo mu­ziejaus sodelio estradoje koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų cho­ras „Aidas" (vadovas Tadas Šumskas), grojo Krašto ap­saugos savanorių pajėgų or­kestras (vyr. dirigentas vyr. Itn. Ričardas Čiupkovas) ir dainininkas Vytautas Babra-vičius-Simas. Visus sujaudi­no Lietuvos partizanų pa­triotinės dainos ir Juliaus Vilnonio muziejaus sodelyje skambanti varpų muzika. Są­jūdis gyvuoja. Jis Lietuvai reikalingas ir šiandien.

© 2008 „XXI amžius“