Atnaujintas 2008 m. birželio 18 d.
Nr. 46
(1639)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Bažnyčios dėmesys Ukrainai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI priima
su ad limina vizitu apsilankiusius
Ukrainos rytų apeigų katalikų vyskupus

Vatikano valstybės sekretorius
kardinolas Tarcizijus Bertonė kalba
ukrainiečių dvasininkams Kijeve

Palaimintoji sesuo
Morta Viecka (1874-1904)

Vatikano valstybės sekretoriaus vizitas

Tuo metu, kai dėl solidaus am­žiaus popiežius Benediktas XVI sa­vo išvykoms į užsienį pasirenka es­minius maršrutus, jo artimiausias bendradarbis Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė nuolat keliauja per pasau­lį, lankydamas vietines katalikų bendruomenes, stiprindamas jų ekumeninius santykius su kitomis konfesijomis. Ypač svarbūs pasta­raisiais mėnesiais kardinolo vizitai į posovietines šalis, kuriose iš ko­munistinio ateizmo atsigaunantis bažnytinis gyvenimas susiduria su naujais sekuliarizmo iššūkiais.

Kaip jau buvo pranešta „XXI amžiuje", kovo mėnesį Vatikano valstybės sekretorius aplankė Armė­niją ir Azerbaidžaną, o gegužės pa­baigoje buvo nuvykęs į Ukrainą. (Šiomis dienomis jis lankosi kaimy­ninėje Baltarusijoje - apie šį vizitą skaitykite kituose laikraščio nume­riuose). Kalbėdamas apie savo ke­turių dienų (gegužės 23-26) vizitą Ukrainoje, interviu Vatikano laikraš­čiui „L’Osservatoe Romano" kardi­nolas T. Bertonė sakė, kad toje šaly­je jis rado „gyvybingą ir netgi entu­ziastingą Bažnyčią". Lankydamasis Ukrainos katalikybės centre Lvove ir sostinėje Kijeve jis susitiko su rytųapeigų ir lotynų apeigų katalikų hie-rarchais bei stačiatikių atstovais.

Vatikano valstybės sekretorius priminė, kad šiemet Ukrainoje pal­čiai švenčiamos tautos (Kijevo Ru­sios) evangelizacijos 1020-osios me­tinės. Ši evangelizacija „prasidėju­si nuo Kijevo, ėjo tolyn į Rytus, for­muodama krikščioniškųjų šaknų pagrindus", kurie yra bendri visai Europai ir jungia žemyno tautas ne tik įvairių krikščioniškų Bažnyčių hierachiniu lygmeniu, bet ir kultū­riniu tapatumu. Todėl Ukrainos vaidmuo „Rytų ir Vakarų kultūrų susitikime gali ir turi būti svarbus", pabrėžė kardinolas T. Bertonė. Tam iš esmės gali pasitarnauti ekumeni­nis dialogas, kuriam Ukrainoje yra susidariusi palanki dirva. (Apie du trečdaliai šalies gyventojų yra sta­čiatikiai, o likusieji priklauso Kata­likų Bažnyčiai bei kitoms krikščio­niškoms konfesijoms).

Raginimas geriau pažinti ukrainiečius

Vatikano valstybės sekretorius patikino, kad susitikimuose su Uk­rainos Stačiatikių Bažnyčios atsto­vais jis patyrė aiškų vienybės troš­kimą. „Visi kalbėjo, kad reikalingi konkretūs bendri žingsniai šia lin­kme, nepaisant visų dar išlikusių sunkumų", - pažymėjo minėtame interviu kardinolas T. Bertonė. Uk­rainos stačiatikiai, kurių dauguma yra pavaldūs Maskvos patriarchatui (yra ir nepriklausomos stačiatikių bendruomenės, bet jos tarptautiniu mastu nepripažintos), jam aiškino, jog nekantriai laukia galimo popie­žiaus Benedikto XVI ir patriarcho Aleksijaus II susitikimo. Kiekvienu atveju vienybės siekio platforma „yra neatskiriama prielaida nauja­jai evangelizacijai ir efektyviam ti­kėjimo liudijimui", tą supranta vi­sos krikščioniškosios konfesijos.

Kalbėdamas apie oficialius su­sitikimus su Ukrainos valdžios at­stovais (vizito metu susitikta su ša­lies prezidentu Viktoru Juščenka ir premjere Julija Timošenko) Vatika­no valstybės sekretorius pažymėjo, kad Šventasis Sostas teigiamai ver­tina Ukrainos pastangas demokra­tijos stiprinimo, žmogaus teisių įgy­vendinimo ir religijos laisvės pripa­žinimo srityse. Taip pat pažymėti­na šalies vyriausybės pradėta palan­ki politika šeimai, kas ypač aktualu Ukrainai (Dėl menko gimstamumo ir emigracijos per pastaruosius du dešimtmečius ji prarado kelis mili­jonus gyventojų.) Ukrainos vadovai išreiškė padėką ir pripažinimą Ka­talikų Bažnyčiai už tvirtą paramą valstybinio gyvenimo stiprinimui ir jaunosios kartos ugdymui. Buvo at­kreiptas dėmesys į Lvove veikiantį Ukrainos katalikų universitetą, ku­ris vienas didžiausių tokio pobūdžio aukštųjų mokyklų Rytų Europoje.

Dabar, pasak kardinolo T. Ber-tonės, kai Ukraina siekia suartėti su Europos Sąjunga, reikia glaudesnio bendravimo tarp Vakarų Europos ir Ukrainos katalikų. Jis paragino vakariečius geriau pažinti tos šalies žmones, kurie „išlaikė ištikimybę krikščioniškoms vertybėms galbūt labiau nei kiti ir dabar atveria savo sukauptus dvasinius turtus Europai. Būtina prisiminti daugybę ukrai­niečių tikėjimo kankinių, kurie ta­po komunistų „bandymo sunaikin­ti Bažnyčią" aukomis. Šis atmini­mas aktualus šiandien, nes nors at­viras persekiojimas pasibaigęs, „ta­čiau prieš tikėjimą vykdomas sub­tilus vartotojiškumo ir indiferentiš­kumo išpuolis". Vatikano valstybės sekretorius pastebėjo, kad „komu­nistų imperija žlugo, bet tikėjimui iškilo kitos problemos, reikalau­jančios netgi didesnės drąsos ir pa­stangų tikrojo krikščioniško gyve­nimo liudijimui".

Herojiškas artimo meilės liudijimas

Naująjį liudijimo aktualumą kar­dinolas T. Bertonė pabrėžė savo ho­milijoje, sakytoje per gegužės 24 die­ną per Lvove jo vykusias iš Lenkijos kilusios vienuolės sesers Mortos Vieckos (1874-1904) beatifikacijos iškilmes. Medicinos seserimi įvairio­se Lenkijos ir Ukrainos (tuomet šis regionas priklausė Austrijos imperi­jai) ligoninėse dirbusi ir šventu gy­venimu bei apaštalavimu pasižymė­jusi vienuolė priklausė Šv. Vincento Pauliečių meilės dukterų kongrega­cijai. Ji mirė nuo šiltinės, savanoriš­kai pasisiūliusi pakeisti ligoninės sa­nitarą, jauną tėvą, kuris turėjo dez­infekuoti izoliuotą patalpą. Į naujo­sios palaimintosios Mortos Vieckos beatifikacijos iškilmes Bogdano Chmielnickio kultūros parke buvo susirinkę tūkstančiai tikinčiųjų.

Pradėdamas Eucharistijos auką Lvovo lotynų katalikų kardinolas Marianas Javorskis lenkų ir ukrai­niečių kalba padėkojo popiežiui Be­nediktui XVI už iškėlimą į altorių garbę sesers Mortos, kurios gyve­nimą vainikavo herojiška artimo meilė ir ekumeninis susitaikymo siekis. (Ji pasiaukojančiai rūpinosi visų tikybų pacientais, tarp jų ir žy­dais, kurie jos paveikti kartais net­gi prašydavo būti pakrikštijami.) M. Vieckos beatifikacijos šv. Mišio­se dalyvavo ir asmuo, kurio stebuk­lingą išgijimą meldžiant naujosios palaimintosios užtarimo patvirtino Šventųjų skyrimo kongregacijos su­daryta medikų ir teologų komisija.

Beatifikacijos šv. Mišių homili­joje kardinolas T. Bertonė pirmiau­sia vėl priminė Ukrainos žmonių iš­tikimybę Kristui ir Šventajam Sos­tui per ilgus komunistinių persekio­jimų dešimtmečius. Todėl popiežius Jonas Paulius II, aplankęs šią šalį 2001 metais, pavadino tą „tauta bi­čiule". Beatifikuotos sesers Martos Vieckos kapas sovietiniu laikotar­piu buvo tapęs krikščioniškos tau­tos „vienybės simboliu", o ji pati -„ekumeninio dialogo tikruoju pa­vyzdžiu". Todėl visi Ukrainos gyventojai norėjo, kad vienuolė, sa­vo jauną gyvenimą paaukojusi dėl kitų, nepaisant jų tautybės ir religi­nio tikėjimo, būtų paskelbta palai­mintąja. Ir tai dabar tapo tikrove.

Sekti šventųjų pavyzdžiu kasdienybėje

Vatikano valstybės sekretorius priminė kitus artimo meilės ir Die­vo meilės liudijimus - šventojo ku­nigo Maksimiljono Kolbės, palai­mintojo rytų apeigų kunigo Amiliano Kovčo - kai aukojamasi iki krau­jo praliejimo. Pagaliau į sesers Mor­tos beatifikacijos pamaldas susirin­kusių gausa „liudija, kad meilė vi­sada laimi. Krikščioniškoji misija reiškia meilės pergalės patvirtinimą kiekvienoje situacijoje (...) Sesuo Morta Viecka iškyla kaip beribės meilės pavyzdys", - sakė kardino­las T. Bertonė. Bažnyčia, skelbda­ma šventuosius ir palaimintuosius, kviečia sekti jų pavyzdžiu ir liudyti pasauliui, kad beribė meilė gali įveikti viską, netgi mirtį.

Kreipdamasis medicinos srities darbuotojus Vatikano valstybės sek­retorius pabrėžė, kad naujoji palai­mintoji yra visapusiško rūpinimosi ligoniais pavyzdys. (Be konkrečių gydymo ir slaugymo pareigų, ji ras­davo laiko ir pamokyti juos katekiz­mo, ruošdavo juos sakramentų pri­ėmimui.) „Žmogus yra kūno ir sie­los vienovė. Rūpindamiesi ligoniais neužmirškite ir jų dvasinių porei­kių, būtinų sveikatos pilnatvei, -kalbėjo medikams kardinolas T. Bertonė. - Juk ligoniams ir ken­čiantiems reikalingas Dievas!" Me­dicinos darbuotojai turi ypatingą pareigą palaikyti ir vystyti gyvybės ir meilės kultūrą bei priešintis mir­ties civilizacijai. Šios civilizacijos ap­gailėtini bruožai yra abortas ir eu­tanazija. Naujoji palaimintoji iš dangaus „mums siunčia gyvybės himną; drąsina mylėti gyvenimą ir ginti jį visuose etapuose - nuo pra­sidėjimo iki natūralios mirties".

Baigdamas homiliją, kardinolas T. Bertonė meldė globos ir užtari­mo Švč. Mergelės Marijos, Meilės Motinos, naujosios palaimintosios sesers Mortos ir šventųjų globėjų Ukrainos Bažnyčiai ir visų tauty­bių tikintiesiems. Ši bendrystė at­sispindėjo ir šv. Mišių eigoje: litur­gija vyko lotynų kalba, skaitiniai buvo skaitomi ir giedami ukrainie-tiškai ir lenkiškai.

Kardinolas T. Bertonė sakė pamokslą itališkai (jis buvo verčia­mas), o tikintieji maldas kalbėjo prancūzų, ispanų, anglų ir rusų kal­bomis. Eucharistijos aukos pabai­goje Vatikano valstybės sekretorius įteikė kardinolui M. Javorskiui po­piežiaus Benedikto XVI dovaną -ornatą ir mitrą su popiežiškaisiais simboliais, kaip vienybės maldoje ženklą. Palaimintosios sesers Mor­tos Vieckos liturginio minėjimo diena nustatyta gegužės 30-oji, ka­da ji mirė.

„Ad limina“  po 70 metų pertraukos

Šioje apžvalgoje norisi priminti popiežiaus Benedikto XVI palinkė­jimus Ukrainos rytų apeigų katali­kų vyskupams, išsakytus per jų ad limina vizitą į Romą vasario mėne­sį. Tai buvo reikšmingas įvykis, nes Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios ganytojai šį kas penkeri metai pri­valomą vizitą atliko po daugiau kaip 70 metų pertraukos. Prieš tai dar 1937 metais ukrainiečiai vyskupai in corpore buvo susitikę su tuometiniu popiežiumi Pijumi XI. Antrojo pa­saulinio karo pabaigoje Sovietų Są­junga okupavo ir aneksavo Vakarų Ukrainą. Stalino nurodymu 1946 metais Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčia buvo uždrausta (formaliai prijungta prie Maskvos stačiatikių patriarchato) ir patyrė didžiules represijas. Po to, kai ši Bažnyčia 1989 metais buvo legalizuota, uk­rainiečiai vyskupai ne kartą lankėsi Romoje ir susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II, tačiau įprastą ad limina vizitą atliko tik šių metų va­sario mėnesį.

Audiencijos metu popiežius Be­nediktas XVI išreiškė savo džiaugs­mą dėl galimybės priimti vyskupus po tokio ilgo laiko, kai jie dėl „rim­tų ir objektyvių priežasčių" negalė­jo visi drauge atlikti piligrimystės į Šventąjį Sostą. „Dabar, kada jūsų Bažnyčia atgavo laisvę, jūs čia atvy­kote atstovauti savo atgimusioms ir veržlioms tikėjimo bendruome­nėms, kurios niekada neatsisakė bendrystės su Petro įpėdiniu jaus­mo, - kalbėjo Šventasis Tėvas. - Bū­kite pasveikinti, brangūs broliai, šiuose namuose, kuriuose intensy­viai ir be perstojo buvo kalbamos maldos už mylimą Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčią".

Apibendrindamas vyskupų dary­tus pranešimus apie padėtį Ukrainos Bažnyčioje ir valstybėje popiežius

Benediktas XVI pagyrė jų siekį „nuolat skatinti, konsoliduoti ir už­tikrinti vienybę bei bendradarbiavi­mą tikinčiųjų bendruomenėse", kad jos galėtų deramai pasitikti naujus iššūkius. Jis taip pat priminė, kad vyskupų misijinėje ir pastoracinėje veikloje „kunigai yra artimiausi pa­galbininkai", kuriems reikia rodyti pirmaeilį dėmesį. Kartu vyskupai tu­ri užtikrinti, kad kunigų „įvairios „aggiornamento" (atsinaujinimo) iniciatyvos nesektų pasaulio naujo­vėmis, bet būtų pateiktos visuome­nei su nusistatymu, kad tik Kristus gali suteikti teisingumo ir ramybės viltį". Šventasis Tėvas pabrėžė, kad siekiant pakelti kunigų kvalifikaciją reikia nuolat rengti dvasines praty­bas, formacinio, teologinio ir pasto­racinio atsinaujinimo užsiėmimus. Šis atsinaujinimas, „jeigu įma­noma, turi būti vykdomas bendra­darbiaujant su lotynų katalikų epis­kopatu, kiekvienai pusei gerbiant savas tradicijas. Negalima paneig­ti, kad toks bendradarbiavimas tarp abiejų apeigų (rytų katalikų ir loty­nų katalikų) veda į didesnę širdies darną tarp tų, kurie tarnauja vienai Bažnyčiai", - sakė popiežius Bene­diktas XVI. Toks paraginimas ge­rai suprantamas, kadangi Vakarų Ukrainoje tarp rytų katalikų ir lo­tynų katalikų - pastariesiems dau­giausia priklauso lenkų etninės gru­pės nariai - dėl įvairių nesusiprati­mų santykiai kartais būna įtempti. Kai rytų katalikų vyskupai lankėsi Romoje su ad limina vizitu, Lvovo lotynų arkivyskupas Miečislavas Mokžickis skundėsi tarptautinei ži-niasklaidai, kad negrąžinama XVII amžiuje statyta istorinė Dievo Mo­tinos ir Viešpaties paaukojimo baž­nyčia. Šioje šventovėje sovietmečiu komunistai buvo įrengę parodų sa­lę, o 2001 metais Lvovo savivaldy­bė ją perdavė rytų katalikams, nors anksčiau joje vyko lotynų apeigų pamaldos. Ukrainiečių rytų katali­kų kardinolas Liubomyras Husaras lotynų katalikų kardinolą M. Ja-vorskį laiške patikino, jog rytų ka­talikai ginčytinoje bažnyčioje mel­džiasi laikinai, kol bus suremontuo­ta šalia esanti jų Šv. Kazimiero ba­zilika. Tačiau altoriaus suniokoji­mas ir rytietiško ikinostaso įrengi­mas labai papiktino lotynų katali­kus, kadangi jie negali pilnaver­tiškai celebruoti savo liturgijos.

Keliamas patriarchato klausimas

Matyt, atsižvelgdamas į šiuos ir panašius nesusipratimus, popiežius Benediktas XVI ukrainiečių rytų katalikų vyskupams priminė, kad abi ritualinės apeigos priklauso „vienai katalikų bendruomenei ir abi turi pilną bei lygiateisę piliety­bę" Ukrainoje. Šiame kontekste Šventasis Tėvas rekomendavo, kad rytų apeigų ir lotynų apeigų vysku­pai Ukrainoje nuolat, „pavyzdžiui, kartą per metus" susitikę aptartų bendrus rūpimus klausimus. Kai­myninėje Rumunijoje, kur konfesi­nė situacija yra panaši (stačiatikiai sudaro daugumą gyventojų, o kata­likai pasidaliję tarp lotynų apeigų ir rytų apeigų), abiejų apeigų gany­tojai priklauso bendrai vyskupų konferencijai.

Žinoma, Ukrainoje tai sunkiau pasiekiama, kadangi katalikiškų apeigų skirtumus atspindi ir etniniai skirtumai tarp ukrainiečių ir lenkų. Maža to, ukrainiečiai nori, kad jų Rytų Katalikų Bažnyčiai būtų su­teiktas patriarchato statusas. Šį pa­geidavimą kardinolas L. Husaras pakartojo savo kalboje popiežiui Benediktui XVI per minėtą ad li­mina vizitą, pabrėždamas, kad jo Bažnyčia pilnai subrendo šiam sta­tusui. Dauguma iš 22 vienybėje su Roma esančių Rytų Katalikų Baž­nyčių tokį patriarchato statusą tu­ri, o Ukrainos Bažnyčia su 6 mln. narių yra didžiausia. Tačiau stačia­tikių hierarchai griežtai perspėja Vatikaną, jog „katalikų patriarcho" atsiradimas Ukrainoje labai neigia­mai atsilieptų katalikų ir stačiatikių dialogui, o gal ir visai jį sustabdytų. Vatikanas gerai supranta šią situa­ciją ir todėl Ukrainos Rytų Katali­kų Bažnyčios vadovui patriarcho ti­tulo suteikti neskuba.

Savo kalboje ukrainiečių vysku­pams, neužsimindamas apie L. Hu­saro prašymą dėl patriarchato sta­tuso, Šventasis Tėvas ragino ukrai­niečius tęsti ekumeninio dialogo „kelionę", nepaisant visų kliūčių ir sunkumų. Jis priminė, kad Ukrai­noje per „amžius" katalikai ir sta­čiatikiai kasdieniu bendravimu kū­rė nuoširdų ir ramų dialogą, kuris apėmė daugelį gyvenimo aspektų. Reikia toliau ugdyti „meilės ekume­nizmą", kurį lydėtų darnūs veiks­niai, abipusis pasitikėjimas, „širdžių ir akių atvirumas". Baigdamas kal­bą popiežius Benediktas XVI dėko­jo Dievui už Ukrainos Rytų Katali­kų Bažnyčios „atgimimą po drama­tiško persekiojimų laikotarpio". Jis užtikrino, kad ukrainiečių katalikų vyskupų rūpesčius laiko savo širdy­je ir yra pasirengęs padėti vykdant nelengvą jų misiją".

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija